Edvardas Čiuldė. Paslėptas/nepaslėptas artefaktas scenos viduryje

Viena žurnalistikos veteranė Nacionalinio transliuotojo internetiniame portale tą Gitano Nausėdos „nusižengimą“, kad anas neprivalomoje užpildyti grafoje nepažymėjo savo trumpalaikio buvimo komunistų partijoje fakto, prilygino Kristijono Bartoševičiaus žygiams, prievartaujant mažamečius ir nepilnamečius. Nepasikuklino, ar ne?

Jeigu G. Nausėda ir nuslėpė šį faktą, tai padarė ypatingu, labai rafinuotu būdu, visus duomenis apie save laikydamas viešoje vietoje. Prisiminkime, kad dar Artūras Konanas Doilis įtikinėjo, jog visų matoma vieta yra geriausia slėptuvė. Pabandykime įsivaizduoti ir tai, kad jeigu LR prezidentas iš tiesų būtų bandęs bent mažuoju piršteliu kažką nuslėpti, viskas iškart būtų išversta į paviršių senų seniausiai.

Kas be ko, Dovydas Pancerovas žengė septynmylį žingsnį į priekį, nuo pritemtų insinuacijų ir baltais siūlais siūtų klastočių, pereidamas prie faktų paieškos. Tačiau nesuprantu to, kodėl tokio fakto, verždamasis pro atviras duris, jis ieškojo ypatingajame archyve, gal jis čia ieškojo kažko kito arba, taip išsirinkęs paieškų vietą, bandė karnavalizuoti, sureikšminti visiems G.Nausėdos gyvenimo pakeleiviams, ypač to meto jo bendradarbiams, žinomus dalykus?

Būtų užtekę to paklausti paties prezidento G.Nausėdos, tikintis, kad jis apsimeluos, tačiau buvo nueita sudėtingesniu keliu, bandant įkalti vinį į sieną su mikroskopo pagalba. Todėl dabar labai nugąstauju dėl Lietuvos žurnalistikos likimo ar net išlikimo, kai D.Pancerovui jau beveik nebelieka ką veikti Lietuvoje, iššaudžius čia visus tuščius šovinius.

Dabar aš papasakosiu savo liūdną istoriją. Kažkada buvo taip striuka su pinigais, kad užstačiau lombarde, o po to pardaviau savo vestuvinį žiedą. Tai netyčia sužinojusi mano labai tolimo pažįstamo žmona visą pusmetį lojo, pasakojo ne tik norintiems, bet ir nenorintiems to žinoti, koks niekšas esu, tarsi tokiu savo veiksmu būčiau pardavęs tėvynę arba išniekinęs santuoką.

Tiek daug dykaduonių ir klinikinių kvailių vienoje vietoje nesu matęs.

Tačiau ir šiandien galvoju, kad nėra jokios būtinybės visam pasauliui iš tolo skelbti apie savo nuopelnus ir paklydimus, kaip tai daro laukiniai indėnai, pasidabinę atitinkamos reikšmės plunksnomis virš galvos Liūdnai juokaujant, galima pasakyti, kad, kas ne kas, o G.Nausėda nėra susituokęs su komunistų partija „kol mirtis išskirs“ būdu, greičiau yra taip, kad trumpalaikis tragikomiškas priklausymas tokiai partijai galiausiai tapo skiepu nuo pseudotolerancijos komunizmui, o galbūt ir neobolševizmui. Kitas dalykas, kad ne visiems tokie skiepai padeda, ar ne?

Kaip atrodo, Tėvynės sąjunga norėjo pagerintų sau šv. Velykų, o išėjo kaip visada, t. y. nešventai, kas galimai veda prie to, kad konservatoriai ne tik nepramuš, kaip sakoma, savo lubų, bet jau greitai nuriedės po grindimis, artimiausiuose rinkimuose neberinkdami 5% balsų.

Tačiau net ne konservatoriai labiausiai nustebino šioje užsiundymo prieš G. Nausėda istorija, o tai, kokia gausi mūsų padangėje yra vadinamųjų influencerių ir komunikacijos specialistų minia, nuo ryto iki gilaus vakaro visuose Lietuvos ekranuose lojusių apie šimtmečio nusikaltimą. Tiek daug dykaduonių ir klinikinių kvailių vienoje vietoje nesu matęs.

O gal iš tiesų K.Bartoševičiaus veiklos pavyzdys, net atsiribojus nuo jo priklausymo konservatorių frakcijai fakto, gali tapti savotišku nuosmūkio ir apsigimimo tarp politikų etalonu?

Kaip atrodo bent man, K. Bartoševičiaus niekingumui yra prilygintas nebent aukščiausiuose politikos ešelonuose užsiveisęs ir įsismarkavęs antilietuviškumo sąjūdis, kai lietuviška tapatybė ir tautinis sąmoningumas yra pradedami traktuojami kaip gėdos ir atsilikimo žymė.

Toks antilietuviškų pajėgų telkimosi Seime ir kitur darinys drąsiai gali būti vadinamas Jungtinėmis Kristijono Bartoševičiaus pajėgomis (JKBP).