Ambasadoriai raginami nesikišti į Lietuvos vidaus politiką, valdžia – ginti partizanus

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas paskelbė du kreipimusis, kuriais Lietuvoje reziduojančius ambasadorius ragina nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus, o Ukmergės ir nacionalinės valdžios institucijų atstovus – susilaikyti nuo bandymų pašalinti už Lietuvos laisvę žuvusio partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje (kreipimasis žemiau).

1. Kreipimesi į užsienio valstybių Lietuvoje ambasadorius, 2023 m. gegužės 17 d. pasirašiusius viešą pareiškimą dėl LGBT teisių užtikrinimo ir vienalytės partnerystės įteisinimo Lietuvoje, Nacionalinis susivienijimas pabrėžia, kad Jokia tarptautinė sutartis ar kitas tarptautinis dokumentas niekaip neįpareigoja nei Lietuvos, nei kitų valstybių suteikti vienos lyties porų bendram gyvenimui šeimos teisinį statusą, Šeimos sampratos ir šeimos statuso pripažinimo Lietuvoje klausimas yra išimtinai Lietuvos vidaus politikos klausimas. Europos žmogaus teisių konvencija, kaip joje nustatytus įsipareigojimus yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas, įpareigoja sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius, bet ne sureguliuoti kuriuo konkrečiu būdu. Taip pat joks Jungtinių Tautų organizacijos privalomojo pobūdžio dokumentas neįtvirtina žmogaus teisės į „vienalytę šeimą“, priešingai, šios organizacijos dokumentuose šeima suvokiama kaip sudaroma tarp vyro ir moters, o „nediskriminavimas dėl seksualinės orientacijos“ aiškia dauguma ne kartą atmestas įvairiuose JTO balsavimuose.

„Tiesioginis ir viešas užsienio valstybių Ambasadorių spaudimas Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjams priimti jų pageidaujamą įstatymą – ypač tokį, kuris aiškiai prieštarauja didžiosios Lietuvos gyventojų dalies vertybiniams įsitikinimams, šalyje įtvirtintam prigimtinės šeimos modeliui ir visuomenės moralei – vertinamas kaip ypač grubus kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Tokie veiksmai negali būti suderinami su 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių apibrėžtomis diplomatinių atstovybių funkcijomis – tai tiesiogiai pažeidžia šios Konvencijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą diplomatiniais imunitetais ir privilegijomis besinaudojantiems asmenims nesikišti į priimančiosios valstybės vidaus reikalus.

Pagal diplomatinę praktiką toks kišimasis į buvimo valstybės vidaus reikalus yra daugiau nei pakankamas, kad jį padaręs užsienio diplomatas būtų pripažintas persona non grata. Su apgailestavimu tenka pabrėžti, kad tokie užsienio diplomatinių atstovų veiksmai niekaip neprisideda prie glaudžių tarpvalstybinių santykių ir tarpusavio pasitikėjimo. Itin apmaudu, kad jie yra padaryti nepaisant artėjančio NATO vadovų susitikimo Vilniuje“, – konstatuojama Nacionalinio susivienijimo kreipimesi į ambasadorius.

2.Kitame kreipimesi atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, anksčiau viešai smerkusi antisovietinių rezistentų Jono Noreikos, Kazio Škirpos bei Juozo Lukšos-Daumanto įamžinimą, dabar viešai reikalauja nuimti Ukmergėje esantį paminklą partizanų „Vyčio“ apygardos vadui Juozui Krikštaponiui. Pastarasis remiantis vien KGB sovietmečiu vykdytų tardymų duomenimis kaltinamas vadovavimu žydų žudynėms Baltarusijoje, tačiau iki šiol nėra galutinių išvadų, ar partizanas, kuriam pastatytas paminklas, ir žydų žudynių dalyvis yra tas pats asmuo, skirtinguose šaltiniuose nurodomos skirtingos pavardės.

