Lietuva savarankiškai nebetvarko nei savo finansų, nei ekonomikos. Mums nurodoma, kokius paminklus galime statyti, o kokių nevalia, kokia turėtų būti mūsų šeima (Konstitucinis teismas „išaiškino“, jog šeima yra neutrali lyčiai. Netrukus išaiškins, kad šeima yra ir kartu gyvenantys tos pačios lyties asmenys).
Savarankiškumui neliko vietos ir švietimo bei kultūros srityse. Mums nurodoma kaip turi būti rengiami ir auklėjami mūsų vaikai (berniukai mergaičių drabužėliais ir atvirkščiai) ar bendraujama seniausiame Rytų Europos universitete (privaloma vadinti vieni į kitus „žmoga“).
Iš mūsų bendravimo aplinkos pamažu stumiama valstybinė lietuvių kalba – kaimynų jau primetė papildomas lietuvių kalbos abėcėlės raides, vis garsiau skamba reikalavimai regionuose įvesti daugiakalbystę, o šiuo metu Seime svarstoma, kaip lietuvių kalbą papildyti lotyniškais diakritiniais ženklais, kurių yra virš šimto. Ir visa tai vyksta todėl, kad tarsi alkani gyvulėliai pripuolę prie lovio, išsižadėjome būti savarankiški, dėl gardaus valgio šaukšto perleidę teisę sprendimus dėl mūsų ateities priimti kitiems, neturintiems nė menkiausio motyvo išsaugoti mūsų tautą ir mūsų valstybę.
Prieš dešimtmetį grupė inteligentų susibūrusi į sąjūdį „Vilniaus forumas” nusprendė stabdyti šią iš esmės kvailą savarankiško su(si)naikinimo strategiją, pavadinta valstybės pažangos „Lietuva -2030, o vėliau – 2050“. Vėliau grupė, išaugusi į sąjūdinę partiją „Nacionalinis susivienijimas“, ėmė žadinti visuomenę – kvietė bendraminčius telkti pastangas atgauti prarastą Lietuvos valstybingumą su šūkiu: „Susigrąžinkime valstybę!“.
Šūkis gerai suprantamas tiems, kurie suvokia, jog niekas už mus nepriims geriausių sprendimų mums patiems. Šiai žiniai skleisti entuziastai parengė ir išleido ne vieną laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“. Jo platinimui Nacionalinis susivienijimas kasmet leidžiasi į žygį po Lietuvą. Kelionės vyksta savaitgaliais. Jose entuziastai dalija laikraštį, kviesdami žmones gyvam bendravimui ir pažinčiai su naujojo sąjūdžio darbais bei idėjomis. Štai tik kelios akimirkos iš iš minėtų kelionių šiais metais.
I-as savaitgalis. Gegužės 25 -26 d.
Marius. Ryt planuojame agitaciją Širvintose, Arnas informavo Širvintų administraciją apie tai, kad šventės prieigose statysim palapinę ir vykdysim agitaciją. Ką tik gavau Pinskuvienės pasirašytą raštą, kuriame mums uždraudžia agituoti ne tik šventės teritorijoje, bet ir bet kokioje viešoje teritorijoje mieste šventės metu (!). Reikia skubaus sprendimo, ką mums daryti. Aš manau, kad vis tiek reikia važiuoti, statyti palapinę šventės prieigose ir dalinti laikraščius. Kaip suprantu, bent jau dalinti laikraščius uždrausti niekas negali. Prašau teisininkų komentaro.
