Edvino Jusio laidoje „Neredaguota“ per Sąjūdžio ir Komunistų partijos santykių prizmę plačiau analizavome paviešintą Prezidento G. Nausėdos priklausymo komunistų partijai faktą ir šio apsisprendimo prasmę politiniame ir istoriniame to meto kontekste.
Kadangi šio ilgai slėpto fakto paviešinimas sukėlė tikrą diskusijų audrą ir smarkiai pakeitė dabartinį Lietuvos politinio gyvenimo kraštovaizdį, aptarėme ir jo tikėtiną poveikį šalies politinei raidai artimuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Gero klausymo.
Pradedam nuo prezidento Gitano Nausėdos.
Kuo daugiau kalbama, tuo daugiau atsiskleidžia Sąjūdžio kūrimosi dalyvių istorijų ir priklausomybių. Negražu ir negarbinga kai Marksizmo leninizmo katedros dėtstytojas komunistas Radžvila slapstosi daugiau už išrinktąjį Nausėdą. Ir pakėlęs galvą smerkia atskleistąjį… Buvo tarybmetis, kai norint kilti pareigose , reikėjo turėti raudoną knygelę, Atrodo keli šimtai tūkstančių vadovaujantį darbą dirbusiųjų buvo kuo jie norėjo, bet ar buvo tikrais komunistais- sunku pasakyti. Pagaliau net ir laisvinamąjį judėjimą rėmė būtent dauguma su raudonomis knygelėmis – PATRIOTŲ. Tikėtina, kad tarp tokių buvo ir Vytautas Landsbergis su Koncervatorijos Marksizmo katedros dėstytojas- Vytautas Radžvilas VU marksizmo katedros Mokslinio komunizmo dėstytojas – komunistai. O TIE , KURIE BUVO IR KGB AGENTAIS, NEGAILESTINGAI IŠGYVENDINO IŠ PATRIOTINIO SĄJŪDŽIO DORUOSIUS PATRIOTUS, O KAI KURIUOS JŲ NET IR SUNAIKINO.
Tipo komunistėliai eiliniai pyzdukai, dėl Lietuvėlės kraują persipylė ir nekalti kaip žydiški avinėliai. Jei kas ir kaltas tai tik NACIAI, NACIAI, NACIAI. Užknisantis pasičiulpavimas. Tie komunistėliai, mažų mažiausiai, kokius 200 milijonų gyvybių žemėje sunaikino ir toliau neršia ( bet ne, ne tie, ne ne tikrai ne – mūsiškiai tai geri, jie iš reikalo, jauni buvo ir t.t. ir t.t.) – š. totalus kompastas (techninis).
Per pusantros valandos interviu pavargtų net akmeninis žmogus. Kita vertus, dėl nuovargio antroje laidos dalyje išryškėjo labai įdomi metamorfozė, gerbiamas Vytautas pasirodė labai netikėtu kampu, lyginant su pirmosios dalies Vytautu.
Pradėjo profesorius V.Radžvilas labai aukšta gaida, bylodamas iš dramblio kaulo bokšto aukštumų, varinėjantis kalbas vis tik greičiau kaip politologas ir politikos filosofas nei politikas. Kaip atrodo bent man, šiandieninėje situacijoje toks pasirinkimas yra greičiau trūkumas nei privalumas. Taigi – ar įmanoma suderinti tarpusavyje neutralaus politikos stebėtojo ir užsiangažavusio politiko pozicijas? Prisiminkime kitą, labiau tragikomišką atvejį, kai Darius Kuolys piešia vaizdelį, kaip jis, pasikeitus aplinkybėms, stotu mūru už persekiojamą Makaraitytę prieš Janutienę ir t. t. ( į tokį kvailiojimą, jeigu prisimenate, įsijungia ir Vėgėlė), tarsi šiandieninės politikos kolizijos, kaip leidžiama mums suprasti, yra tik šešėlių žaismas, tačiau aukščiau nuodėmingos žemės, padangėse įsikūrę gyvena pusdieviai tokie kaip D.Kuolys ir kiti. Pagal panašų principą buvo konstruojamas ir Lietuvos sąrašo žaidimas, kai Kuolys sau buvo pasiskyręs antipolitinį politinio sąrašo sudarytojo postą. Kaip atrodo bent man, tokiais savo pasikėlimais į dausas šis labai talentingas kultūros istorikas kartas nuo karto suka atgrasaus falšo keliais.
Tačiau V. Radžvilo nesumaišysi su kitais, net ir tokiu atveju, kai parsimuša panašios paralelės. Antroje interviu dalyje, kai Vytautas pavargsta tiek, kad nelieka jėgų, be visa ko kito, dar ir pozuoti, tiesa iš jo lūpų liejasi, kaip sakoma, laisvai, be to, žmogus pavargusiu tonu kalba neįtikėtinai sugestyviai.
Nemanau, kad prasidėjusios medžioklės su skalikais prieš žmones metu tinka kalbėti, jog užvaikytasis yra pats kaltas.
Kommunisty vpieriod!
Ir jūs nešiojate Mindaugo vardą? Pasikeiskite į Vladimir, būsite nors savas sau.