2024-11-30, Šeštadienis

Vokietijos dienraštis sukėlė triukšmą dėl straipsnio apie imigraciją, kuriame teigiama, jog etniniai vokiečiai netrukus taps mažuma

Vokietijos  skaitomiausias laikraštis Die Zeit sukėlė audrą socialinėje žiniasklaidoje, paskelbęs straipsnį, kur teigiama, kad Vokietija netrukus taps „šalimi, kurioje migrantai nebebus mažuma”.

Hamburge leidžiamas laikraštis „Die Zeit”, kuris skirtas aukštesnio lygio skaitytojams nei bulvarinė spauda, antradienį savo socialiniuose tinkluose paskelbė straipsnį, kuriame atskleidžaimi nepataisomi Vokietijos demografiniai pokyčiai, su prierašu:

Integracija buvo vakar: Vokietija yra antra pagal imigracijos mastą šalis pasaulyje, ir tikėtina, kad artimiausioje ateityje  vokiečiai taps neskaitlinga mažuma. O dabar?

Pridedamoje nuotraukoje pavaizduota keturių jaunų imigrantų grupelė, važiuojanti viršuje stovinčiu kabrioletu su blykste ir besišypsanti į kamerą, o prie jos buvo antraštė: „Jie taps galingaisiais”.

Straipsnyje buvo pasakojama apie laikus, kai prieš atvykstant „kitiems” buvo „pažįstama tėvynė”, Vokietijoje gyveno vos 500 000 užsieniečių,  šalis „priklausė vokiečiams”.

Jūs pažinojote kaimynus. Žmogus suprato, ką jie kalba, kuo tiki, ką patiekia valgiui vakare. Buvo taika. Ekonomika stebuklingai augo.

Nepaisant to, kad straipsnyje vaizduojamas taikesnis laikmetis prieš masinę imigraciją, pats straipsnis nėra nukreiptas prieš imigrantus. Toliua jame mėginama įtikinti skaitytoją, kad Vokietija beveik visada buvo imigracijos šalis, minimi prūsai, kurie importuodavo darbininkus iš užsienio – nepaisant to, kad beveik visi šie darbininkai buvo europiečiai ir krikščionys.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad Vokietija „dabar yra saugesnė nei bet kada anksčiau”. Nepaisant statistinių duomenų, rodančių, kad per pastarąjį dešimtmetį nusikalstamumas apskritai sumažėjo, žmogžudysčių ir grupinių išprievartavimų daugėja, ir neproporcingai didelę jų dalį įvykdo Vokietijos gyventojai užsieniečiai. Tiesą sakant, 2022 m. grupiniai išžaginimai pasiekė rekordinį lygį, o pusė įtariamųjų buvo užsieniečiai.

Vokietija planuoja 2023 m. migrantams išleisti 36 mlrd. eurų

Nekontroliuojamos išlaidos Vokietijos migracijos krizei slegia valstybės biudžetą tuo metu, kai vokiečiai susiduria su silpnėjančia ekonomika ir didėjančia infliacija.

Tačiau straipsnis socialinėje žiniasklaidoje  išjudino visą  Vokietijos politinę erdvęe, nes jį komentavo abiejų imigracijos debatų pusių kampanijų dalyviai.

„Ką kviečiame?”, – reaguodamas į „Die Zeit” įrašą, socialiniame tinkle „Twitter” klausė Europos Parlamento narys Erikas Markvartas (Erik Marquardt).

Vėliau įrašas socialiniame tinkle buvo ištrintas ir pakeistas nauja nuotrauka, kurioje pavaizduotos dvi baltosios moterys, o prierašas skambėjo taip: „Pastaraisiais metais Vokietija tapo antrąja pagal dydį imigracijos šalimi pasaulyje, pati to nenorėdama pripažinti.”

„Šis įrašas yra  dar blogesnis už ankstesnįjį”, – komentavo „Der Spiegel” žurnalistas Marius Mestermannas, o jam pritarė ir daugybė kitų liberalais save laikančių žmonių. Tačiau kiti gyrė leidinį už tai, kad šis  atkreipė dėmesį į demografinius pokyčius šalyje – neginčijamą faktą, paaiškėjusį dėl rekordinio masinės imigracijos masto liberalaus valdymo metais.

Vokietija: Vardas sparčiai populiarėja visoje šalyje: Berlyne populiariausias naujagimių vardas – Mohamedas. Berlyne šis vardas buvo populiariausias naujagimių vardas 2022 m.

Ši tendencija nelėtėja, o Vokietijos vyriausybė, nepaisant didėjančio rinkėjų pasipiktinimo, šiemet pasirengusi išleisti 36 mlrd. eurų atvirų sienų politikai.

Visuomenės pasipriešinimą rodo didėjanti parama antiimigracinei partijai „Alternatyva Vokietijai” (AfD).

Vokietijoje ir toliau fiksuojamas rekordinis gyventojų skaičiaus augimas: 2022 m. atvyko beveik 1,5 mln. migrantų, o per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius – 163 000 naujų migrantų.

Šaltinis:rmx.news

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis dešimtoji (lapkričio 29) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Į Tėvynę sugrįžo 502 nukautų ukrainiečių karių kūnai. Ilsėkitės ramybėje. Ukrainos pajėgos surengė smūgius rusijoje ir...

Linas Karpavičius. Tik kompromisas, prakeiktas mažas kompromisas

Jau senai pastebiu, kad viešai stengiamasi vengti mūsų abėcėlės raidžių, kurios neatitinka anglosaksiškos abėcėlės mados. Jos visaip iškraipomos, diakritiniai...

Valdant Chavjerui Miliui Argentinos ekonomika atsigauna

Kai 2023 m. prezidento rinkimus laimėjo libertaras Chavieras Milis (Javier Milei), Argentinos ekonominė padėtis buvo sunki. Nors dar...

Algis Krupavičius. Kokia nauja vyriausybė ir ko verti jos ministrai?

Vietoje įprastų viešosios erdvės apgailestavimų ir dejonių: ne tuos išrinko, ne ta koalicija, ne tas premjeras. Apie buvusias...