„1997 metais Lietuva J. Krikštaponiui pripažino garbingą kario-savanorio vardą. 2002 m. Prezidentas V. Adamkus jam po mirties suteikė pulkininko laipsnį. Jeigu Lietuva paklustų F. Kukliansky diktatui ir nukeltų minėtą paminklą, tuo ji pripažintų, kad nėra suvereni valstybė. Negali būti laikoma suverenia valstybė, kuri bet kam pareikalavus išduoda savo didvyrius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę.

Dėl Juozui Krikštaponiui metamų kaltinimų Generalinė prokuratūra 2015 metais atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teisinėje valstybėje teisingumas vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Todėl F. Kukliansky reikalavimas pašalinti paminklą neturi jokio teisinio pagrindo. Kol nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tol teisinėje valstybėje nėra oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo, o viešas jo vadinimas „žudiku“ savaime yra neteisėtas. F. Kukliansky keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui teismui neįrodžius jo kaltės negali būti vertinami kitaip, kaip dar vienas mėginimas tęsti Rusijos vykdomą ir karo Ukrainoje išvakarėse ypač sustiprėjusią informacinę-propagandinę kampaniją prieš Lietuvos valstybę.

Reikalaujame tiesioginio Rusijos keliamo pavojaus akivaizdoje nutraukti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią šmeižikišką provokacinę veiklą“, – rašoma Nacionalinio susivienijimo kreipimesi.

„Šiais kreipimaisi norime pasiųsti aiškią žinią: nei šeimos, nei istorijos, nei kitais valstybės pamatus lemiančiais klausimais Lietuva negali būti ir nebus auklėjama užsienio šalių, tarptautinių ar kitų nevyriausybinių organizacijų. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o įstatymus leidžia tautos valią atstovauti turintis Seimas.

Kova dėl šeimos sampratos ir vaikams diegiamų vertybinių nuostatų šiuo klausimu yra prasminga, tačiau absoliučiai būtina jos dalis yra ir suverenumo gynimas. Neapgynę Lietuvos suverenumo principo, negalime tikėtis ir pagal lietuvių tautos moralės normas ir istorinę savimonę patys spręsti šių pamatinių klausimų.

Tai, kaip Lietuvoje yra suprantama šeima, kaip vertinami žuvę už Lietuvos laisvę rezistentai, koks yra kalbos statusas ir valstybės sienų apsauga – visa tai yra ir privalo būti sprendžiama tik Lietuvos piliečių ir jų atstovų apsisprendimu, o ne pasiduodant užsienio įtakoms,“ – poziciją komentavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, VU profesorius Vytautas Radžvilas.

DĖL MĖGINIMŲ PAŠALINTI PARTIZANO JUOZO KRIKŠTAPONIO PAMINKLĄ UKMERGĖJE

 Ukmergės rajono savivaldybės tarybai

Ukmergės rajono merui

 Kopijos:

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Visuomenei

 PARTIJOS NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS

KREIPIMASIS

2023 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nenuilstamai toliau kovoja su Lietuvos laisvės kovų didvyriais bei jų atminimu, mėgindama visais įmanomais būdais supriešinti lietuvius su Lietuvos žydų bendruomene. Kiek anksčiau ji yra pasmerkusi Laisvės kovų didvyrio Jono Noreikos–Generolo Vėtros veiksmus prieš žydų bendruomenę ir pareikalavusi panaikinti Kazio Škirpos vardo alėjos sostinės centre pavadinimą.

2020 metais Seimui paskelbus 2021-uosius partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais F. Kukliansky ir Amerikos žydų komiteto atstovas rabinas Endriu Beikeris (Andrew Baker) priekaištavo šalies vadovams, esą negali būti pagerbtas žmogus, priklausęs Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), nes, anot F. Kukliansky, kai kurie  LAF nariai buvo susiję su Lietuvos žydų persekiojimu bei žudymu.

Dabar F. Kukliansky jau ragina Ukmergės miesto valdžią pašalinti partizanų apygardos „Vytis“ vadui Juozui Krikštaponiui pastatytą paminklą Ukmergėje. Priežastis ta pati – neva J. Krikštaponis prisidėjęs prie tūkstančių žydų nužudymo, nors jokių įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti nepateikta. Remiamasi abejotina Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro (LGGTRC) pažyma apie šio partizano biografiją ir veiklą, kurioje painiojamos netgi  dvi – Krikštaponio ir Krištaponio – pavardės.

