Vilniečiai ir miesto svečiai, traukiantys senamiesčio link pro Konstantino Sirvydo skverą, netrunka pastebėti grupę stendų, kviečiančių stabtelėti ir atidžiau įsižiūrėti į juose surašytą informaciją bei į margaspalves nuotraukas. Šįkart gatvės parodą sostinės gyventojams bei turistams surengė netoli nuo šio skvero, Gaono gatvėje, įsikūrusi Rumunijos Respublikos ambasada, talkinama šioje šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Tasuleasa Social aktyvistų. Stenduose pristatomas visai neseniai, 2022-aisiais, Rumunijoje baigtas tiesti pėsčiųjų takas „Via Transilvanica“.
Naujasis maršrutas driekiasi per visą šalį (jo ilgis – net 1400 kilometrų, jis – ilgiausias Rumunijoje), pristatydamas gausybę istorijos, kultūros, gamtos paminklų. Juo žengiantys turistai turės galimybę kopti per kalnus ir aukštikalnes, įveikti lygumas, susipažinti su rūpestingai saugoma aplinka gamtiniuose rezervatuose, išvysti į UNESCO sąrašą įtrauktus kultūros ir gamtos paminklus, istorinius miestus ir miestelius, kaimus ir gyvenvietes. Rumunija – be galo graži ir įdomi šalis, stebinanti savo įvairove: čia gausu autentiškų praeities paminklų, šiurpių kataklizmų išvengusio istorinio paveldo, įspūdingo landšafto. „Via Transilvanica“ taku eidami, žmonės turės galimybę susipažinti su unikaliomis šios šalies bendruomenėmis ir jų siekiais išsaugoti savitą gyvenimo būdą, papročius, tradicijas. Maršrutas vingiuoja per 400 bendruomenių gyvenamąsias vietas. Drauge tai – ir galimybė sustiprinti sveikatą: juk šis takas skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir mėgėjams pajodinėti. Keliauti galima ir sparčiai, ir lėtai, pagal savo norus ir galimybes; maršrutas pritaikytas ir vyresnio amžiaus žygeiviams, ir jaunimui. Tako projektą kūrusi nevyriausybinė organizacija „Tasuleasa Social“ pasitelkė visą savo patirtį, sukauptą per ilgus dešimtmečius švietimo, socialinės, kultūrinės ir aplinkosauginės veiklos srityse.
O dabar imkime ir pasidairykime po kai kuriuos siūlomus aplankyti objektus iš ilgo ir įspūdingo „Via Transilvanica“ maršruto sąrašo.
O apie ką gi pasakoja stenduose esanti informacija?
Pirmiausia juose pažymima, kad amžių bėgyje dėl savo geografinės padėties žemyne Rumunija buvo atsidūrusi daugelio imperijų: Romos, Osmanų, Austrijos – Vengrijos ir Rusijos – kryžkelėje. Dabartines Rumunijos žemes, kuriose gyveno dakų gentys, užkariavo Romos imperija. Rumunų kalba yra vienintelė romanų kalba šioje Europos dalyje, o tai liudija romėnišką šalies paveldą. Šiuolaikinė Rumunija atsirado XIX – XX amžiuje, palaipsniui tapusi nepriklausoma nuo imperijų ir suvienijusi teritorijas.
„Via Transilvanica“ yra vienas geriausių būdų pažinti šį turtingą vietos kultūros, gastronomijos, architektūros paveldą, kurio ištakos siekia tūkstantmečių senumo istoriją. Dokumentaciją apie šį maršrutą parengė moterų komanda. Įvairaus amžiaus moterys ėmėsi misijos pereiti visą taką ir įrodyti, kad jis prieinamas visiems, turintiems atvirą širdį ir skaidrias mintis. Jos taip pat sukūrė „Keliautojo vadovą“, kurį galima nemokamai gauti keturiomis kalbomis: rumunų, vengrų, vokiečių ir anglų. Šiame leidinyje pateikiama visa reikalinga informacija: nuo nakvynės vietų iki lankytinų objektų, kelio aprašymų, žemėlapių ir kt.
O kas gi gali paversti žygį nepamirštamu, jei ne žinojimas, kad traukiate senovės romėnų keliu? Tai istorinę vertę turintis kelias, kai kur beveik nepaliestas laiko įtakos. Kai kuriose jo atkarpose gausu akmeninių plokščių, primenančių seniai praėjusius laikus. Šį romėnų kelią Rumunija neseniai pateikė UNESCO pasaulinio paveldo preliminariajam sąrašui. Žinoma, dalis žinių apie šį kelią yra prieštaringos, juk nėra tiksliai žinoma, kada jis buvo nutiestas: vieni teigia, kad tai įvyko romėnų laikais, kiti – kad viduramžiais. Austrijos – Vengrijos imperijos laikais imperatorienė Marija Teresė įsakė atstatyti senovinį romėnų traktą ir naudoti jį kaip pasienio kelią. Romėnų takas ves keliautojus po įspūdingus gamtos peizažus, jis atves ir į „Via Transilvanica“ maršruto kūrėjų būstinę. Kūrėjų komanda noriai susitiks su smalsiais keliautojais ir papasakos istorijas, slypinčias už aukštumų grožio.
