Peder Jansen. Kaip Švedija tapo gangsterių rojumi?

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Švedija ir Suomija atsisakė kartų neutralumo ir pateikė paraišką dėl narystės NATO kariniame aljanse. Tačiau Švedijos gatvėse jau vyksta gaujų karas, ir jis neturi nieko bendra su Rusija.

2023 m. sausio-gegužės mėnesiais Švedijos policija vidutiniškai kas dvi dienas užfiksavo po vieną įvykdytą bombos sprogimą. Pridėjus ruošiamas, bet dar nesprogusias bombas, per dieną Švedijoje įvykdavo po vieną su sprogmenimis susijusį nusikaltimą. Konkuruojančios gaujos vis dažniau keršto išpuolius taikosi į viena kitos giminaičius.

2023 m. gegužės pradžioje nacionalinės policijos komisaras Andersas Tornbergas (Anders Thornberg) pareiškė, kad kiekvienais metais visoje Švedijoje į nusikalstamas gaujas įsitraukia daugiau kaip 1 000 žmonių. Nepaisant kai kurių suėmimų, verbavimo tempai nematyti jokių lėtėjimo ženklų. Kasdien prisideda trys nauji naujokai, kurių daugelis yra pastebimai jauni, todėl sumažinti bendrą aktyvių gaujų narių skaičių praktiškai neįmanoma.

Thornbergas apskaičiavo, kad šiuo metu Švedijoje į gaujų smurtą įsitraukę daugiau kaip 30 000 žmonių. Palyginimui jis nurodė, kad Švedijoje dirba 22 600 policijos pareigūnų. Gaujų narių skaičius jau dabar viršija policijos narių skaičių ir toliau grėsmingai auga. Pasak Thornbergo, padėtis yra „labai rimta”, nes organizuotas nusikalstamumas skverbiasi į demokratinę visuomenę, verslo pasaulį ir viešąjį sektorių ir juos korumpuoja.

Tai, kad Švedija tapo viena smurtingiausių Europos šalių, pagaliau sulaukė tarptautinio dėmesio. Prancūzijos laikraštis „Le Monde” apgailestavo dėl „Švedijos bejėgiškumo organizuoto smurto akivaizdoje”. Laikraštis citavo nuosaikiosios partijos ministrą pirmininką Ulfą Kristerssoną (Ulf Kristersson), teigiantį, kad padėtis yra „nekontroliuojama” ir gali „pablogėti, kol pagerės”. Kristerssonas dešimtis Švedijoje veikiančių nusikalstamų grupuočių pavadino „vietiniais teroristais”.

Teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris valstybiniam transliuotojui SVT pripažino, kad 2022 m. įvykus 62 mirtiniems susišaudymams, Švedijos visuomenė akivaizdžiai patyrė nesėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu. G. Strömmeris pareiškė, kad nėra greito sprendimo, kaip išspręsti gaujų nusikalstamumo augimą šalyje, ir įspėjo, kad vyriausybei prireiks laiko suvaldyti situaciją.

Šiuo metu Švedijoje gyvena apie du milijonai imigrantų (20 % gyventojų), rašo Davidas Jonesas laikraštyje Daily Mail, Daugelis jų yra kilę iš problemiškiausių Azijos ir Afrikos regionų ir prastai integravosi į Švedijos visuomenę. Konkuruojančios gaujos dabar reguliariai šaudo viena kitą. Vien Stokholme dėl sparčiai augančios prekybos narkotikais kontrolės kovoja 52 gaujos, kaip teigiama policijos ataskaitoje, ir jos tampa vis negailestingesnės. Kai kurie vaikai gaujų nariai net nešiojasi sprogmenis savo mokykliniuose termosuose. Jonesas rašo:

„Prieš dvidešimt metų nusikaltimų su ginklais čia beveik nebuvo. Šiandien šiurpios žmogžudystės, kurias matome skandinaviško stiliaus serialuose, nebėra išgalvotos. Švedijoje gausu realių nusikaltimų podkastų, dokumentinių filmų ir knygų.”

teisingumo sistema, „kurioje, daugelio nuomone, pirmenybė teikiama jaunų nusikaltėlių teisėms, o ne jų aukų teisėms”, nesugebėjo susidoroti su itin smurtiniais naujausių imigrantų gaujų nusikaltimais.

