Nuostabu, kad lietuviui jau nebereikia vizos į Prancūziją ar kitą Europos sąjungos šalį. Žinia, po Lietuvą taip pat leidžiama keliauti be atskiro leidimo ar vizos, dažnai keliauninkui net nepastebint demarkacinės linijos tarp pirmosios ir antrosios Lietuvos. Kita vertus, galima garantuoti iš anksto, kad keliautojai iš antrosios Lietuvos į pirmąją ir atvirkščiai susidurs su tokia egzotika, kurios nebūtų galima patirti net tolimuosiuose užjūriuose. Kas be ko, dar geriau būtų, jeigu kas nors žmonių patogumui sudarytų lankytinų vietų ten ir čia žemėlapį.
Pastaruoju metu ypatingą dėmesį įgijo, į pirmosios Lietuvos lankytinų vietų topo viršūnes išsiveržė garsusis Gulbinų kvartalas.
Daug sakantis yra jau pats vietovės pavadinimas, leidžiantis suprasti, kad čia gyvena Gulbinai iš didžiosios raidės. Žinoma, lakios vaizduotės žmonės gali daryti prielaida, kad ten, kur gyvena Gulbinai, šalia apsigyvena gulbės ir gulbiukai.
Aš pats nesu buvęs Gulbinų kvartale, tačiau įsivaizduoju, kad čia viskas tviska ryškiai balta spalva , o kvartalo centrinėje aikštėje yra pastatytas paminklas kiaušiniui.
Kartais Gulbinų kvartalo gyventojai yra tiesiai šviesiai, daug netuščiažodžiaujant, pavadinami Faberžė kiaušinių kolekcininkų klubu.
Vis tik pastaruoju metu sužinojome, kad pasienis tarp pirmosios ir antrosios Lietuvos, sutampantis su Gulbinų kvartalo tvora, yra saugomas ginkluotos sargybos arba, kitaip tariant, pasieniečių.
Be visa ko kito, Gulbinų kvartale yra įkurdintas pasakų miškas, keliantis neaiškius lūkesčius arba greičiau nerimą.
Prasiveržusiems pro pasienį nelegaliems lankytojams išties gali kilti klausimas – ką galvoja sau Gulbinai, įsikūrę prie miško, kur veisiasi slibinai ir kitos pabaisos?
Antrosios Lietuvos įstabi vieta yra Žąsinų kaimas, įsikūręs vaizdingame upės slėnyje.
Kas be ko, žodis žąsinas, kalbant apie žmogų, šiandien jau pasižymi neigiamomis konotacijomis, žąsinu neretai yra pavadinamas sunkiai sukalbamas žmogus.
Šiandien, – tikriausiai nuo kaimo pavadinimo, – visa lietuviška populiacija kartais yra vadinama tiesiog žąsinais. Taip lietuvius neretai pravardžiuoja tie, kurie baisiai siunta, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria vienos lyties asmenų santuokai.
Žąsinų kaimo nesaugo ginkluoti pasieniečių būriai, kaimo gyventojai patys ginasi nuo neprašytų svečių.
Jeigu dar nežinojote, žąsinas nėra taikus paukštis, jis baisiai šnypščia ir skaudžiai žnaibosi.
Kaip visi esame girdėję, Romą išgelbėjo žąsys, taigi nepraraskime vilties, kad Lietuvą savo ruožtu kada nors išgelbės Žąsinai ir šešios žąsys su šešiais žąsiukais.
Prasidėjus atostogų metui, kviečiu visus pamiršti visas turkijas ir atrasti naujus maršrutus antrojoje Lietuvoje. Nepasigailėsite!
Toliau teikiu nuorodą atostogų antrojoje Lietuvoje reklaminiam tekstui „Kaimo malonumai“…
FABERŽĖ kiaušinis??? Nesuvokiu, kaip gerb. Autorius neužuodžia čia slypinčios PABERŽIO pavardės? 🙂
Beje, Vilniaus Liepkalnio kapinėse viename antkapyje rusiškomis raidėmis įrašyta pavardė: ПАБЕРЖ. Iš kitų įrašų susidaro įspūdis, jog pradžioje velionio pavardė buvo sulenkinta (amputuojant galūnę), o vėliau surusinta.
Tuose Gulbinuose kažkada buvo kalakutynas. Toks kalakuto portretas an faneros stovėjo. O dabar a la Karpatų huculiškos trobos ir nieko ten įdomesnio, apart lėkštumo, o kalakutizmas gerai įsišaknijęs išliko