Turime eiti iki galo
Vytautas. Labai reikėtų visais įmanomais būdais skleisti nuorodą širvintiškiams. Ir ne tik jiems. Tai kur kas daugiau, negu galimybė dar kartą priminti apie NS. Šitaip sklaidoma baimė. Širvintiškiai sužinos, kad jų visagalės ponios, pasirodo, galima ir nebijoti. Ne veltui ,,opozicionierė” priklauso persivadinusiai LKP ir tęsia rajų partijos komitetų pirmųjų sekretorių tradicijas. Bet jos chamiškas elgesys yra tik ledkalnio viršūnė. Vyksta ne toks atviras gniaužimas darant kliūtis susitikti su žmonėmis. Prieš keletą metų Zarasų bibliotekoje pristatinėjau savo knygą. Žmonių buvo kiek per mažoka 🙂 Buvo paaiškinta: daugybė emigravusių, darbų nėra, pagrindinis darbdavys – savivaldybė. Tai reiškia, kad bus sudarytas atėjusių į susitikimą sąrašėlis su atitinkamais padariniais. Ryžosi drąsiausi. Tiesą sakant artimiausias baimės šaltinis ir yra vietos valdžia. O iš ten baimė kyla aukštyn. Štai kodėl reikia tą baimę sklaidyti ir viešinant Širvintų merės akibrokštą.
Almantas. Manau, kad turime eiti iki galo. Tai principinis reikalas su Pinskuviene. Siūlau važiuoti, bandyti statyti palapinę ir dalinti laikraščius. Jeigu prisistatys policija, tegu surašo protokolą, o vėliau NS aiškinsis teisiniu keliu. Jeigu neleis statyti grasinant jėga, reikia paklusti, bet viską filmuoti. Tas pat su laikraščių dalinimu. Yra labai svarbu turėti Nacionalinio susivienijimo (NS) raštą, kad veikiama ne savarankiškai, o įgaliojus NS. Mano patirtis iš Tauragės pernai metais. Atvykome ir pasistatėme palapinę mugės prieigose savivaldybės žemėje. Savivaldybė apie tai iš anksto nebuvo informuota. Prisistatė savivaldybės viešosios tvarkos prižiūrėtojai, surašė protokolą, paėmė mano duomenis. Po to skambino man, bandė terorizuoti, kad atvykčiau į Tauragę į apklausą. Atsakiau, kad neatvyksiu ir nieko nedarysiu, kol nebus pateiktas raštiškas pranešimas apie padarytus pažeidimus. Nurodžiau, kad teisinis procesas vyks ne su manimi asmeniškai bet su NS. Viskas tuo ir pasibaigė. Šiuo atveju yra merės laiškas su pagrindimu kodėl neleidžia. Gal šiam atvejui vertėtų paskelbti trumpą viešą NS pareiškimą ir paskleisti kuo plačiau dar šiandien? Manau, kad svarbu kuo labiau politizuoti šį konfliktą.
Arnas. Buvo atėjęs viešosios tvarkos skyriaus vadovas, išaiškinome kad palapinę statysime ir paaiškinome pagrindą. Sakė grįš su mugės planu kuriame kažkas ten nurodyta… negrįžta. Dirbam toliau Palapinę patrauksime tik jeigu atvyks policija ir lieps – policijos reikalavimus vykdysime. Bet tada skųsime ne tik merę bet ir policijos veiksmus. Jeigu toliau niekas nevyks, manau Pinskuvienės raštą vis tiek reikia skųsti, kaip antidemokratišką, bjaurų, tiesiog už antivalstybinį nepadorumą :)) Mes nugalėjom! Marius papasakos detaliau kaip viskas vyko. Buvo ir policija, bandė “gražiuoju” mus išprašyti, nepasidavėm. Priešas atsitraukė.
Ramūnas. Sveikinu! Dabar reikia iš komunikuoti gerai! Šiandien geros kovos vyrai. Jei pavyks, pradės griūti Pinskuvienės įvaizdis.
Marius. Papasakosiu kiek išsamiau. Akcijoje Širvintose dalyvavom septyniese: aš, Arnas, Daiva, Linas, Algimantas, Sigita ir Agnė. Išdalinom apie 600 laikraščių, žmonių nebuvo itin daug, nes tai nėra pagrindinė Širvintų šventė (pagrindinė būna liepą). Bet kaip Širvintų dydžio miestui išdalinta ne tiek ir mažai. Buvo žmonių, kurie žinojo NS, buvo net ir labai palaikančių. Gavom kelis palaikančių žmonių kontaktus iš Širvintų ir Molėtų, iš karto pakvietėm į būsimus renginius, gal šios pažintys išaugs ir į prisijungimą prie partijos. Atrodė rimtai susidomėję mūsų veikla.