Lietuvos visuomenei nėra žinoma, kiek ir kokių reikalavimų Lietuvos žydų bendruomenės vardu F. Kukliansky dar mėgins kelti Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad 2020 metais jai keliant klausimą dėl J. Lukšos-Daumanto metų paskelbimo, dalis žydų bendruomenės narių (Vilniaus žydų bendruomenės nariai Chona Leibovičius, Vitalijaus Karakorskis, Dovydas Bluvšteinas bei Leo Levas Milneris) pasipriešino F. Kukliansky reikalavimams. Išreikšdami pasipiktinimą dėl F. Kukliansky ir A. Beikerio veiksmų, jie kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę bei tuometinį Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių  teigdami, kad šie asmenys skaldo Lietuvos visuomenę. Dalies žydų bendruomenės teigimu, F. Kukliansky ir A. Bakerio pastangos juodinti nacionalinių valstybių laisvės kovų didvyrius yra Vakarų Europos šalyse, o ypač JAV, marksistine ideologija besivadovaujančių radikalių kairiųjų jėgų vykdomo karo prieš žmonijos istorinę atmintį dalis.

Šios pastangos skirtos palaikyti pasaulio istorijos totalinio perrašinėjimo ir falsifikavimo kampaniją, peraugusią į masinio istorinių paminklų griovimo ir naikinimo vajų (šios jėgos siaubė sinagogas, niekino memorialus Antrojo pasaulinio karo dalyviams, Holokausto aukoms ir Pasaulio teisuoliams ir kt.). Iš to kyla raginimai istorinių asmenybių veikloje ieškoti, ignoruojant konkretų istorinį, kultūrinį ir politinį tos veiklos kontekstą, sprendimų ir veiksmų, leidžiančių tokius asmenis tendencingai kompromituoti bei menkinti. Ištraukti iš konteksto ir vertinami pagal nuo jo atsietus abstrakčius arba šiandieninius moralės standartus, sudėtingiausiomis aplinkybėmis daryti tokių asmenų apsisprendimai ir atlikti veiksmai tampa pagrindu vaizduoti iškilius istorijos veikėjus kaip amoralius žmones ir neigti jų atliktus pozityvius darbus. Šitaip tokių asmenų nuopelnus įamžinantys pagarbos ženklai yra nuosekliai ir metodiškai šalinami iš viešųjų erdvių, siekiant jų vardus visiškai ištrinti iš tautų kultūrinės ir istorinės atminties. F. Kukliansky veiksmai ir Juozo Lukšo-Daumanto atžvilgiu turi būti vertinami kaip mėginimas perrašyti istoriją – nepateikus jokių įrodymų, minėti asmenys netiesiogiai kaltino legendinį partizanų vadą dalyvavus Holokauste. Analogiškai F. Kukliansky elgiasi ir partizano J. Krikštaponio atžvilgiu.

Nacionalinis suvienijimas pabrėžia, kad SSRS okupacijos jungą nusimetusi Lietuvos valstybė pastatė Ukmergėje paminklą Juozui Krikštaponiui kaip laisvės gynėjui. 1997 m. pripažino jam garbingą kario-savanorio vardą. 2002 m. Prezidentas V. Adamkus suteikė po mirties pulkininko laipsnį. Šios Krikštaponio veiklos niekas negali paneigti ar ją atšaukti, nes Tėvynės gynimas yra pilietinė pareiga ir bendražmogiška vertybė.