Jo nuomone, Švedijos teisingumo sistema, „kurioje, daugelio nuomone, pirmenybė teikiama jaunų nusikaltėlių teisėms, o ne jų aukų teisėms”, nesugebėjo susidoroti su itin smurtiniais naujausių imigrantų gaujų nusikaltimais.

„Stokholme vos viena diena praeina be šaudymo ar sprogdinimo”, – pažymėjo švedų žurnalistė Paulina Neuding.

„Vienoje miesto dalyje gyvenamųjų namų kvartalų gyventojai buvo informuoti, ką daryti, jei jų pastatas taptų sprogdinimo taikiniu. Pernelyg dideliam skaičiui švedų tai yra nauja norma.

„Pagal Švedijos įstatymus jaunesniems nei 15 metų vaikams negali būti skiriama jokia kriminalinė bausmė, o vyresniems paaugliams retai skiriama daugiau nei ketveri metai „privalomosios priežiūros”. Todėl dabar mafijos atstovai verbuoja jaunuolius, apginkluoja juos termobombomis arba ginklais ir siunčia kaip karius į savo gaujų karus.

„Liberali šalies baudžiamojo teisingumo sistema ir tai, kad policija niekada nebuvo apmokyta spręsti tokias problemas, sudarė palankias sąlygas naujoms gaujoms imigrantų kvartaluose gyventi patogiai.”

„Švedija tapo gangsterių rojumi ir pavyzdžiu, kaip neintegruoti migrantų”, – rašė laikraščio „The Spectator” redaktorius ir dienraščio „The Daily Telegraph” apžvalgininkas Fraseris Nelsonas. Jis taip pat teigė, kad „liberali migracijos ir baudžiamojo teisingumo sistema sukūrė šokiruojančią smurto subkultūrą” ir kad Švedijos policija praranda kai kurių miestų ir miestelių kontrolę.

Nors tai tiesa, reikėtų pažymėti, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos Vakarų Europos šalys turi daugybę savų problemų dėl smurtinių nusikaltimų. Buvęs Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage’as teigė bijantis, kad jei Didžioji Britanija ir toliau įsileis į šalį jaunų vyrų nelegalių migrantų bangas, jos gali ištikti toks pat likimas kaip ir Švedijos. Jo perspėjimas nuskambėjo po to, kai buvo suimti keturi prieglobsčio prašytojai iš Afganistano, kaltinami 15-metės mergaitės išžaginimu Kente. Įtariamieji į Didžiąją Britaniją atvyko nelegaliai perplaukę Lamanšo sąsiaurį mažomis žmonių kontrabandininkų valtimis iš Prancūzijos.

Beveik visi gaujų nariai Švedijoje yra pirmos arba antros kartos imigrantai, dažniausiai kilę iš islamo pasaulio arba Afrikos. Nors daugelis politikų ir nenori to pripažinti, ši problema didele dalimi buvo importuota.

Jama Omaras, imigrantas iš Somalio, gyvenantis neramiame Stokholmo priemiestyje Rinkebyje, 2021 m. rugpjūtį neteko sūnaus mirtino susišaudymo metu. Iki šiol policija nieko nesuėmė. J. Omaras laikraščiui „Aftonbladet” sakė, kad netiki, jog Švedijos teisinė sistema veikia. Omaras kaltino švedų rasizmą dėl to, kodėl daug Somalio imigrantų žuvo per su gaujomis susijusius nusikaltimus, ir pridūrė:

„Šaudynės vyksta visoje Švedijoje, tačiau Somalio bendruomenė nuo jų nukentėjo itin smarkiai. Valstybė yra atsakinga už gyventojų saugumą, tačiau mes nemanome, kad mūsų vaikai yra įtraukti į šią apsaugą.”

Pasak Christofferio Bohmano, kuris 2023 m. pradžioje atsistatydino iš Švedijos policijos pareigų, gaujų smurtas Švedijoje tapo toks paplitęs, kad policija nebepajėgia suvaldyti šios problemos.

