respublika.lt
Dėl iš šeimų paimamų vaikų susirūpinę piliečiai vakar vakare susibūrė į mitingą „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“ prie Seimo rūmų. Įbauginti tėvai reikalauja politikų peržiūrėti vaiko teisių reformą ir sukurti priemones, kurios užtikrintų specialistų asmeninę atsakomybę.
Mitingo organizatoriai – Laisvos visuomenės institutas – sukūrė peticiją, kurioje išsako visus reikalavimus valdžiai. Peticiją jau pasirašė per 17 tūkst. žmonių. Po mitingo ji įteikta šalies ir tarnybų, dirbančių su vaiko teisėmis, vadovams. „Per beveik keturis mėnesius iš tėvų paimta per tūkstantį vaikų. Visuomenę bandoma įtikinti, kad Lietuvoje yra tiek vaikų, kuriems buvo geriau būti atskirtiems nuo šeimos ir grėsė realus pavojus sveikatai ir gyvybei. Tokį masinį vaikų atiminėjimą įgalino Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko inicijuota reforma“, – teigia akcijos iniciatoriai.
Pasak Laisvos visuomenės instituto, prisidengdama „geriausių vaiko interesų“ užtikrinimu ši reforma prievartos būdu ardo šeimas, baudžia ne tik tėvus, bet ir pačius vaikus bei diegia žalingą policinės valstybės modelį, kuris vadovaujasi komunistiniu principu, neva valstybė geriau už tėvus žino, kaip auginti vaikus.
„Esame įsitikinę, kad vaikų paėmimas turi būti absoliučiai kraštutinė priemonė, taikoma tik esant realiam pavojui vaiko sveikatai ir gyvybei, o ne siekiant perauklėti tėvus. Tiek ydinguose teisės aktuose, tiek praktikoje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams kartu su policijos pareigūnais yra suteikta pernelyg plati veiksmų laisvė kištis į privatų šeimos gyvenimą ir atiminėti vaikus (kad ir trumpam) iš jų tėvų“, – teigia mitingo organizatoriai.
Interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu:
– Ar planuojama peržiūrėti įstatymus, kuriais apibrėžta vaiko teisių apsaugos reforma?
– Šiuo metu planuojama peržiūrėti ir patikslinti Atvejo vadybos tvarkos aprašą, kad šeimų nariai, kuriems teikiama pagalba, nebūtų prašomi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimų. Atvejo vadybos apraše dabar yra nuostata, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą bei kad atvejo nagrinėjimo posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Ministerijos tikslas buvo užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, savivaldybės, policijos ir prokuratūros atstovai neskleistų informacijos apie vaiką ir jo šeimą, tačiau kai kuriais atvejais interpretuojama, jog pasižadėjimą turi pasirašyti ir šeima (nors tai neatitinka siekto tikslo). Ministerija pašalins šią dviprasmybę.
Taip pat po diskusijų su tėvų organizacijų atstovais ketiname peržiūrėti ir Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą: norima, kad ir jame neliktų dviprasmybių, jeigu jų esama.
– Vaiko teisių apsaugos įstatyme parašyta, kad „tik nepavykus prevencinėms ir (ar) kompleksinėms pagalbos paslaugoms ir priemonėms išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos. Ar planuojama imtis pokyčių, kurie uždraustų specialistams savivaliauti?
– Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kaip ir kiti teisės aktai, turi būti vertinamas atsižvelgus į visumą. Kaip tik prieš cituojamą jūsų punktą yra kitas punktas, kuris akcentuoja, jog prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, bet kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Reikia pabrėžti, kad šis teisės aktas, kurį kone vienbalsiai priėmė Lietuvos Seimas, draudžia visų rūšių smurtą prieš vaiką ar fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę. O vaikui nesaugia aplinka laikoma gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Taigi žvelgiant į įstatymą, sistemiškai prioritetas teikiamas vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, o kai pavojaus tam nėra – tuomet kad ir kokie socialiniai iššūkiai gresia, prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui šeimoje.
Kalbant apie savivaliavimo pažabojimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba planuoja darbuotojus aprūpinti specialiomis kameromis, kurios įrašytų, kaip specialistai atlieka savo darbą ir bendrauja su šeimomis. Manome, kad tai būtų naudinga tiek šeimoms, nes būtų užtikrinama, jog specialistai elgsis mandagiai, tiek darbuotojams, kurie žinos, jog deramai atlikę savo pareigas nebus neteisingai apkaltinti.
– Gal vaiko teisių specialistai, norėdami „apsidrausti“ dėl tokių atvejų, kai keturmetis buvo mirtinai sužalotas mamos ir patėvio, vaikus iš šeimos linkę paimti vos gavę pranešimą?
– Vaiko teisių apsaugos specialistai grėsmės lygį vertina pagal anketą, kurioje užduodami konkretūs klausimai ir nurodomi pavyzdžiai. Vaiko teisių apsaugos specialistai kalbasi su šeima, vaiku (jei tai įmanoma) ir vertina, ar vaikui yra kilusi grėsmė. Dažniausiai, jei pirminis aplinkybių tyrimas leidžia įtarti smurtą, ypač prieš vaiką, labai atidžiai nagrinėjamos visos kitos aplinkybės, vertinama, ar yra bent vienas iš tėvų, kurie gali pasirūpinti vaiku. Smurto ir konfliktų situacijos nebūna lengvos, tačiau jeigu specialistai galiausiai nustato II grėsmės lygį ir nutaria vaikus paimti iš tėvų, šį sprendimą turi patvirtinti teismas.
Suprantame tėvų rūpestį ir baimę, nesakome, kad vaiko teisių specialistai niekados neklysta, tačiau kai nustatomas II grėsmės lygis, sprendimą dar turi patvirtinti teismas – o pastarojo sprendimas taip pat gali būti skundžiamas. Todėl jeigu tėvai mano, kad sprendimas buvo nepagrįstas, raginame pasinaudoti savo teise jį skųsti.
Tėvai turi ir kitų galimybių ginti savo interesus: jeigu manoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, galima skųstis šios tarnybos direktoriui arba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Bet kuriuo atveju, labai prašome tėvus bendradarbiauti su specialistais ir leisti įsitikinti, kad grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei nėra.
***
Informacija
Po gauto skundo apie neetišką elgesį ir kriminalinę patirtį Kauno miesto vaiko teisių apsaugos vyriausiajam specialistui Teodorui Ismailovui buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, o specialistas mėnesiui nušalintas nuo pareigų. 2013 metais Kauno apylinkės teismas T.Ismailovą pripažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Tačiau gali būti, kad pasibaigus tyrimui, specialistas galės grįžti į pareigas, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nurodo darbo apribojimą tik asmenims, pripažintiems kaltais padarius nusikaltimus prieš vaikus.
***
Žiūrovų dėmesiui pateikiama šio mitingo tiesioginė „Lietuvos žinių“ transliacija:
https://www.facebook.com/LietuvosZinios/videos/750410971964451/
