Giorgia Meloni / EPA nuotr.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) šeštadienį buvo prisaikdinta naująja Italijos ministre pirmininke ir tapo pirmąja moterimi, vadovausiančia šalies vyriausybei.
45-erių G. Meloni priesaiką prezidentūroje priėmė prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).
Jos vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d’Italia) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – laimėjo rugsėjo 25-osios visuotinius rinkimus, tačiau jai prireikė kitų partijų paramos, kad galėtų suformuoti vyriausybę.
G. Meloni paskyrimas – istorinis įvykis trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai ir iki šiol valdžioje nebuvusiems „Italijos broliams“.
Rinkimuose ši partija laimėjo 26 proc. rinkėjų balsų, o jos sąjungininkės „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) – atitinkamai aštuonis ir devynis procentus.
G. Meloni paskelbtas 24 ministrų, tarp kurių yra šešios moterys, sąrašas rodo siekį nuraminti Italijos partnerius.
Ekonomikos ministru paskirtas Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis), dirbęs ir buvusioje Mario Draghi (Marijaus Dragio) vyriausybėje. Buvęs ekonominės plėtros ministras G. Giorgetti yra laikomas vienu iš nuosaikesnių, proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujamos „Lygos“ narių.
Užsienio reikalų ministro ir vicepremjero postas atiteko partijos „Pirmyn, Italija“ nariui, buvusiam Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani (Antonijui Tajaniui).
M. Salvini eis vicepremjero ir infrastruktūros bei transporto ministro pareigas.
Šis paskyrimas tikriausiai nuvylė A. Salvini, siekusį vidaus reikalų ministro posto, kurį jau užėmė 2018-2019 metais.
Vis dėlto šios pareigos atiteko technokratui, Romos prefektui Matteo Piantedosi (Matėjui Pjantedoziui).
Sveikinimai ir „konstruktyvaus bendradarbiavimo“ laukimas
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen) šeštadienį pasveikino kraštutinių dešiniųjų lyderę G. Meloni tapus Italijos ministre pirmininke ir sakė laukianti „konstruktyvaus bendradarbiavimo“ su jos vyriausybe.
„Sveikinimai Giorgiai Meloni dėl jos paskyrimo Italijos ministre pirmininke“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen.
„Tikiuosi ir laukiu konstruktyvaus bendradarbiavimo su naująja vyriausybe dėl mums visiems iškylančių iššūkių“, – pridūrė ji.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’as Michel’is (Šarlis Mišelis) taip pat pasveikino G. Meloni tapus Italijos premjere.
„Dirbkime kartu Italijos ir ES labui“, – „Twitter“ parašė jis.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji socialiniame tinkle „Twitter“ itališkai parašė, kad „Europai reikia Italijos“.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d’Italia) lyderė 45-erių G. Meloni penktadienį buvo paskirta Italijos ministre pirmininke ir perėmė trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos vairą.
Užsienio reikalų ministru ji paskyrė buvusį Europos Parlamento pirmininką Antonio Tajani (Antonijų Tajanį).
G. Meloni vadovaujama koalicija nori iš naujo derėtis dėl Italijai tenkančios ES atkūrimo po koronaviruso pandemijos fondo dalies. Jos teigimu, skiriant lėšas reikėtų atsižvelgti į dabartinę energetikos krizę.
Tačiau šios lėšos yra susietos su tam tikromis reformomis, todėl analitikai teigia, kad naujosios premjerės galimybės veikti šiuo klausimu yra ribotos.
Oficiali ceremonija, kurios metu M. Dragi perduos valdžią G. Meloni, įvyks sekmadienį. Po jos premjerė pirmininkaus pirmajam naujosios vyriausybės posėdžiui.
Ponaičiai, nesišvaistykite tokiais epitetais, kaip „neofašistiniai”, profašistiniai ir pan. Gerai pagalvokite, iš kur kyla tokių epitetų purslai. Išskyrus S. Berluckonį, kuris čia minimas kaip partneris, nors tikrovėje to nebus, daugiau prieštaringos reputacijos veikėjų tarp formuojamos valdžios atstovų nėra, o pačios premjerės pasisakymai nieko bendro su Musolinio įpėdinių pažiūromis neturi. Pasisakymai prieš genderistus rodo pagarbą šeimai, o visuotinės migracijos (tautų maišymo) grėsmės išryškinimas liudija, kad premjerė gerai susigaudo, kokie tikrieji globalistų siekiai. Jei Italija, kaip ir Lenkija bei kitos Rytų Europos valstybės, sieks mažinti ES federalizacijos užmačias, tai tik prisidės prie Europos kultūros išsaugojimo.