Jeigu Lietuva paklustų F. Kukliansky diktatui ir nukeltų minėtą paminklą, tuo ji pripažintų, kad nėra suvereni  valstybė. Negali būti laikoma suverenia valstybė, kuri bet kam pareikalavus lengvai atsisako savo svarbių vertybių ar net išduoda savo didvyrius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę. Nuolankiai paklusdama dar vienam nepagrįstam reikalavimui Lietuva demoralizuotų jaunimą, sukeldama abejones dėl prasmės aukoti gyvybę už Tėvynės laisvę, nes visiems taptų žinoma, kad galima bet kada laisvės gynėjų išsižadėti ir juos išduoti. O tai yra daug pavojingiau už pačią šalies okupaciją, nes toks elgesys pakerta piliečių ryžtą ginti valstybę ir valią priešintis galimai okupacijai.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl Juozui Krikštaponiui metamų kaltinimų Generalinė prokuratūra 2015 m. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Visos LGGRC ar Istorijos instituto parengtos pažymos šiuo atveju tėra medžiaga, juridiškai neįpareigojanti jokiam praktiniam veiksmui. Teisinėje valstybėje teisingumas vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Todėl F. Kukliansky reikalavimas pašalinti paminklą neturi jokio teisinio pagrindo. Kol nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tol teisinėje valstybėje nėra oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo, o viešas jo vadinimas „žudiku“ savaime yra neteisėtas. Pabrėžiame, jog tie, kurie mano, kad J. Krikštaponis yra atlikęs jam inkriminuojamą veiką, kuri gali turėti reikšmės ir jo paminklo likimui, privalo kreiptis ne į Ukmergės savivaldybę, ne į jos merą, o į Lietuvos Respublikos teismą, nes ginčai, kur viena šalis kaltina kitą nusikaltimu, teisinėje valstybėje sprendžiami išimtinai teisme.

Nacionalinis susivienijimas ne kartą yra pabrėžęs, kad Holokausto nusikaltimams, kaip ir visiems nusikaltimams prieš žmoniškumą, nėra ir negali būti jokios senaties. Tikri nusikaltėliai, kompetentingam teismui įrodžius jų kaltę, privalo būti įvardyti ir principingai pasmerkti. Tačiau tuo pat metu yra priverstas pažymėti, kad F. Kukliansky keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui teismui neįrodžius jo kaltės negali būti vertinami kitaip, kaip dar vienas mėginimas tęsti Rusijos vykdomą ir karo Ukrainoje išvakarėse ypač sustiprėjusią informacinę-propagandinę kampaniją prieš Lietuvos valstybę. Vykdomos kampanijos tikslas buvo ir tebėra skleisti ir įtvirtinti Kremliaus pokariu suformuotą, o dabar V. Putino geopolitiniams planams bei jo vykdomai agresijai pateisinti itin naudingą istorinę tiesą klastojantį ir iškraipantį naratyvą apie Antrąjį pasaulinį karą ir lietuvių pasipriešinimą nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams.

Ši kampanija yra itin pavojinga todėl, kad tampa įrankiu ir istorinėms sąskaitoms suvesti. Atkreiptinas dėmesys, kad uoliausi Rusijos interesus atitinkančio naratyvo skleidėjai Lietuvoje yra buvę aktyvūs jo propaguotojai okupacijos laikotarpiu. Tvirčiausiai jo įtvirtinimą remia įtakingi šalies politikai, kurių šeimų nariai karo išvakarėse kaip sovietiniai aktyvistai dalyvavo represijose prieš okupuotos Lietuvos piliečius ir, vengdami pelnyto atpildo, turėjo galvotrūkčiais sprukti į SSRS, taip pat sovietinių ,,išvaduotojų“ ir Sąjūdį pasiruošusių sunaikinti KGB darbuotojų palikuonys. Dvasinis ir intelektualinis tokių politikų prisirišimas prie visu okupacijos laikotarpiu mėginto primesti Kremliaus požiūrio ir jų dedamos pastangos vėl įtvirtinti šį požiūrį viešojoje erdvėje, istorijos tyrinėjimo bei mokymo programose ir galiausiai paversti jį vyraujančiu Lietuvoje pasakojimu apie Antrąjį pasaulinį karą suteikia pagrindą nerimauti, kokia būtų šio istorinio naratyvo gynėjų pozicija Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju.

Kukliansky yra aktyvi šios antilietuviškos ir antivalstybinės pozijos reiškėja. Reikalaujame tiesioginio Rusijos keliamo pavojaus akivaizdoje nutraukti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią šmeižikišką provokacinę veiklą.

Nacionalinio susivienijimo valdyba

Valdybos vardu pasirašo atsakingasis sekretorius Arnas Simutis