Išvysite tai, ko niekad nesate matę
Rumunijos geografinė padėtis lemia didelę reljefo, klimato, biologinės raiškos įvairovę. Trečdalį šalies teritorijos užima Karpatų kalnai, šalį kerta platus upių tinklas. Visoje šalyje ir „Via Transilvanica“ kelyje esantys gamtovaizdžiai nuolat kinta. Tako pradžioje, šiaurės rytų Rumunijoje, keliautojo laukia iššūkis įveikti stačias Bukovinos kalvas, apaugusias tankiais spygliuočių miškais, vėliau reljefas tampa švelnesnis. Tačiau visame kelyje augalijos ir gyvūnijos kaita dovanos nepakartojamų įspūdžių! Gėrėsitės daugiau nei šimtmečio senumo bukais, įspūdingais beržais ir daugybe kitų medžių. Kelio pabaigoje, pietvakarių Rumunijoje, vyraus jau beveik Viduržemio jūros klimatas, akis džiugins uolos, kalkakmenio dariniai, juodosios pušys ir figmedžiai.
Atkarpa, kertanti dvi Rumunijos apskritis
Tai – Terra Dacica, arba Dakijos žemė, kurios ilgis – daugiau kaip 295 km., kupina senovės ir naujausios Rumunijos istorijos, po kurios svoriu tingiai stūkso svarbūs miestai su savo karališkomis, viduramžių ir senovės dakų tvirtovėmis. „Via Transilvanica“ driekiasi palei slėnius ir plynaukštę su vynuogynais, pasitinka Apusenų kalnus ir vingiuoja link Retezato kalnų (abu kalnai priklauso Karpatų grandinei).
Šiame krašte puikiai dera kvapą gniaužiantys gamtovaizdžiai, istoriniai miestai ir archeologinis paveldas. Atkarpa kerta daug Rumunijai istoriškai svarbių miestų, iš kurių svarbiausias – Alba Julia; jame 1918 m. buvo suvienytos visos Rumunijos provincijos.
Aukštumos, kupinos staigmenų
Aukštumų regionas yra antrasis „Via Transilvanijos“ kelyje, jis tęsiasi 277 km. Čia maršrutas daugiausia vingiuoja kalnais, kurių viršūnės kartais siekia 2000 metrų aukštį. Tai – labai įvairialypis kraštas – jame esama ir miškų, ir laukų, ir žemumų. Čia susikerta du svarbūs istoriniai Rumunijos regionai – Moldova ir Transilvanija. Kiekviena diena dovanos keliautojui vietos architektūros grožį, kultūros ypatumų, visiškai kitokios patirties, negu jis iki šiol buvo sukaupęs. Aukštumos tikrai kupinos staigmenų!
Sėkelio regionas
Jis tęsiasi 163 km ir pristato įvairių etninių grupių, įskaitant ir gausios vengrų bendruomenės gyvenimo būdą, papročius ir tradicijas. Šis maršrutas driekiasi per kalvas, tankius miškus, taip pat per daugybę kaimų, miestelių ir per du terminius kurortus. Regione gausu bukų, pušų ir eglių miškų, auga išpuoselėti daržai ir sodai, teikiantys žaliavos įvairių rūšių stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybai, tarp kurių – ir garsiajai palinkai.
Pažintis su unikalia keramika
Corundo kaimas Rumunijoje visame pasaulyje žinomas kaip keramikos centras. Keraminėse vazose, priklausančiose corundinės keramikos stiliui, vaizduojami augaliniai ir zoomorfiniai raštai, atspindintys vietinių gyventojų kūrybinį braižą. Čia galima išvysti pačių įvairiausių formų ir spalvų keramikos – baltos, rudos, mėlynos, įvairiaspalvės… Savojo amato žinias žmonės ne tik perduoda iš kartos į kartą, bet ir mielai jomis dalijasi su lankytojais, kurie gali dalyvauti mokymuose. Nei vienas iš čia neišvyksta neįsigijęs gražių keramikos dirbinių ir suvenyrų, nes jie tikrai unikalūs ir nerandami niekur kitur.
Saksų žemė
Tai regionas, kuriame prieš šimtus metų įsikūrė vokiškai kalbantys saksai. Jo kaimuose nuolat organizuojami festivaliai ir mugės, skirtos saksų paveldui populiarinti. Saksų žemė pasižymi originalia namų ir sodybų architektūra, įdomiomis bažnyčiomis, savitomis tradicijomis ir papročiais, kuriuos dabartiniai gyventojai paveldėjo iš savo senelių, atsikėlusių gyventi į šiuos kraštus. Tai – nuostabus Transilvanijos paveldas.
Tikras Transilvanijos lobis yra viduramžiškas saksų kaimas – Biertanas. Jis įsikūręs ilgame slėnyje, tarp terasinių kalvų su vynuogynais. Vietovėje dominuoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos įspūdingos tvirtovės ir ant kalvos viršūnės esanti Marijos bažnyčia, supama trijų gynybinių sienų. Kiekvieną vasarą centrinėje Biertano aikštėje, į kurią žvelgia įspūdingas bažnyčios bokštas, rengiamas siaubo filmų festivalis.