Dabar dėl to, kas visiems įdomiausia. Pasistatėm palapinę pačiame šventinės mugės gale, jau už prekiautojų palapinių. Prie mūsų iš karto priėjo savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vadovas, kuriam išaiškinome, kad palapinę statysime ir paaiškinome pagrindą. Taip pat, kad palapinę patrauksim į kitą vietą tik jeigu kažkam trukdysim, t. y. jeigu toje vietoje atvyks savo palapinę statyti prekybininkai. Aišku, buvo nepatenkintas, sakė, kad šventėje statyti negalim, kad nesuderinom ir t. t.
Mes savo pozicijos nekeitėme, ramiai dalinome laikraščius. Išėjo ir po kiek laiko prisistatė su renginio organizatore iš savivaldybės kultūros centro. Su ja apskritai nesigavo net normaliai pasišnekėti, buvo labai rėksminga. Jai taip pat išdėstėme visą pagrindą ir kad niekur nesitrauksim.
Po kokios valandos jie prisistatė su policija. Pareigūnai elgėsi ramiai, nepasakyčiau, kad nuo pat pradžių buvo jų pusėje, išklausė visas puses. Pareigūnams ir vėl iš naujo viską išaiškinom, jie paėmė mūsų kontaktus ir, kadangi citavom įstatymus (buvom atsispausdinę), turėjom tvirtą pagrindą, tai jie tuo metu nesiryžo priimti jokio sprendimo.
Pareigūnai buvo profesionalai
Kuriam laikui nuo mūsų atsitraukė, aiškinosi aplinkybes, turbūt skaitė Susirinkimų įstatymą, tarėsi su viršininkais. Po to vėl prisistatė ir po ilgų diskusijų pasakė verdiktą: norėtų, kad mes susirinktume palapinę, bet galime pasilikti stalą, kėdes ir dalinti laikraščius. Jų argumentacija – čia pas mus panašiau į renginį, o ne susirinkimą, gaunasi renginys kitame renginyje, trukdom tam renginiui, nes stovim ten, kur yra sužymėtos mugės vietos (nors prekiautojų ten ir nebuvo).
Mes argumentavom, kad mugė nepaverčia tos vietos privačia, o viešoje vietoje mes galim organizuoti susirinkimą bet kur, kur netrukdom eismui, šventės veiksmui, viešajai tvarkai ir t. t. Taip pat, kad palapinė yra mūsų susirinkimo priėmė, kaip ir stalas ar kėdės. Nesutikom nuimti palapinės ir pasakėm, kad tegul surašo protokolą, kur būtų nurodyta, kokiu pagrindu liepia mums tai daryti.
Taip pat ne kartą pasakėme, kad tokius pareigūnų veiksmus, jeigu jų bus imtasi, skųsim. Galiausiai, tą prašymą kartoję daug kartų, taip ir nedrįso to ĮSAKYTI. Viskas baigėsi tuo, nuo ko ir pradėjom – pareigūnai išvažiavo nieko nepadarę, o prieš išvažiuojant tiesiog pasakė: „Jeigu šioje vietoje kursis prekybininkai, tiesiog netrukdykit jiems ir pasitraukit.” Kitaip tariant, pasakė tai, ką mes ir taip žadėjom padaryti nuo pat pradžių.
Bendrai su pareigūnais pradiskutavom kokias 3 valandas. Iškalbėta visko buvo tiek daug, kad parašyti čia visko neįmanoma. Gal tiesiog svarbiausia, kad atstovėjom tikrai tvirtai. Nenusileidom visiškai niekur, nepasitraukėm nei centimetro, nesutikom su prašymu susirinkti palapinę ar persikelti už šventės ribų. Jeigu kas turės ką papildyti, prašau tai padaryti, nes aš jau pavargęs ir surašiau padrikai.
