Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo posėdyje su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vadovu (MOSTA) Giedriumi Viliūnu buvo diskutuojama apie žmogiškojo kapitalo būklę Lietuvoje ir su tuo susijusius iššūkius.
„Šiuo metu bene daugiausia nerimo verslui kelia specialistų parengimo lygis šalies aukštosiose mokyklose. Jau apsispręsta, kad vietoj 14 universitetų Lietuvoje jų turėtų likti devyni, užtat aukštesnės studijų kokybės. Tačiau dabar atrodo, kad ši reforma pradėjo strigti. Tuo metu abiturientai vis dažniau renkasi studija užsienyje“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Apie būtinybę pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą bei specialistų rengimą jau seniai kalba ir tarptautinės organizacijos. Antai birželio pradžioje šalyje apsilankęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas Thomas Weko aiškino, jog su tokiu kiekiu universitetų Lietuva yra visiškame užribyje. 2016 metų EBPO duomenimis, mūsų šalyje 10 tūkstančių studentų teko 2,9 aukštojo mokslo įstaigos, tuo metu Airijoje – 1,1, Suomijoje – 1,2, yra valstybių, kuriose šis rodiklis buvo mažesnis už vienetą.
Vykdant aukštojo mokslo reformą kol kas realiai pabaigtas tik Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų reorganizavimas, prijungiant juos prie Vytauto Didžiojo universiteto.
MOSTA vadovas G.Viliūnas sutiko, kad kol kas procesas vyksta lėtai, tačiau tvirtino, kad Vyriausybės programos dalis, susijusi su aukštuoju mokslu, tikrai nėra atšaukta. „Veiksmai lėtėja ir dėl politinių priežasčių. Taip pat universitetai yra labai stipriai apsaugoti teisiškai, jie turi nemažai lobistų – juk Seime ir kitur yra daug juos baigusiųjų“, – sakė G.Viliūnas.
Jis svarstė, kad sukūrus tvirtą didelį universitetą Kaune, kuris yra itin palankus miestas stambiai aukštojo mokslo struktūrai, būtų galima mesti iššūkį Vilniaus universitetui. Šis savo ruožtu būtų priverstas dar labiau pasitempti, o tuomet laimėtų visa šalis.
Tačiau kol kas didelės pažangos šioje srityje nematyti, arba jos siekiama pernelyg lėtai. „Atsiliekame nuo terminų, o neišlaikydami pasirinkto tempo galime prarasti labai daug, – konstatavo LVK prezidentas Valdas Sutkus, – Jaunimas vyksta į užsienį mokytis ir tikrai ne visais atvejais sugrįžta. Vadinasi, reikia imtis veiksmų, ir kaip įmanoma greičiau“.
LVK yra didžiausia šalyje paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. Ji atstovauja 31 verslo asociacijai ir 3,5 tūkst. įmonių, kurios drauge sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Šios įmonės yra sukūrusios 200 tūkst. darbo vietų – tai sudaro 15 proc. iš visų 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pagrindinės organizacijos narių verslo sritys yra aukštosios technologijos, mokslas ir švietimas, teisės, finansų, logistikos ir kitos paslaugos.
