Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo spręsta dėl konfidencialios informacijos būtinųjų požymių. Šalys ginčijosi, ar darbuotojos atsisiųsta informacija turėtų būti pripažįstama konfidencialia, o jos persiuntimas – konfidencialumo sutarties pažeidimu, sukuriančiu pagrindą taikyti darbuotojai sutartinę atsakomybę.
Ieškovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Ž. J. baudą dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo. Pasak ieškovės, atsakovė yra buvusi jos darbuotoja ir su ja buvo sudarytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Šiuo susitarimu buvo apsibrėžta, ką šalys laiko konfidencialia informacija, bei nustatytas draudimas, be kita ko, saugotiną informaciją siųstis į asmeninį el. paštą. Ieškovė paskutinę atsakovės darbo dieną patikrino jos darbinį el. paštą ir nustatė, jog atsakovė du kartus į savo asmeninį el. paštą siuntėsi informaciją, kuri laikytina konfidencialia, taip pažeisdama susitarimą. Ieškovė iš esmės siekė įrodyti, kad jos verslo valdymo sistemos diegimo metu gauti duomenys yra konfidenciali informacija.
Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovei su darbo funkcijų vykdymu buvo patikėta su ieškovės naujai diegiama verslo valdymo sistemos diegimu susijusi informacija – procesai, funkcijos, skirtinguose procesuose dirbantys darbuotojai ir kt. Teismas tokią informaciją pripažino konfidencialia, kadangi ji nebuvo vieša ir nepasiekiama kitiems darbuotojams. Kadangi atsakovė, parsisiųsdama konfidencialią informaciją į asmeninį el. paštą, pažeidė susitarimą, todėl jai taikytina sutartinė atsakomybė – bauda. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo palaikė savo poziciją, jog jos parsisiųsta informacija nebuvo konfidenciali.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad paprastai konfidencialios informacijos turinio ribos yra apibrėžiamos susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Konfidenciali informacija turi atitikti 3 būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Šių požymių (ar kurio nors iš jų) nebuvimas lemia informacijos priskyrimą prie nekonfidencialios, dėl ko atitinkamos informacijos panaudojimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją negali būti suabsoliutinta: konfidencialia informacija negalima susitarti laikyti duomenų, kurie yra viešai prieinami, taip pat duomenų, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių, taip pat duomenų, kurie tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi.
Teisėjų kolegija konstatavo, jog susitarime pateikta konfidencialios informacijos apibrėžtis yra per daug plati ir dviprasmiška, o tai neatitinka konfidencialiai informacijai taikomų kriterijų. Įvertinusi susitarimo turinį, teisėjų kolegija sprendė, kad iš esmės visą įmonės disponuojamą informaciją ieškovė įvardijo kaip konfidencialią. Į nurodytų duomenų sąrašą pateko metinių finansinių ataskaitų duomenys, balansai ir pan.; taip pat informacija apie juridinio asmens akcininkus, kuri yra lengvai prieinama (kaupiama viešame Juridinių asmenų registre), todėl nėra pagrindo tokio pobūdžio informacijos laikyti konfidencialia.
Teisėjų kolegija sprendė, kad, pirma, susitarime formaliai apibrėžta tam tikra informacija kaip konfidenciali, savaime neįgyja konfidencialios informacijos pobūdžio. Tam, kad tam tikra informacija būtų laikoma konfidencialia, ji turi atitikti jai keliamus reikalavimus. Antra, susitarime pateikiama dalis nurodytos informacijos lengvai prieinama, taip pat susijusi su atsakovės darbo įgūdžiais, todėl nėra pagrindo susitarime pateikto sąrašo laikyti aiškia, nedviprasmiška ir konkrečiai apibrėžta saugotina informacija, kurios atpažinimui suformuluoti aiškūs kriterijai. Tokiu atveju atsakovei, nepriklausomai nuo jos užimamų pareigų ir išsilavinimo, apsunkinamas darbdavio saugotinos informacijos identifikavimas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš atsakovės 7 parsisiųstų dokumentų 1 turėjo žymą „konfidencialu“. Teismas sprendė, kad vien tai, jog ieškovė šį dokumentą pažymėjo kaip konfidencialų, nesudaro pagrindo jį tokiu laikyti, nes jo turinys neatitinka vieno iš būtinųjų konfidencialios informacijos požymių – teikiamo konkurencinio pranašumo.
Ieškovė nurodė, kadangi teikiamuose dokumentuose yra konfidenciali informacija, ji paslėpta redagavimo priemonėmis, tačiau dokumentų struktūrinės dalys/jų pavadinimai įrodo atsakovės persisiųstos informacijos konfidencialumą. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien ieškovės veiksmais tam tikros informacijos laikymas konfidencialia, savaime jos nepadaro konfidencialios ir riboto naudojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad nurodoma informacija atitinka minėtus konfidencialios informacijos požymius, tačiau ieškovės į bylą pateikti nuasmeninti ir redaguoti duomenys, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jos įvardijama informacija yra konfidenciali, nėra pakankami tokiai išvadai daryti.
Įvertinusi atsakovės parsisiųstų dokumentų turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad nors tam tikri duomenys ir gali būti laikomi viešai neprieinamais (pvz., darbuotojai, kurie dirba su diegiama programa), tačiau pateiktų dokumentų turinys nesuponuoja jų vertingumo prieš trečiuosius asmenis. Dauguma dokumentų yra su paviene, laikino pobūdžio, tarpinių diegimo etapų informacija. Iš jų turinio negalima daryti išvados, kad iš ieškovės perimtas visas ilgalaikis diegimo techninis procesas ar kad tokios apimties dokumentas turi komercinio pranašumo prieš trečiuosius asmenis, nes aptariamą informaciją iš esmės sudaro tik dalis diegimo proceso. Dokumentuose esantys duomenys laikytini turintys vertę tik ieškovei, susiję su jos vykdoma veikla bei patirtimi, o kitiems rinkos dalyviams tokia informacija turi ribotą vertę. Be to, atsakovė dokumentus siuntėsi darbo santykių metu, prie jų rengimo ji prisidėdavo ir nelaikė jų konfidencialia informacija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė ir trečiojo komercinės paslapties požymio – protingų pastangų šiai informacijai išsaugoti. Vien tai, kad įvairūs ieškovės darbuotojai turėjo nevienodas galimybes pasiekti ginčo informaciją, nesuponuoja pagrindo spręsti, jog tokia informacija buvo saugoma. Pažymėtina, jog darbo organizavimo tvarka, bendros įmonės veiklos informacijos apsauga ir konfidencialios informacijos apsauga yra skirtingi dalykai.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptartą informaciją laikė konfidencialia, kadangi ji neatitinka visų būtinųjų konfidencialios informacijos požymių. Šių požymių nebuvimas lemia tai, kad tokia informacija laikytina neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Tai taip pat reiškia, jog ieškovė neturėjo pagrindo taikyti atsakovei sutartinės atsakomybės, nes atsakovė nepadarė susitarimo pažeidimo – nesisiuntė konfidencialios informacijos. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas.
Vilniaus apygardos teismo informacija