Švedijos policijos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, perspėjo, kad siautėjančios organizuotos nusikalstamos gaujos, savo nusikalstamai veiklai naudojančios vaikus, stumia šalį link taško, iš kurio nebėra kelio atgal. Jis sakė, kad Švedija „prarado teisėtvarkos kontrolę”, o gaujos dabar faktiškai turi licenciją veikti be jokių priekaištų.

„Prieš dešimt-penkiolika metų, kai turėjome reikalų su keturiolikmečiais, buvo kalbama apie vagystes iš parduotuvių, o dabar jie prekiauja narkotikais ir valdo automatinius ginklus”, – teigė policininkas.

„Vyresnio amžiaus nusikaltėliai naudojasi vaikais, kad patys nebūtų sugauti, o vaikams būti pasirinktiems yra statuso ženklas. Tai prasideda kaip šaunus dalykas vaikui, kuris nemato pasekmių ir galiausiai įsitraukia į gaujų konfliktus.”

Jis apgailestavo dėl „labai pažeidžiamų” mažamečių vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei 15 metų, taigi jaunesni nei Švedijoje nustatytas minimalus amžius, nuo kurio galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, įtraukimo. Policijos pareigūnas ir toliau pesimistiškai žvelgia į ateitį. „Nėra jokių šansų. Bus tik blogiau ir blogiau”, – atsakė jis. Jis sakė, kad nusikalstamumo draskomuose imigrantų rajonuose „paprasčiausiai nėra jokios pagarbos policijai”.

Kai turimi ištekliai skiriami šaudynėms ir sprogdinimams tirti, kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, įsilaužimai ar vagystės, tampa faktiškai nerizikingi. Ši teisėsaugos inversija prisideda prie didėjančio neteisėtumo jausmo, kurį dabar jaučia daugelis švedų. Kokia prasmė turėti įstatymus, jei jie nevykdomi arba naudojami tik sąžiningiems piliečiams bausti?

Nuo 2010 m. vagysčių iš parduotuvių Švedijoje padvigubėjo. Laikraščio „Aftonbladet” straipsnyje keli parduotuvių savininkai teigė, kad Švedijos maisto prekių parduotuvių padėtis yra neatidėliotina. Vienas Upsaloje įsikūręs maisto prekių pardavėjas teigė, kad jo parduotuvė priversta vakarais išvežti brangią mėsą, nes baiminasi, kad ji bus pavogta. Vagystės iš parduotuvių tapo didele problema, kuriai teisinė sistema neteikia pirmenybės. Šiuo metu Švedijoje tik nedaugelis žmonių yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vagystes. Todėl prekybininkai ragina politikus ir policiją daugiau išteklių skirti kasdienių nusikaltimų, nuo kurių nukenčia daugybė žmonių, stabdymui – ir kurie, jų teigimu, yra būtini siekiant išlaikyti socialinę sutartį ir žmonių norą mokėti mokesčius.

Sunkesnius nusikaltimus taip pat ignoruoja arba jiems skiria mažiau dėmesio nepakankamai darbuotojų turinčios policijos pajėgos. Upsalos mieste išprievartavimo aukos skundžiasi, kad apklausos turi laukti mėnesius. Kai kurios iš jų dėl to nusprendžia nutraukti bylą. „Esame turėję moterų, kurios, pateikusios pranešimą [apie išžaginimą], laukė iki aštuonių mėnesių, kad susisiektų su policija”, – sakė Upsalos moterų prieglaudos koordinatorė Josefine Agius. Pasak skyriaus vadovo Andreaso Pallinderio iš vietos policijos, tokia situacija yra skaudi, tačiau dėl išteklių trūkumo. Dauguma turimų policijos išteklių dabar skiriama kovai su nusikalstamomis grupuotėmis.

Nepaisant to, kad ištekliai nukreipiami nuo kitų nusikaltimų tyrimo, nerimą keliantis skaičius žmogžudysčių ir sprogdinimų Švedijoje apskritai neišaiškinamas. Švedijos radijo žinios peržiūrėjo visus 2020 ir 2021 m. Švedijoje įvykusius sprogimus, iš viso 186 sprogimus. Tyrimas parodė, kad tik 12 iš šių atvejų asmuo buvo nuteistas už sprogdinimo planavimą arba įvykdymą. Jon Wåhlander, policijos nacionalinio sprogmenų skyriaus operacijų vadovas, pripažįsta, kad dabartinis vos 6 proc. nuteistųjų skaičius yra nepriimtinas.

