Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Vilniaus rajono savivaldybės meras teisus, patvirtinęs reikalavimą, jog asmenys, norintys vadovauti rajono švietimo įstaigoms, privalo mokėti lenkiškai ar rusiškai, jei vaikai jose mokosi šiomis kalbomis Toks sprendimas šiurpina tiek lietuvių kalbos puoselėtojus, tiek netgi valdančiuosius politikus, neštai reiškia, kad de facto Vilniaus rajone nebe vien lietuvių kalba yra valstybinė.
Teismo akibrokštas
„Vakaro žinios” jau skelbė, kad LVAT atmetė Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą. Ginčas kilo dėl prašymo įpareigoti Vilniaus rajono merą pakeisti Vilniaus rajono mokyklų, gimnazijų, ikimokyklinių įstaigų vadovų direktoriaus pareigybių aprašymus, panaikinant savivaldybės mero 202)0 m. potvarkiuose {tada savivaldybei vadovavo Marija Rekst, – aut. past.) nustatytą specialųjį reikalavimą švietimo įstaigų vadovams labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją {lenkų, rusų) kalba.
Teismas padarė išvada, kad Vilniaus rajono meras, kaip švietimo įstaigų vadovus į pareigas priimantis asmuo, turėjo teisę pareigybės aprašymuose nurodyti ne tik apraše nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną iš užsienio Aukštyn kojomis
Asociacijos „Talka kalbai ir Tautai” vicepirmininkas Jonas Vaiškūnas „Vakaro žinioms” prisipažino esantis apstulbintas tuo, ką nutarė teismas.
Valstybinės kai bos statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje. Žodžiai „valstybinė kalba” yra ne šiaip sau. Tai reiškia, kad lietuvių kalba yra priemonė susižinoti tais atvejais, kai žmonės yra įvairiakalbiai. Todėl nėra prievolės žinoti kokią nors antrą kalbą (nevalstybinę), kad Lietuvoje galėtum susižinoti. Prievolė turi būti atvirkštinė. Tačiau matome, kad daroma atvirkščiai. Tautinėms mažumoms daromos nuolaidos, kad jie nebūtinai turėtų mokėti valstybinę kalbą, o lietuviškai kalbantys verčiami mokėti lenkiškai ar rusiškai, jei nori įsidarbinti. Ir, pabrėžiu, įsidarbinti Lietuvoje!”, – stebėjosi J .Vaiškūnas.
Pašnekovo teigimu, susidaro įspūdis, kad teismas mano, jog tautinės mažumos tankiai apgyvendintose teritorijose įstaigų darbuotojai turėtų mokėtų tos tautinės mažumos kalbą, nes kitaip lankytojai su jais nesusišnekėtų.
„Tačiau juk būtent lankytojai privalo mokėti valstybinę kalbą. Todėl toks sprendimas yra valstybinės kalbos išdavystė”, – konstatavo J .Vaiškūnas.
Išsipildė kraupios prognozės
Pasak jo, tai ne pirmas kartas, kai bandoma lietuvių kalbą nužeminti iki eilinės kai bos ir tai p daroma netgi keičiant įstatymus. Pavyzdžiui, pernai sausio 18-ąją Seimas nusprendė įteisinti nelietuviškas raidei „x”, „w” ir „q” – jas leista naudoti rašant Lietuvos piliečio vardą ir pavarde asmens dokumentuose.
Ir kaip pranašiškai priiminėjant šias pataisas kalbėjo parlamentaras Audronius Ažubalis. „Kolegos, šiandien balsuosime dėl antivalstybinio lietuvių konstitucini kalbos statusą paneigiančio ir piliečius supriešinančio įstatymo projekto. Cituojant a.a. kalbininką prof. V.Urbutį, tai yra lietuvių kalbos išdavystė”, – prieš lemtingąjį balsavimą Seime pernai kolegas įspėjo parlamentaras Audronius Ažubalis.
