Žiniasklaida išpopuliarino žinią, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančių parlamentarų grupė siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, viešai pritariantiems arba neigiantiems, arba šiurkščiai menkinantiems Rusijos agresiją prieš Ukrainą, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupaciją. Tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas įregistravę parlamentarai už tai siūlo bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Be visa ko kito, pranešimo antraštė skelbia „ Už šūksnius Lietuvoje ,Krymas Rusijos‘ – baudžiamoji atsakomybė.“
Mano širdis tokią žinią sutinka tarsi ir palankiai (atsibodo iki kaulo smegenų tie kremliniai), tačiau protas įpareigoja susitūrėti arba bent palūkėti, įspėja, kad kylanti kaip drakonas leftizmo flange agresija ir griežtėjantys raginimai didinti bausmes, niekur neveda.
į kalėjimus reikėtų pradėti grūsti tuos pseudotautiečius, kurie ne tik neigia titulinės tautos Lietuvoje kaip subjekto konstitucinę paradigmą, bet ir blokuoja bet kokį lietuvių tautos subjektiškumo pasireiškimą mūsų šalyje.
Kita vertus, tas pats protas įsakmiai primena, kad konservatoriai čia su savo nauja iniciatyva pažeidžia pirmumo eilę, nes dar anksčiau už tuos lietuvius, kurie neigia Ukrainos subjektiškumo teisę Krymo atžvilgiu, į kalėjimus reikėtų pradėti grūsti tuos pseudotautiečius, kurie ne tik neigia titulinės tautos Lietuvoje kaip subjekto konstitucinę paradigmą, bet ir blokuoja bet kokį lietuvių tautos subjektiškumo pasireiškimą mūsų šalyje.
Jeigu vienas gudruolis, įsitrynęs į rektoriaus postą, tvirtina, kad tautinės kultūros ir lietuvių tautinės tapatybės ugdymas yra pažangos kliūtis, tai kitas spartuolis (kažkada buvęs mano dvasios broliu, o vėliau tapęs dykumo šakalu) žengia dar toliau, tikindamas, kad tokio darinio kaip lietuvių tauta Lietuvoje jau apskritai nebeliko.
Jeigu Lietuvoje jau nebėra tokio dalyko kaip lietuvių tauta, tai visas Lietuvos turtas, su kaimais ir miestais, su žeme ir dangumi, su gyvuoju ir negyvuoju inventoriumi turėtų atitekti kitai tautai, ar ne? Kokią kitą išvadą dar galėtume pasidaryti mes, nelaimėliai, vedami neginčijamos loginės sekos?
Džiugina tai, kad katastrofiškai nusmukus Rusijos akcijoms, oficialaus diskurso plėtotėje beveik nebeliko, kažkur išgaravo entuziastai, kurpę planus priduoti Lietuvos infrastruktūrą Rusijai.
Tačiau, kaip neįmanoma nepastebėti, tie patys veikėjai, kurie jau skelbia apie pernelyg ankstyvą lietuvių tautos mirtį, darniausiai šiandien mūsų padangėje per galvą versdamiesi prioritetizuoja lenkų ar žydų interesus. Kita vertus, kaip atrodo bent man, jiems nelabai pavyksta, nežiūrint įdedamų pastangų, išpiršti Lietuvos kaip niekieno turto Ukrainai, nes ukrainiečiai paprastai nesisavina to, ko nepasidėjo.
Ar sakote, kad neigiantys Krymo okupaciją individai yra ne kažkokie politiniai oponentai, o tikrų tikriausi priešai?
Tačiau ir tie prisitaikėliai prieš išplėstinės konjunktūros, kurie neigia lietuvių tautos subjektiškumo teises ar net lietuvių tautos egzistavimo faktą, normalių refleksų tautiečiui turėtų atrodyti kaip ne mažiau atgrasūs neprieteliai.
Tiesą sakant, pastarieji yra dar labiau atstumiantys padarai dėl savo dviveidystės, kai niekingas tautos subjektiškumo naikinimo ir gyvybingumo blokavimo užmačias bando pridengti pažangizmo užkeikimais, užsimaunama nuogo rektoriaus toga arba kreivai užsimaukšlinta žurnalisto kauke.
Kitas vertus, tikiuosi, kad net interneto išugdytas jaunasis skaitytojas atpažins, kad autoriaus varinėjamos kalbos apie būtinybę susodinti į kalėjimus lietuvybės priešininkus yra sarkazmas ir ironija, forsuoto oponentų griežtumo juokdariškas pamėgdžiojimas, politinio karštligiškumo parodija, taigi tikriausiai nieko daugiau. Arba…
***
užkopus laiptais simetriškai dvipusės durys atsidaro
sapnuojamos sistemos erdvinių struktūrų analogiškumas
tarp durų pasitinka mus kažkoks dviveidis padaras
arkliai pabėga lieka neapsakomas blogumas
Geras straipsnis.