Smurtas kaip vėžys išplito visuose Švedijos visuomenės sluoksniuose. Darbo aplinkos tarnyba gauna vis daugiau pranešimų apie grasinimus ir smurtą darbe iš greitosios pagalbos darbuotojų įvairiose Švedijos dalyse. Palyginti su penkeriais metais anksčiau, 2022 m. tokių pranešimų buvo daugiau nei tris kartus daugiau. Tai apima darbuotojus, kuriems grasinama ginklu, grasinama mirtimi, jie yra mušami arba fiziškai sulaikomi nuo išėjimo iš įvykio vietos.

Švedijos mokyklose taip pat vis dažniau smurtauja ir mokytojai, ir mokiniai. Nuo 2012 m. pranešimų apie grasinimus ir smurtą mokyklose padaugėjo daugiau nei dvigubai. Šie pranešimai daugiausia susiję su mokiniais, kurie grasindami, smūgiuodami ar smaugdami užpuolė mokytojus.

Malmėje, trečiame pagal dydį Švedijos mieste, vietinių švedų jau yra mažuma. Miestas patiria savotišką „baltųjų pabėgimą”. Daugelis jų persikelia į mažesnius miestus, kad rastų saugesnę aplinką ir mokyklas savo šeimoms.

Neseniai penkių arabų imigrantų grupė Malmėje buvo apkaltinta užpuolimu sunkinančiomis aplinkybėmis. Incidentas įvyko 2022 m. lapkričio 22 d. Gauja priekabiavo prie žvejojančio ukrainiečio sunkvežimio vairuotojo, įstūmė jį į ledinę upę ir juokėsi stebėdami, kaip jis kovoja dėl savo gyvybės, o jie šį įvykį filmavo mobiliuoju telefonu. Kai gelbėtojai ištraukė auką iš vandens, jos kūno temperatūra buvo vos 34 laipsniai, o tai priskiriama hipotermijai.

Per policijos apklausą vienas gaujos narys tvirtino, kad jie tik „linksminosi”. Keturi iš jų yra iš Irako. Į Švediją jie atvyko 2007-2014 m. ir dabar visi turi Švedijos pilietybę. Penktasis atvyko į Švediją iš Sirijos 2014 m., o 2016 m. gavo Švedijos pilietybę.

2023 m. kovo 2 d. iranietis imigrantas Geteborge peiliu subadė 10-metę olandų turistę ir jos močiutę. Išpuolis, kuris, atrodo, buvo visiškai neišprovokuotas, įvyko vidury baltos dienos miesto centre. Mergaitė patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus. Nepriklausomų naujienų svetainių „Samnytt” ir „Fria Tider” duomenimis, užpuolikas savo teistumo sąskaitoje turėjo 52 registruotus nusikaltimus. Anksčiau Švedijoje jis buvo nuteistas už daugelį nusikaltimų, įskaitant plėšimus ir užpuolimus, tačiau išvengdavo švelnių bausmių.

Likus keliems mėnesiams iki beveik vaiko nužudymo, jis buvo nuteistas už kompiuterio vagystę iš parduotuvės, esančios netoli užpuolimo vietos. Prokuroras norėjo, kad jis būtų nuteistas kalėti, tačiau vietoj to jam buvo skirta lygtinė bausmė. Teismas pareiškė manąs, kad „jo asmeninė ir socialinė padėtis pagerėjo”.

Šiuo metu apie 20 % švedų teigia, kad savo šalyje jaustųsi saugesni, jei turėtų teisę į savigyną šaunamuoju ginklu. JAV, turinčiose Antrosios pataisos teisę laikyti ir nešiotis ginklą, šis skaičius galėtų būti laikomas nedideliu. Tačiau tai yra didelis visuomenės nuomonės pokytis istoriškai saugioje Skandinavijos šalyje. Nors Švedijoje medžioklinių šautuvų turėjimas nėra retas reiškinys, savigynai skirtų ginklų turėjimas iki šiol niekada nebuvo priežastis gauti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą.

Šaltinis: Gatestone Institute