Daiva. Pridursiu, kad žmonės laikraščius ėmė labai noriai, atsisakančių procentas buvo nežymus. Kai atrodė, kad žmonės mugėje laikraščiais įsotinti, apėjome artimiausių daugiabučių atviras laiptines ir sumėtėme dalį laikraščių į dėžutes. Laiptinėse praktiškai visur kabojo politinę reklamą draudžiantys skelbimai, kurių nuotrauką pridedu. Sutikome buvusį Vytauto kūno kultūros mokytoją Šarūną, nuo kurio atvežame jam nuoširdžius linkėjimus. O mūsų vyrai, ypač Marius ir Algimantas, šauniai laikė frontą prieš pareigūnus ir biurokratus. Smagu, kad širvintiškiai įsitikino, kad nei vienų, nei kitų nepabūgome. Siunčiu porą nuotraukų ir šiek tiek stop kadrų iš vaizdo įrašo. Dabar galvojama, kaip visa tai paviešinti. Mums buvo gera mokykla ir puikus pergalės jausmas.
Linas. Nuotaika puiki, atlaikėm gal net (pataisysiu Marių) 3,5 valandos spaudimą. Pareigūnai, reikia pasakyti, buvo profesionalai. Suprasdami situacijos dviprasmiškumą ragino geranoriškai mus pasitraukti ir ieškojo išeities iš situacijos, kad ir „avis būtų sveika ir vilkas sotus”. Deja …..:), „avis” šį kartą nesutiko, kad „vilkas” būtų sotus. Pasiūlius rašyti protokolą už pažeidimą, atsisakė. Tada ir tapo aišku, kad pareigūnai be įkalbinėjimo, kito spaudimo resurso kaip ir neturi. Toliau jau buvo išbandymas kantrybe, kurios Algimantas su Mariumi turėjo daugiau nei pareigūnai.
Eivinas. Ačiū už ryžtą ir nepasidavimą Širvintų galutinai paversti Pinskuvienės vietiniu UAB’u …Ko gero Širvintos šia prasme yra vienas sunkiausių miestų siekiant įsitvirtinti, bet kaip matyti stoiška laikysena remiantis įstatyminiu pagrindu vis gi nugali, net mažąja Baltarusija virtusias Širvintas.
Sigita. Persiunčiu desanto Ukmergėje nuotrauką. Marius jau pasidalino įspūdžiais. Galiu tik pridurti, kad tokie gyvi pasirodymai yra labai prasmingi tiek mums patiems suvokti žmonių nuotaikas, tiek tapti NS matomiems. Palankumas NS jau jaučiamas tiek Širvintose, tiek Ukmergėje lyginant su rinkiminiu į seimą laikotarpiu Todėl kviečiu jungtis kolegas, nes akivaizdžiai, kai gausesnės pajėgos yra sudaromas solidesnis NS įspūdis ir išdalinama daugiau laikraščių.
Popso koncertuose nematome prasmės
Erikas. Marijampolė. Mūsų maža komanda Eglė , Daiva ir aš dalyvavome šventėje. Išdalinta 1000 laikraščių bet aš galvoju , kad galima ir daugiau. Gal esu maksimalistas. Atskubėjo ir Petras , kuris paėmė 500 laikraščių. Jokių incidentų su vietine valdžia ar pareigūnais nebuvo. Sėdžiu ir bandau surašyti ką reiktų padaryti , kad mūsų darbas būtų efektyvesnis. Bet vienas pastebėjimas yra. Jį turiu paminėti. Tokiame mieste tokia komanda yra maža. Tiesa socdemai vaišino įvairiais saldumynais. Skvernelininkai prisidengę cukraus tema dalino cukraus vatą. Matyt apie savo seimo narių balsavimą pasakas pasakojo konservatoriai. Matėm ir valstiečius. (27 Ukmergės m. šventė.05.27.JPG)
Alina. būtina patiems užsirašyti mus prijaučiančių žmonių pavardes ir telefonus, ilgiau su jais pasikalbėti, kai ką paaiškinti, o po kelių dienų jiems skambinti, juos suvesti, kad to miesto šviesuoliai pažintų vienas kitą. Almantas rašė, kad Lazdijuose radome tokius tris. Užsirašėme jų duomenis ir Almantas su jais kitą savaitę bendraus. Reikia veikti iškart, kol emocijos po susitikimo su mumis dar gyvos. Jeigu jie užsirašys mūsų telefonus,- dings, nes vyras ar žmona, ar draugužis atkalbės.
