tiesos.lt
Šiuo metu užsieniečiai šalyje įvykdo 41 procentą visų nusikaltimų.
Remiantis antradienį Vokietijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtais nusikalstamumo statistiniais duomenimis, praėjusiais metais įtariamųjų užsieniečių skaičius išaugo iki maždaug 923 000, ir tai milžiniškas 18 proc. padidėjimas visoje šalyje vos per vienerius metus. Tačiau dar labiau šokiruojantys skaičiai gali būti susijęs su smurtiniais nusikaltimais, kurių skaičius 2023 m. pakilo į rekordines aukštumas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad 41 proc. visų įtariamųjų nusikaltimais yra užsieniečiai, o 2023 m. įvykdžius nusikaltimą buvo įtariami 2,246 mln. šalies gyventojų, t. y. 7,3 proc. daugiau nei 2022 m. Apskritai užsieniečiai sudaro 15 proc. visų gyventojų.
Tai reiškia padidėjimą beveik 18 proc., praneša Die Welt, remdamasis dar nepaskelbta Federalinės vidaus reikalų ministerijos 2023 m. nusikalstamumo statistika. Dabar jie sudaro beveik 41 proc. visų įtariamųjų. Iš viso Vokietijoje įvykdžius nusikaltimą buvo įtariami 2,246 mln. žmonių – 7,3 proc. daugiau nei 2022 m.
„Visiškai prarastas ryšys su gyventojais“
Šokiruojantys skaičiai Vokietijai smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus ir gali turėti įvairių politinių pasekmių.
Po to, kai buvo atskleistas smarkiai išaugęs užsieniečių nusikalstamumas, Vokietijos policijos profsąjungos vadovas Raineris Vendtas (Rainer Wendt) apkaltino federalinę vidaus reikalų ministrę Nensę Fėzer (Nancy Faeser) (SPD).
„Federalinė vidaus reikalų ministrė vis labiau panašėja į „Nensę stebuklų šalyje“, kuri nustemba sužinojusi, kad Vokietijoje padaugėjo smurto“, – laikraščiui Bild sakė Vendtas. Jis tvirtino, kad žmogų toks rezultatas nustebintų tik tada, „jei šis visiškai prarastų ryšį su gyventojais“.
Fėzer savo ruožtu kaip didžiausią grėsmę šaliai įvardijo „dešiniųjų ekstremizmą“, savo vadovavimo metu leisdama staiga subujoti smurtiniams nusikaltimams ir prievartavimams, ypač įvykdomiems užsieniečių nusikaltėlių.
Dabar vyriausybė skuba natūralizuoti milijonus užsieniečių, kad jie nebūtų įskaičiuojami kaip „užsieniečiai“, įvykdę nusikaltimą, o būtų laikomi „vokiečiais“, nes Vokietijos nusikalstamumo statistikoje kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo, nepriklausomai nuo jo migrantiškos kilmės, laikomas „vokiečiu“, jei tik turi Vokietijos pasą.
Rekordinis smurtinių nusikaltimų skaičius
Kritikai mėgsta teigti, kad didžiąją dalį „užsieniečių nusikaltimų“ iš tikrųjų sudaro imigracijos įstatymo pažeidimai. Tačiau taip nėra. Pirma, šie skaičiai neapima imigracijos įstatymo pažeidimų, kurie į duomenis nebuvo įtraukti. Išnagrinėjus duomenis matyti, kad užsieniečių gerokai daugiau įvykdoma sunkių nusikaltimų, ypač smurtinių.
Tiesą sakant, pusę visų smurtinių nusikaltimų Vokietijoje įvykdė užsieniečiai.
2023 m. valdžios institucijos užregistravo apie 214 000 smurtinių nusikaltimų, t. y. jų skaičius išaugo 8,6 proc., ir šioje srityje buvo sumušti keli rekordai. Rekordinis buvo pavojingo ir sunkaus kūno sužalojimo atvejų skaičius – 154 000 atvejų, t. y. jų skaičius išaugo 6,8 proc. Tuo pat metu „paprasto tyčinio užpuolimo“ atvejų skaičius išaugo iki aukščiausio visų laikų lygmens – 434 000 atvejų, šokteldamas 7,4 proc.
Apiplėšimų, kurie taip pat priskiriami prie smurtinių nusikaltimų, skaičius padidėjo 17 proc., iki 44 857.
Kitų kategorijų nusikalstamumas taip pat išaugo. Pavyzdžiui, iki 77 819 atvejų padaugėjo įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas, t. y. 18,9 proc., automobilių vagysčių (iki 29 985, t. y. 17,5 proc.), vagysčių iš parduotuvių (iki 426 096, t. y. 23,6 proc.) ir kišenvagysčių (iki 109 314, t. y. 11 proc.).
2023 m. iš viso užregistruota apie 5,94 mln. nusikaltimų.
Skaičiai neatskleidžia viso vaizdo
Norint iš tikrųjų suprasti šį užsieniečių nusikalstamumo augimą, reikia suvokti, kad daugelis „vokiečių“ įtariamųjų iš tikrųjų yra migrantai ir nėra etniniai vokiečiai. Taip yra todėl, kad statistikoje bet kuris užsienietis, gavęs Vokietijos pilietybę, laikomas tiesiog „vokiečiu“. Antrosios ar trečiosios kartos migrantai, įvykdantys nusikaltimus, nusikaltimų statistikoje taip pat tiesiog įvardijami kaip „vokiečiai“. Kitaip nei, pvz., Danijoje, kur atsekami migrantų kilmės įtariamieji, ir taip gaunamas daug aiškesnis situacijos vaizdas.
Šaltinis: Remix News
