Bideno administracijos nuolatinis delsimas dėl ginklų tiekimo Ukrainai pasirodė esąs lemiamas veiksnys, lėmęs Ukrainos kariuomenės sprendimą atidėti ilgai lauktą pavasario kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.
Nuo praėjusių metų pabaigos, kai ukrainiečiai patyrė daugybę žeminančių pralaimėjimų prieš Rusijos priešus, Kijevas perspėjo, kad jam skubiai reikia naujų karinės įrangos atsargų iš Vakarų sąjungininkų, jei jis nori tęsti Ukrainos teritorijos išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos kampaniją.
Visų pirma, ukrainiečiai teigia, kad jiems skubiai reikia tankų ir kitos sunkiosios ginkluotės, tolimojo nuotolio raketų ir lėktuvų, įskaitant naikintuvus F-16, atsargų.
Nors JAV ir jų sąjungininkės pažadėjo teikti ribotas ginklų atsargas, tačiau lėtas jų tiekimo tempas paskatino ukrainiečius daryti išvadą, kad jie neturi kitos išeities, kaip tik atidėti puolimą, kol bus visiškai aprūpinti ginklais.
Ukrainiečiams iškilusio iššūkio mastą pabrėžė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad jo šalis vis dar laukia Vakarų sąjungininkų žadėtos karinės pagalbos, o tai stabdo Kijevo planus pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą.
Kalbėdamas savo būstinėje Kijeve, V. Zelenskis teigė, kad koviniai daliniai, kurių dalį parengė NATO šalys, yra „pasirengę”, tačiau sakė, kad kariuomenei vis dar reikia „kai kurių dalykų”, įskaitant šarvuočius, kurie „atkeliauja partijomis”.
„Su tuo, ką jau turime, galime eiti į priekį ir, manau, sėkmingai”, – sakė jis interviu visuomeniniams transliuotojams, kurie yra „Eurovizijos naujienų” nariai, pavyzdžiui, BBC. „Tačiau prarastume daug žmonių. Manau, kad tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek daugiau laiko”.
Viena iš pagrindinių delsimo priežasčių – Bideno administracijos neryžtingumas suteikiant Kijevui ugnies galią, kurios reikia Rusijos okupantams nugalėti, o tai buvo nuolatinis jos atsako į Rusijos neišprovokuotą įsiveržimą į Ukrainą bruožas.
Nors JAV prezidentas Joe Bidenas nuolat žadėjo palaikyti Kijevą, jo retorika visuomet nepadėdavo suteikti ukrainiečiams reikiamos karinės paramos. Net ir tada, kai Baltieji rūmai nenoriai sutiko aprūpinti Ukrainą tankais „Abrams” (šis žingsnis buvo patvirtintas tik po to, kai Vašingtonas patyrė didelį sąjungininkų, tokių kaip Lenkija, spaudimą), dėl lėto pristatymo grafiko Ukrainos vadai buvo priversti nusivilti, kad įranga kada nors bus pristatyta.
Nors JAV prezidentas Joe Bidenas nuolat žadėjo palaikyti Kijevą, jo retorika visuomet nepadėdavo suteikti ukrainiečiams reikiamos karinės paramos.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina gavo Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard”, kuriuos Ukrainai padovanojo tokios fronto zonos Europos šalys kaip Lenkija. Tačiau „Leopardai” atvežti iš aštuonių skirtingų šalių ir šaudo skirtingų tipų pabūklais, o tai reiškia, kad ukrainiečiai negali pirkti amunicijos urmu.
Kalbant apie pažadėtus „Abrams” tankus, JAV pareigūnai noriai pripažįsta, kad „Abrams” bus atgabenti tik po kelių mėnesių, nes Pentagonas peržiūri savo atsargas ir tikrina, ką gali atsiųsti.
Neseniai duotame interviu žurnalui Foreign Policy Ukrainos įstatymų leidėjas Saša Ustinova patvirtino, kad JAV kariuomenė pristatė kur kas mažiau, nei iš Pentagono prašė vyriausiasis Ukrainos generolas Valerijus Zalužnyj. JAV karinė pagalba teikiama tik dalimis, nes Bideno administracija įspėja, kad jos galimybės teikti ginklus, kuriuos būtų galima išimti iš Pentagono lentynų ir perduoti ukrainiečiams, artėja prie pabaigos.
Ustinova sakė, kad Ukraina tikėjosi pradėti puolimą balandžio mėnesį, tačiau dėl ginklų trūkumo pradžios data nukelta neribotam laikui.
J. Bideno administracija dar mažiau linkusi atsakyti į Kijevo prašymą skirti naikintuvus F-16 ir tolimojo nuotolio raketas, galinčias naikinti taikinius Rusijos gilumoje. Baltieji rūmai nenori suteikti tokios ginkluotės, nes baiminasi išprovokuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dar labiau eskaluoti karą.
Baltiesiems rūmams atsisakant aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais, galinčiais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, ukrainiečiai vis dažniau griebiasi savos gamybos ginklų, kad užpildytų ginklų tiekimo spragas.
Naujausi pranešimai atskleidė, kad Ukrainos inžinieriai sukūrė „liaudies raketą”, kurioje panaudota panaši technologija kaip Antrojo pasaulinio karo metais Londoną terorizavusioje vokiškoje V1 raketoje Doodlebug, kurios veikimo nuotolis yra dvigubai didesnis nei JAV tiekiamų HIMARS raketų sistemų.
Be to, ukrainiečiai intensyviai kuria savo tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių parką, kurie, priklausomai nuo jų konfigūracijos, gali gabenti 300 kg krovinį ir nuskrieti šimtus kilometrų.
Galimybė patiems pasigaminti ginkluotę neabejotinai suteikia ukrainiečiams galimybę lanksčiau rinktis taikinius – prabanga, kurios jie neturėjo, kai buvo priversti susitaikyti su Vakarų primestais apribojimais savo karinėms operacijoms.
Nepaisant to, vis labiau nerimaujama, kad be sunkiosios ugnies galios, kurią gali suteikti numanomi Ukrainos Vakarų sąjungininkai, Kijevo gebėjimas pradėti pavasarinį kontrpuolimą bus labai apribotas.
Be abejo, bet koks delsimas ukrainiečiams pradėti puolimą tik padės įtikinti Kremlių, kad, nepaisant visų per pastaruosius metus patirtų nesėkmių, jis vis tiek gali laimėti karą.