O po balsavimo politikas „Vakaro žinioms” išsakė dar aštresnę nuomonę. Jis priminė ir Lietuvių kalbos instituto bei Mokslinės tarybos išvadas, kad priėmus tokį įstatymą būtų destabilizuota lietuvių kalbos rašybos sistema, pakenkta lietuvių kalbos savitumui ir pažeistas konstitucinis jos statusas. A.Ažubalio įsitikinimu, lenkai prastūmė įstatymą, nes nori žengti žingsnį po žingsnio: vėliau sieks diakritinių ženklų įteisinimo, dar vėliau – dvikalbystės ar net trikalbystės tose savivaldybėse, kur kitataučiai sudaro nemažą gyventojų dalį, dar vėliau – gal net autonomijos.
„Daugiakalbystę įteisinantis projektas jau net yra paruoštas. Jei jis būtų priimtas, kokioje nors Salčininkų savivaldybės administracijoje, ligoninėje ar teisėsaugos struktūrose dirbantis lietuvis privalėtų išmokti lenkiškai, nes kitaip negalėtų dirbti. Kitaip tariant, ne visoje Lietuvoje lietuviai būtų pilnateisiai piliečiai. Buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje atsirastų skirtis nuo valstybės. Koks nors radikalesnis žmogus galėtų pasakyti, kad tai – tam tiha autonomija”, – pernai pranašiškai kalbėjo A.Ažubalis, primindamas, kad Seimo nariai yra prisiekę saugoti Lietuvos žemių vientisumą.
Smūgis Konstitucijai
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas Norvilas „Vakaro žinioms” sakė, kad LVAT sprendimas yra nesuvokiamas.
„Labai keista, kai valstybinė kalba turi kažkokius apribojimus. O toks teismo sprendimas ir reiškia apribojimą, mat, pasirodo, mokantys valstybinę kalbą negali įsidarbinti vien dėl to, kad nemoka nevalstybinės kalbos. Mes esame labai tolerantiški ir lenkų, ir rusų mažumoms, tą turbūt pripažįsta visa posovietinė erdvė -niekur kitur toms mažumoms nėra taip gerai, kaip Lietuvoje. Bet turi būti tam tikros ribos. O šiuo atveju jos peržengtos, nes taip pažeidžiama Konstitucija. Juk pagal tokį teismo sprendimą reiškia, kad lietuvis, gyvendamas kur nors Nemenčinėje, negali įsidarbinti vien todėl, kad nemoka lenkiškai. Tai – visiška nesąmonė”. – piktinosi signataras.
Anot jo, lenkų politikų, stumiančių panašius absurdus, elgesys primena seksualinių mažumų elgesį: pastarieji iš pradžių tereikalavo leisti rengti eitynes, po to, kai visuomenė su tuo daug maž susitaikė, ėmė reikalauti vis daugiau: santuokų, netgi teisės įsivaikinti ir t.t. Taip, pasak signataro, elgiasi ir lenkai, kol galų gale gal netgi pareikalaus kai kurių teritorijų autonomijos.
„Sulauksime to, kad teritorijose, kur gyvena daug lenkų, lietuviškai kalbantis žmogus negalės dirbti net parduotuvėje ar kur nors kitur, kur reikia bendrauti su žmonėmis, nes bus pasakyta, kad su juo klientai negali susišnekėti. Tai reikštų, kad de facto tam tikrose Lietuvos teritorijose įsigalioja lenkų kalba, o Visagine – rusų. Pabandykime tokį, kaip LVAT, sprendimą įsivaizduoti kur nors Lenkijoje ar Londone, kur gyvena daug lietuvių. Jei būtų iškeltas reikalavimas norinčiam įsidarbinti mokykloje, kurioje mokoma lietuvių kalba, mokėti lietuviškai, labai toli pasiųstų ir turbūt kiltų masiniai protestai ar net riaušės”, – reziumavo A.Norvilas
