Nuo sausio 31 d. visi, kurie dirba arba savanoriauja paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, taip pat užsiimantys bet kokia kita veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, turės gauti QR kodą. Šis kodas, pavadintas „Teisėto darbo su vaikais“ kodu, turės patvirtinti, kad tas asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio arba kitus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Greičiausiai daugelis jau primiršo Covid-19 pandemijos laiką, kurio metu buvo sukurtas instrumentas, leidžiantis gyventojus rūšiuoti, kontroliuoti ir galimybes iš jų atimti ar suteikti. Saldi visgi ta kontrolės galia – tuomet galimybių pasas, o dabar QR kodas? Šį kartą užsimota visa tai išbandyti ant mokytojų, auklėtojų, korepetitorių, vaikų gydytojų, kurie telefone privalės turėti specialų QR kodą, įrodantį kad nėra teistas už pedofiliją.
Darbdavys, pavyzdžiui, mokyklos vadovas, privalės tikrinti mokytojų galimybių pasus. Įsivaizduokite: pyyp – žalia spalva – ne pedofilas. Tačiau, jeigu pamiršai atsinaujinti QR kodą, ar sistema pastrigo, uch…
„Lyg kvailų naujovių švietimo sistemoje būtų negana, visiems mokytojams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims įsigalios kaltumo prezumpcija, jie visi taps galimais pedofilais (kaip ir galimais viruso platintojais), turės įrodinėti, kad jie ne tokie, o telefonui sugedus, paso neatnaujinus ar kilus kitokiems trikdžiams, dirbti negalės.“ – dar 2023 m. apie šią būsimą problematiką rašė teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Kur tas užsibrėžtas tikslas „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“? Ar tik neturėtume pakeisti į „Mokytojas – nuvarytas arklys, potencialus pedofilas“.
Verta priminti, kad ir dabar pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, darbui su vaikais galima priimti asmenis, tik gavus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, susijusią su seksualinio pobūdžio ar sunkiais nusikaltimais.
„QR kodų galimybės realiai apsaugoti vaikus nuo neteisėto elgesio yra artimos nuliui” – sako ir Vilniaus universiteto teisininkas Gintautas Sakalauskas.
Naivu tikėti, kad QR kodas apsaugos mūsų vaikus, mat įvedimus QR kodą turėtų būti garantuota vaikų apsauga nuo neteisėto suaugusiųjų elgesio, įskaitant fizinį ir seksualinį smurtą. Taip, visi sutinkame, kad vaikus apsaugoti labai svarbu ir niekas su tuo nesiginčija. Bet visgi, dėl vienų ar kitų priežasčių, ne visi nusikaltimai yra išaiškinami, tad banaliu būtų tikėti, kad visi, padarę kažką nusikalstamo, vėliau ar anksčiau atsiduria nuteistųjų registruose.
Kad QR kodai neapsaugos mūsų vaikų ir skels dar didesnį pleištą visuomenėje, žemins mokytojus jau akivaizdu. Kad kažkas įsisavins nemenką finansavimo krepšelį, kuris taip pat bus panaudotas ir QR kodo priežiūros, kontrolės mechanizmui, pvz. mokytojų sekimui, tikrinimui ir t. t. net neabejojame.
Tačiau, kas yra iš tiesų svarbu, tai – didinti visuomenės budrumą, atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta, padėti visuomenei orientuotis į neteisėto elgesio su vaikais atpažinimą, tinkamą ir veiksmingą reakciją nutikus tokiems įvykiams, ugdymą vaikų gebėjimų atpažinti tokį neteisėtą suaugusiųjų elgesį ir pagalbos priemones.
Straipsnius rasite čia:
Gintautas Sakalauskas. Ar QR kodai gali apsaugoti vaikus?
Tekstas iš Laisvos visuomenės instituto veidaknygės.
„turėti specialų QR kodą, įrodantį kad nėra teistas už pedofiliją“ – kaip matome, jei nenuteistas (-a), tai dar ne pedofilas (-ė). Nuostabu.
Kiek mokesčių mokėtojams tai kainavo, kam apmokėta? O bažnytininkams kodo reikės?