O apskritai kiekvienas Saksų žemės kaimas turi po įspūdingai įtvirtintą bažnyčią ir pasižymi originaliais statiniais. Šioje žemėje gausų viduramžiškų miestų, tokių, kaip Sigišoara (prisiminkime grafą Drakulą!) ar Mediašas. O kur dar Archita, Sašizas, Bazna ir daugelis kitų… Transilvanijos šiaurėje esama nedidelio Bistricos miestelio, vieno iš 7, kuriuos įkūrė saksai. Jis pasižymi kerinčiu viduramžių laikų žavesiu, grįstomis gatvelėmis, ankštais praėjimais, sena evangelikų bažnyčia. Jo architektūra mena laikus, kai amatininkai čia aktyviai plėtojo komercinę veiklą. Miestelyje ir dabar gausu vietinių verslų, ypač maisto produktų gamybos, o tai rodo, kad saksų meistriškumas tebėra išlikęs. Turistai nepraranda progos paragauti tradicinių jų patiekalų, išgerti puikios kavos ir pasigardžiuoti skaniausiais naminiais ledais.
Galimybė atsigaivinti ir pasisemti sveikatos
Keliaujantieji „Via Transilvanica“ taku, aplanko ir garsų Sovatos kurortinį miestelį, turintį daug gydomųjų savybių turinčių terminių vandenų. Ar gali būti geresnis atlygis po ilgos dienos žygio už maudynes sūriuose Sovatos ežeruose? Garsiausias Sovatos ežeras Lacul ursu (išvertus – Lokio ežeras) yra išties ypatingas: jam priklauso trys svarbūs rekordai. Tai didžiausias pasaulyje helioterminis ežeras; vienintelis ežeras, turintis tikslią „gimimo datą“ – 1857 m; ir vienintelis sūraus vandens ežeras, kurį supa gausi augmenija. Gydomąjį poveikį turi ir šiame kurorte siūlomi elektroterapija, helioterminiai efektai, sodos vanduo, pirtys. Po miestelį galima pasivažinėti dviračiais, gėrintis gražia jo architektūra, aplankant vietinius amatininkus, užsukant į senovinius restoranėlius pasimėgauti vietiniais gardumynais.
Slėpiningas požemio pasaulis
Rumunijoje daug įspūdingų požeminių urvų, tarp kurių – ir Topolnicos urvas, 4-as pagal dydį šalyje. Įsikūręs jis centrinėje Mehedincio plynaukštės dalyje, speleologinio draustinio teritorijoje ir yra laikomas gamtos paminklu. Urvą supa įspūdingas kraštovaizdis, suformuotas unikalaus, panašaus į Viduržemio jūros, klimato, su raudonu dirvožemiu, juodosiomis pušimis, aplink ropojančiais vėžliais, paparčiais ir kita specifine augalija bei gyvūnija. Po žeme susikaupę Topolnicos vandenys prasiskverbė į kalną ir suformavo kvapą gniaužiančias milžiniškas galerijas. Urvas yra beveik 11 000 m. gylio. Jis priskirtas milžiniškų urvų, turinčių iškastinių, pakraštinių ir aktyviųjų galerijų tinklą, kategorijai. Šiame urve archeologai aptiko dar neolito laikais gyvenusių žmonių pėdsakų. Tai – šiltas urvas, kuriame temperatūra svyruoja nuo 8 iki 10 laipsnių Celsijaus, jame gausu ežerų, stalaktitų ir stalagmitų, šikšnosparnių kolonijų, bedugnių, labirintų, upelių, krioklių… O geriausia tai, kad šį urvą galima aplankyti, žinoma, su gidu, ir tuo „Via Transilvanica“ tako žygeiviai gali pasinaudoti. Išdrįskite patyrinėti požemius ir pamatysite, kaip keičiasi jame esančio vandens spalva – nuo tamsiai mėlynos iki smaragdinės žalios, priklausomai nuo saulės spindulių, kurie prasiskverbia pro šio nuostabaus urvo uolų galerijas.
Istorinis traukinukas
„Huculka“ – senovinis traukinukas, traukiamas garvežio, važiuojančio įspūdingu 10, 5 km ilgio maršrutu – viena iš unikalių turistinių pramogų Bukovinos krašte. Bėgiai vingiuoja siaura geležinkelio linija, kuri nuo 1881 iki 2001 metų buvo naudojama medienai iš miško į lentpjūves gabenti. Šiandien šis traukinukas kursuoja tik turistiniais tikslais. Traukinys pavadintas „Huculka“ toje Bukovinos dalyje gyvenančių ukrainiečių kilmės žmonių garbei.
Parengė Ramunė Tolvaišytė
Daugiau informacijos apie „Via Transilvanica“ galima rasti: „The Traveler‘s Guide“ ir „Romania Travel“. Žinių taip pat gali suteikti Rumunijos Respublikos ambasada: vilnius@mae.ro ir Tasuleasa Social“ – asociatia@tasuleasasocial.ro
