Autorius yra politikos filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Vytauto Sinicos straipsnis apie „opozicijos“ pradėtą A. Bilotaitės puolimą yra brandaus ir kritiško politinio mąstymo pavyzdys. O ir standartas, kaip turi būti vertinamos „dešinės“ ir „kairės“ nomenklatūrinės partijos. Vertinimo atskaitos taškas gali būti tik vienas – jų sprendimų ir veiksmų poveikis tautai ir valstybei. Abu klanai iš esmės niekuo nesiskiria nuo LSSR administratorių, kurie buvo bailiai ir kolaborantai, išdavinėję Lietuvos nacionalinius interesus. Dabartinė valdančioji partinė nomenklatūra taip pat elgiasi kaip uolūs Lietuvos duobkasiai. Tačiau konkrečių tos nomenklatūros grupuočių veiksmai kartais šiek tiek skiriasi. Todėl ir jų padariniai būna kiek daugiau arba mažiau žalingi. Tai visada būtina turėti omenyje.
Priverstinis imigrantų perkėlinėjimas į Lietuvą yra visiškai naujo mūsų gyvenimo tarpsnio pradžia. Tai yra ne kas kita, o planinga ir organizuota krašto kolonizacija. Jos mastai kasmet tik didės. Ji iš esmės niekuo nesiskiria nuo okupacijos laikais Kremliaus vykdytos gyventojų perkėlinėjimo ir dirbtinio tautų maišymo bei asimiliavimo politikos, kurios tikslas buvo paversti pavergtas tautas mažumomis savo pačių žemėje. Pradedama vykdyti prievartinio ES šalių kolonizavimo politika kai kuriais atžvilgiais gali tapti dar pragaištingesnė.
TS-LKD ir A. Bilotaitės „nuopelnai“ Lietuvai gerai žinomi. Bet šiuo konkrečiu atveju teigiamai vertintina tai, kad jie vis dėlto pradėjo vykdyti A. Lukašenkos siunčiamų perėjūnų ir lengvo gyvenimo ieškotojų stabdymo ir apgręžimo programą. Tiesa, tai padarė sovietinių kolaborantų stiliumi – ryžosi šiam žingsniu ir išdrįso tai daryti tik gavę jau ne Maskvos, bet Briuselio valdžios leidimą. Bet vis dėlto šį tą nuveikė – imigrantų antplūdis buvo pristabdytas. O už bailų delsimą gavo smūgį. Kaip matyti iš S. Skvernelio ir J. Sabatausko „draskymosi“, juos už šį iš principo Lietuvai naudingą darbelį aršiausiai puola „kairiosios opozicijos“ atstovai:
Praktiškai nėra abejonių, kad atėję į valdžią „kairieji“ vienu pirmųjų savo sprendimų atšauktų apgręžimo politika ir plačiai atlapotų vartus į Lietuvą paversdami ją viso pasaulio bastūnų pereinamuoju kiemu. Nepaisydami net sovietmečiu gautos pamokos, kad imigrantų antplūdis ir gresianti masinė šalies kolonizacija svetimšaliais yra mirtina grėsmė lietuvių tautos egzistavimui.
Tokie TS-LKD veikėjai kaip A. Bilotaitė ar L. Kasčiūnas faktiškai veikia kaip LSSR laikų „patriotiška“ LKP CK ir vyriausybės nomenklatūra, kuri vis dėlto išdrįsdavo šiek tiek pagudrauti mėgindama nors kiek pristabdyti „vertingų specialistų“ ir karštų „internacionalistų“ iš „plačiosios tėvynės“ į „mažąją Ameriką“ srautą. Pvz., kai Maskva pradėdavo piršti kokią nors „sparčiąją visasąjunginę komunistinę ar komjaunimo statybą“, vietos funkcionieriai įtikinėdavo, kad tokiems objektams pastatyti suras vietos gyventojų. Šitaip iš esmės buvo neutralizuotos Maskvos užmačios kolonizuoti Lietuvą peršant „pagalbininkus“ Elektrėnų ar Mažeikių statyboms, o štai tuomečiam Sniečkui (Visaginui) žmonių jau nepakako. Šito vaisiai kartūs ir šiandien.
Būtent todėl analizuojant ir vertinant dabartinių lietuviškųjų nomenklatūrininkų veiksmus niekada negalima pasiduoti aklam pykčiui. Verta mokytis ir įprasti į juos žvelgti šalta ir blaivia galva, per tautos gyvybinių interesų prizmę. Laikas susimąstyti ir vertinti ne tik „Landsbergių klano“, bet ir „kairiųjų“ liūdnai pagarsėjusio klano varžovų keliamą grėsmę Lietuvai.
Nėra abejonių, jog atėję į valdžią po rinkimų šie „socialiai jautrūs“ demagogai ir populistai pasistengs, kad per keletą metų Lietuvoje atsirastų koks ketvirtis milijono nekviestų „svečių“, kurių dalis taps pigia darbo jėga. Šie pigūs vergai dėl „konkurencijos darbo rinkoje“ neišvengimai kirs per lietuvių atlyginimus.
Dar daugiau jų bus tokie pat dykaduoniai ir išlaikytiniai, kokiais tapo jų užplūstose Vakarų šalyse. Tad linkę pasiduoti iracionaliam įtūžiui dėl dabartinės valdžios cinizmo uoliausi „opozicijos“ rėmėjai vis dėlto turėtų pernelyg neužsimiršti ir turėti omenyje, kad „kairiųjų“ karštai kviečiamus į Lietuvą pašalpų ir išmokų prašytojus jiems teks išlaikyti iš savo menkų atlyginimų ir skurdžių pensijų.
Vytautas Sinica. Nepražiopsokite šito mano straipsnio: galėjote girdėti sąmokslo teoriją apie mano tariamą darbą Landsbergiams
