Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (XVII)

Taigi tada ir paskambino Putinas Putinaitei į Lietuvą piktai priekaištaudamas – kodėl anoji neatsiklaususi pasivadino jo pavarde?

Putinaitė visgi drąsiai atšovė, kad štai jo pavardės lietuviška moteriškos giminės transkripcija pagal naujas darybos taisykles Lietuvoje būtų Putė, o ji pati yra Lietuvos miškų galiūno nebylio brolio Putino trečioji sesuo Putinaitė.

Todėl dabar jau niekas nesako, kad Putinaitė yra pavainikė Kremlius nykštuko dukra, kuriai anas kaip palikimą neva užrašė vaiduoklių skrynią, nusikaltėlio reputaciją, odiozine tapusią pavardę ir prakeikimą danguje bei žemėje.

Kitas dalykas, kad net Dievas nesugebėtų panaikinti Vinco Mykolaičio Putino slapyvardžio nevykusį pasirinkimą, nes praeities pakeisti negali net visagalis.

***

Putinaitės santykiui su Putinu nusakyti jokiu rakursu netinka posakis, kad obuolys netoli nuriedėjo nuo obels, dabartinės situacijos nusakymui greičiau tiktų posakis, jog žaltys šiandien gundo kriaušėmis.

***

Tačiau ką kuždasi tarpusavyje Putino vaiduoklis su Putinaite galima pabandyti suprasti kraupiai nykiais rudenio vakarais po Putino medžiu kitoje girios pusėje, kur, saulei nusileidus ir mėnuliui nepatekėjus, girdisi kaip pagiriomis šnarėdami dygsta šeriai ant pajuodusio veido.

***
Vilniaus taryboje Putinaitė iš kudlotų minčių filosofių frakcijos pasiūlė jau nebestatyti paminklų nei kariui ant žirgo, nei tautos dainiumi pavadintam poetui, nei legendiniam pirmosios respublikos prezidentui, atsivėrusią tuštumą užpildant raitelės ant šluotos monumento sumontavimu centrinėje miesto aikštėje. Atsivėrusią tuštumą vaizduotėje buvo pasiūlyta užpildyti seną posakį apie Vilnių iš paukščio skrydžio pakeičiant žvairavimo iš nuogos raitelės aukščio perspektyvos aptarimu.
Žinia, toli praeity kažkur pasiliko iš atminties išsitrynė antikos filosofo Platono didingasis stotas, čia filosofijai paprastai patarnaudavo jau moterys barzdotos…

***

nelyg pripiešti laukuose
gyvulėliai
visokiausio
augumo
primityvisto ranka
suvaryti
į erdvę
žaliose lankose

žengia tyliai
minkštom letenėlėm
didžiulė katė
nutolusios
mykia
miniatiūrinės karvės
artėjant
iš žemės
išdygsta
titano
arklys
nebalnotas

trūksta
žirafos
kengūrų
ir dramblio
animalistinių
šachmatų
partijai
kur
visados
karaliauja
baltas
ožys
o
jam
patarnauja
beždžionė
pabūgusi
tapt
žmogumi

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai penkiasdešimt ketvirtoji (spalio 4) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Antra diena iš eilės „nieko neįvyko“ Voronezh srityje. Šį kartą „šaunieji“ rusų oro gynybininkai numušė...

Vidmantas Valiušaitis. Desovietizacijos komisija eskaluoja priešpriešą

Vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas skelbia vienas kitam prieštarujančius teiginius: esą, neįrodyta, „kad K. Škirpa tiesiogiai susijęs...

Prof. dr. Gediminas Navaitis. Akligatviai ar galimybės?

(Kalba pasakyta LR Seimo Ateities komiteto posėdyje) Paprastas sudėtingos užduoties sprendimo būdas nusakomas posakiu „Kolumbo kiaušinis“. Teigiama, kad jis...

Išankstiniame „ArtVilnius‘24“ atidaryme – Šiaurės Europos šalių dvelksmas ir garsūs svečiai

Tarptautinės šiuolaikinės meno mugės „ArtVilnius‘24“ atidarymo išvakarėse, spalio 3 d., įvyko išankstinis ekspozicijos pristatymas. Į renginį susirinko būrys...