Sigita. Pabuvojome Musininkuose su Vaclovu. Taip pat išdailinome manau iki 100 laikraščių, nes žmonių nebuvo labai daug. Pasirodo šeštadienį Musininkuose buvo didžiulė bendruomenės šventė, kur net merė dalyvavo. Būtų buvę įdomiau:) Žmonių reakcijų nelabai galiu nusakyti, nes po mišių visi skubėjo namo su šeimomis, bet laikraštį ėmė praktiškai visi, kam davėme. Užsirašėme keletą kontaktų. Tame tarpe labai maloniai pakalbėjau su pagyvenusiu tolimųjų reisų vairuotoju, kuris iki šiol šiltai prisimena, kai Lazdijuose, kuriant Sąjūdžio grupę, lankėsi mūsų Vytautas Radžvilas.
Vytautas. Gerbiamas Audriau, Tikiuosi netrukus parašyti šiais klausimais kiek išsamiau. O kol kas norėčiau atkreipti dėmesį, kad Prienų ir Kuršėnų atvejai yra visiškai skirtingi ir todėl net nelygintini. Vertinimai turi priklausyti nuo konkrečių aplinkybių ir sąlygų. Prienų atvejis — ne didžiulė, bet vis dėlto nesėkmė, kurios priežastis, trumpai tariant, yra organizacinės klaidos. Visiškai išvengti jų sunku ir greičiausiai nepavyks, bet tikrai galima smarkiai sumažinti jų skaičių. Kuršėnai – didžiulė sėkmė, su kuria jau ruošiausi pasveikinti Šiaulių skyrių ir padėkoti už pastangas. 600 laikraščių gana mažame miestelyje — juk tai ne taip toli nuo to, kiek išdalinta kur kas didesniuose miestuose ir renginiuose. Jums teko grumtis su ypač neparankia aplinkybe – kaip rašote, ištęstas renginys truko dvi dienas. Bet juk Jūsų komandos pasiaukojamo triūso dėka NS idėjos pasiekė Kuršėnus ir, reikia manyti, aplinkines vietoves. Kaip padaryti, kad jos šitaip pasiektų kuo daugiau Lietuvos miestelių ir kaimų, o ne vien rajų centrus? Taigi ši tariama ,,nesėkmė” yra sektinas skyriaus aktyvumo ir be galo naudingos veiklos pavyzdys. Kaip matote, galima ir tikrą laimėjimą palaikyti nesėkme, bet geriau šito išvengti :). Taip pat analizavom galimybę skelbti Širvintų laikraštyje, bet vienintelė laikraštį valdančios įmonės UAB „Danielita“ akcininkė yra Daniela Pinskutė 🙂
Andrius. Prienuose vadinamoji miesto šventė šeštadienį buvo iš esmės niekinė – dienos metu tik vaikų aikštelės miesto parke, žmonių beveik nerasta. Laukti vakarinio renginio – popso kcerto – nematėme prasmės. Auksė su Birute padarė, ką galėjo – išdalino keliasdešimt laikraščių prie turgaus ir Norfos, o po to dar Birštone, kur pakeliui sustojome ir apsukome ratą pėsčiomis. Ateityje siūlau atidžiau peržiūrėti miestų švenčių programas, prieš planuojant ten važiavimus. Man šįkart buvo didelė abejonė jau prieš važiuojant, ir ji deja pasitvirtino.Gerai bent, kad nesivarginome imti palapinės 🙂 .Reikia visada peržiūrėti organizuojamos šventės turinį. Panašiai buvo Kuršėnuose, nors čia ir išdalinome 600 laikraščių. Miestelis mažas o šventė ištęsta per dvi dienas, renginiai vyko skirtingose vietose. Todėl žmonių susibūrimai buvo nedideli.
NS. Mūsų FB pranešimą su nuotraukomis jau paleidom mokamai tikslingai į Širvintas. Savaitę reklamuosime.
Bus daugiau
