2024-12-23, Pirmadienis
naujienlaiškis

4 iš 5 vokiečių nesidžiaugia federaline vyriausybe, kuri teikia prioritetą pabėgėliams ir turtingiesiems

Nuotraukoje – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, šalia jo – už migraciją, pabėgėlius ir integraciją atsakinga Komisijos narė Reem Alabali-Radovan (kairėje) ir Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (dešinėje) per imigracijos susitikimą „Vokietija, imigracijos šalis, dialogas dėl dalyvavimo ir pagarbos” Berlyne, pirmadienį, 2022 m. lapkričio 28 d. (John MacDougall/Pool Photo via AP)

Kritikuojama ARD apklausa rodo, kad visoje Vokietijoje jaučiamas gilus nusivylimas pagrindinėmis partijomis.

Po to, kai neseniai atliktos apklausos parodė, kad keturi iš penkių vokiečių yra nepatenkinti vyriausybe, o dauguma respondentų mano, kad paprastų žmonių interesai ignoruojami pabėgėlių ir turtingųjų naudai, Vokietijoje kyla didelė politinė reakcija prieš pagrindines tradicines partijas.

ARD-DeutschlandTrend apklausos duomenimis, 78 proc. respondentų yra nepatenkinti šalies kryptimi, kuria veda dabartinė koalicinė socialistų, liberalų ir žaliųjų vyriausybė.

41 proc. respondentų yra nepatenkinti kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) administracija, o 37 proc. yra labai ja nepatenkinti. Priešingai, tik 20 proc. respondentų yra iš dalies patenkinti vyriausybe ir tik 1 proc. yra labai patenkintas.

Nenuostabu, kad opozicinės CDU/CSU ir dešiniojo sparno Alternatyvos Vokietijai (AfD) šalininkai mažiausiai palaiko dabartinę administraciją – atitinkamai 85 proc. ir 97 proc. jai nepritaria. Tačiau liberaliosios Laisvosios demokratų partijos (FDP) rinkėjai taip pat didžiąja dalimi nepatenkinti federaline vyriausybe, nors jų partija yra koalicijos narė. Šiuo metu vyriausybę palaiko tik 17 proc.

Net dauguma SPD, vadovaujančios vyriausybei ir užimančios įtakingiausius kanclerio ir vidaus reikalų ministro postus, rinkėjų šiuo metu jos nepalaiko, ir tik nedidelė dauguma Žaliųjų partijos rinkėjų yra patenkinti esama padėtimi – 51 proc. yra ją, o 48 proc. – prieš.

Apklausa atskleidė, kad daugelis Vokietijos piliečių mano, jog vyriausybė nebeatstovauja jų interesams, o pataikauja turtingiesiems ir pabėgėliams.

Iš viso 73 proc. respondentų teigė, kad federalinė valdžia per mažai rūpinasi vokiečiais, o 71 proc. apklaustųjų mano, kad mažai uždirbantys žmonės nėra dabartinės administracijos prioritetas.

Tuo tarpu 62 proc. respondentų mano, kad vyriausybė per daug rūpinasi turtingaisiais, ir tik 10 proc. mano priešingai. Panašiai 48 proc. mano, kad pabėgėliams skiriama per daug dėmesio, palyginti su darbininkų klasės vokiečiais, o 14 proc. mano, kad vyriausybė daro per mažai, kad padėtų atvykėliams.

Politinė aplinka pribrendo tam, kad maištingoji populistinė partija pasinaudotų nusivylimo nuotaikomis šalyje, ir šiuo atžvilgiu dešinioji Alternatyva Vokietijai (AfD) ėmėsi iniciatyvos bei sparčiai kyla apklausose visoje šalyje.

Per pastaruosius 12 mėnesių parama partijai sparčiai augo, todėl dabar ją remia beveik kas ketvirtas vokietis, o sekmadienį Vokietijos laikraščio Bild užsakymu atliktos INSA apklausos duomenimis, ji pasiekė rekordinį 23 proc. lygį.

Ši parama pastaruoju metu transformavosi į rinkimų pergales, kai praėjusį mėnesį partija laimėjo savo pirmuosius mero rinkimus, ir ši tendencija dabar kelia galvos skausmą pagrindinių partijų vadovams, kurie svarsto, ar bendradarbiauti su antiimigracine ir antiglobalistine partija vietos lygmeniu.

Atrodo, kad Vokietijos rinkėjai pritaria partijų bendradarbiavimui su AfD kiekvienu konkrečiu atveju: ARD apklausa parodė, kad dauguma FDP (81 proc.), CDU/CSU (74 proc.) ir SPD (57 proc.) rėmėjų pritaria bendradarbiavimui. Tik Žaliųjų partija išlieka prieš bendradarbiavimą su šia dešiniojo sparno partija, nors iš tiesų čia prieš yra 51 proc. ir už – 46 proc.

Kad ir kaip, kuo aukščiau kyla AfD, tuo labiau auga būtino bendradarbiavimo su šia partija realybė.

Šaltinis: Remix News

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica: Siūlau oficialiai atidėti ES tvarumo direktyvos įgyvendinimą

Užregistravau Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisą, kuria siūloma atidėti ES tvarumo direktyvos įgyvendinimą. Tai suteiktų papildomo...

VTEK verdiktas: Škirpos lentą saugojęs A. Stankūnas etikos nepažeidė

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2024 m. gruodžio 18 d. patenkino Almanto Stankūno skundą ir panaikino Vilniaus miesto...

Vladimiras Laučius. Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?

(Projektas „Suprasti Rusiją“. IQ ir Alfa.lt bendradarbiaujant su GSSC) Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai...

Audrius Bačiulis. Ar vėjo elektrinės kelia pavojų saugumui?

Švedija stabdo vėjo jėgainių projektus Baltijos jūroje, nes Rusijos raketų atakos būtų atpažintos per vėlai. Kaip šią problemą...