Buhalteris įmonėje svarbus asmuo. Bet jis negali būti svarbiausias. Tačiau, įmonės vadovas be buhalterio kaip be rankų. Tik buhalteris žino įmonės balansą, tikrąją finansinę padėtį, įmonės galimybes. Pabandykime juos abu sukeisti vietomis. Buhalterį padarykime įmonės vadovu, o įmonės vadovą padarykime buhalteriu. Įmonė žlugtų per keletą mėnesių.
Vienos kompetencijos reikalingos buhalteriui, kitos vadovui. Vadovas atsako už strateginę įmonės kryptį, pasirenka ją vadovaudamasis išsilavinimu, išmanymu, rinkos pajutimu ir jos analize, verslo patirtimi.
Buhalterio paskirtis pateikti savo išvadas ar įmonės finansai atlaikys naujos verslo krypties keliamus iššūkius, atsakyti į klausimą ar nesužlugdys įmonės, investicijos į naujas veiklas.
Lietuva turi didelę prabangą, kad gali leisti buhalterei vadovauti valstybei.
Lietuva turi didelę prabangą, kad gali leisti buhalterei vadovauti valstybei. Plika akimi matome, kad premjerė nėra savo vietoje. Tokios kompetencijos yra puikios ne tokios atsakomybės pareigose. Premjerui reikalingas strateginis mąstymas, suvokimas kur nuves šalį vienos ar kitos reformos, kokiomis pasekmėmis šaliai pasibaigs mokestiniai eksperimentai ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent strateginio matymo ir trūksta premjerei. Dabar gi, sprendžiami einamieji biudžeto subalansavimo klausimai. Tik tiek.
Ar turi premjerė įsivaizdavimą kur nuves šalį mokestinės reformos? Kiek tai gali paskatinti verslo pasitraukimą iš šalies ir pašalpų prašytojų pagausėjimą. Ar turi premjerė įsivaizdavimą ar bent jau studiją ir prognozę, kuo tai atsilieps perspektyvoje? Kad ir 10 metų į priekį.
Dabar gi atrodo, kad dirbama taip, kaip sakoma viename iš Prancūzijos karalių pasakyme „Po mūsų nors ir tvanas”.
Antraštės pasako viską. Praėjusiais metais, premjerė vieno iš Seimo narių paklausta apie skaitmeninio euro įvedimą Lietuvoje išdidžiai atšovė: – Sąmokslo teorijomis neužsiimu. Tačiau dar 2021-11-25 VŽ antraštė skelbia, kad „Lietuvos bankas į skaitmeninio euro eksperimentą kviečia įsitraukti rinkos dalyvius”.
Visai neseniai, 2023-04-21 VŽ pasirodo straipsnis antrašte „Lietuvos banko atstovė: po 3-5 metų Lietuvoje galėtų būti įvesti skaitmeniniai eurai”.
Ką tai sako? Tai sako, kad premjerė užsiėmusi skaičiuku dėliojimu ir bendravimu su savo vienu iš „patarėjų” (kuris, matomai turi nemažą įtaką premjerei), net nesupranta į kokius vandenis plaukia Lietuvos valstybės laivas. Juk buhalterei ir nereikia to žinoti. Jos paskirtis pasirūpinti, kad „sueitų galai”. (Nepagalvokit nieko blogo, tai toks finansinis terminas). Aš suprantu, kad premjerė paskutinė valstybėje sužino tokias naujienas, kaip skaitmeninio euro įvedimas.
Toliau – recesija. Ir arkliui buvo aišku, kad taip drastiškai didinant palūkanų normas, greitai šalies ekonomikai pradės trūkti „deguonies” (pinigų). Vartojimas kris į žemumas. Bet Šimonytei ne.
Matomai einamuoju momentu jai pateikti duomenys to nerodė. Bet tai vėl parodo premjerės ribotumą perspektyviniame šalies padėties įsivaizdavime.
Cituoju premjerę: „Iš to, ką matau, ką projektuoja tie, kurie jau yra kažką paskelbę, tai kol kas neigiamos teritorijos nematome, bet kad tai bus akivaizdžiai lėtesnis augimas ir tas lėtesnis augimas turės tokias pasekmes, kad bus ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas, bet, žinoma, ir lėtesnė infliacija – matyt, tai galima pasakyti pakankamai patikimai“
Premjerė nepasako svarbiausio, kad viso to išdavoje kris ir vartojimas. O, tai skaudžiai smogs Lietuvos verslui. Ir verslas tai jau jaučia.
Ir dar:
Arūnas Milašius. Krizė prasidėjo: darbininkai eis į gatvę, sėdmaišininkai gers (nealkoholinį) šampaną
Ką tai parodo? Tai parodo tik vieną – visišką premjerės nesigaudymą situacijoje ir šalies vystymosi perspektyvos neturėjimą.
Lietuvoje gimstamumas mažas, ateis laikas, kai dėl pasikeitusios demografinės situacijos, teks rinktis tarp baltaodės ir juodaodės „virėjos”. Su nostalgija prisiminsime, kad buvo premjerė „buhalterė”. Autorius gali turėti savo nuomonę, bet ją turėtų pagrįsti. Dar geriau, jei susikurtų visuomeninė kompetetingų asmenų organizacija, kuri organizuotų viešus opių klausimų svarstymus, šviestų visuomenę, keltų žmonių samoningumą.
Nieko gero – vien tik menkinti valdančiųjų autoritetą. Tuo kertama per pasitikėjimą savo išrinkta valdžia. Istorija kartojasi, kol neišmokstame jos pamokų.
Valdantieji patys save sumenkino, ne tik savo pačių, bet autoritetą apskritai sutrypė, o autorius tik įvardino kas ir kaip.
Šaunuolis gerb. Linas. Ačiū už straipsnį. Nori būti politikoje, išmok nors dorai lietuviškai kalbėti. Kai ji išsižioja- plytos, o ne žodžiai krenta. O dar ta buhalterė nori būti Prezidente! Tai raustų Lietuva! Užteko, kad nudundėjo pas Džonsoną ir uždususi klestelėjo į fotelį, jam nespėjus pakviesti atsisėsti. Ką jau sakysi, juk lenkė…
Premjerė nėra buchalterė. Įžeidinėti žmogų negarbinga. „Premjerui reikalingas strateginis mąstymas” – tai tiesa. Manau, kad premjerė jį turi. Gal Linui Karpavičiuui atrodo, kad Skvernelis turėjo ar turi geresnį strateginį mąstymą?
Jonai, buhalterė, tai būtų per daug aukštas jos vertinimas, bet ne įžeidimas, jos mentalitetas ne aukštesnis, kaip kaimo parduotuvės kasininkės-kontrolierės (pastarųjų atsiprašau, nenorėjau jų įžeisti). Jos įtin ryški arogancija, nesiskaitymas su kitų nuomonę, negebėjimas valdyti ir pasirinkti komandos, pasirinkimas pagal principą, geriau durnas bet savas. Vienintelis pliusas, kad visuomenė pamatė, jog Dievas Lietuvą apsaugojo, nuo šios ŽMOGOS, su LGBT ženkliuku, prezidentavimo.