Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus!
Nacionalinis susivienijimas kviečia kartu paminėti Nepriklausomybę atkūrusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimt penkmetį. Paminėkime jį susitelkdami ne į praeities prisiminimus. Žvelkime į ateitį, kaip tai darė ir Sąjūdžio kūrėjai.
Sąjūdis iškovojo svarbiausią laimėjimą – Nepriklausomybę. Tačiau dėl įvairių priežasčių nesugebėjo įgyvendinti tikrai laisvos ir visiems piliečiams lygiai teisingos Lietuvos vizijos. Dažnai skleidžiamas melas, kad tos vizijos nė nebuvo.
Toji vizija buvo užrašyta ir gyva žmonių atmintyje. Ją galima nesunkiai palyginti su šiandienos Lietuvos tikrove ir dabartinių politikų siekiais.
Sąjūdis norėjo kurti Lietuvą kaip tautos namus čia, lietuvių tautos etninėse žemėse.
Šiandien sveikinamas lietuvių išsivaikščiojimas globaliame pasaulyje, o tautos išnykimas laikomas šalies pažangos sąlyga. Sąjūdis siekė įtvirtinti valstybinę lietuvių kalbą. Šiandien lietuvių kalba atvirai niekinama, griaunama ir vėl verčiama tik buitine virtuvių šnekta. Sąjūdis siekė, kad lietuvių tauta augtų ir laisvai skleistų savo kūrybines galias tarp kitų pasaulio tautų ir išliktų amžiams.
Sąjūdžio tikslas buvo atvira pasauliui, bet tvari ir tolygi besivystanti laisvų ir orių lietuvių šalis.
Šiandien kaip norma priimama demografinė krizė ir tautos nykimas, tuštėjantys regionų miestai ir kaimai, atvirai įgyvendinamas Lietuvos be lietuvių projektas skatinant darbo imigrantų antplūdį ir masinę šalies kolonizacija svetimšaliais. Sąjūdis projektavo visapusiškai išsilavinusius būsimus šalies piliečius ir Tėvynės patriotus ugdančią tautinę mokyklą. Šiandien ją keičia atskirties ir susvetimėjimo Tėvynei simbolis – Tūkstantmečio mokykla, kurioje net oficialiai nėra vietos tautinei kultūrai. Sąrašą galima tęsti kone visose srityse.
Kaip ir Sąjūdžio metais, dažnai nė patys nejausdami vėl gyvename lemtingų virsmų akivaizdoje. Keičiasi geopolitinė ir demografinė padėtis, kinta pačios valstybės supratimas ir daugybė kitų mūsų išlikimui esminių atramų. Ką darysime?
Minėdami Sąjūdžio dieną pirmiausia turime paklausti savęs to paties, ko kadaise klausė jo kūrėjai: ar norime mirti ir visam laikui išnykti kaip savita ir gebanti praturtinti žmoniją tauta?
Kviečiame ne tik prisiminti Sąjūdį, bet ir užduoti sau šį – išlikimo – klausimą birželio 2 dieną, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimo išvakarėse Vilniaus širdyje, prie Vinco Kudirkos paminklo.
Kviečiame neformaliam pokalbiui apie Sąjūdžio nueitą kelią, iškovojimus ir nesėkmes. O svarbiausia – apie Sąjūdžio idėjos gyvybingumą ir aktualumą šiandien. Kudirkos aikštėje galėsite pabendrauti su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu prof. Vytautu Radžvilu, kitais Sąjūdžio dalyviais, taip pat ir jaunosios kartos atstovais.
Ilgą laiką, nuo 14 iki 18 valandos, būsime aikštėje, pasiruošę atviram, neformaliam, konstruktyviam pokalbiui apie Sąjūdį ir gyvojo Sąjūdžio dvasią.
„Facebook” renginio nuorodą rasite čia.
pcn3nl