Mažai kas atsimena, kad 2021 m. gruodį, kai dėl „Covid-19“ grėsmės karščiuojančių pacientų negalėjo apžiūrėti šeimos gydytojai, kai artimieji negalėjo ligoninėse aplankyti mirštančių ligonių, kai mokiniai nei per pertraukas, nei per pamokas negalėjo pailsėti nuo kaukių, Selo koncerte galėjo šėlti 15 tūkstančių gerbėjų. Galėjo, nes turėjo galimybių pasą. Niekas niekada nesužinos, kiek iš jų buvo „besimptominių“, o kiek – „simptominių“ viruso platintojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kova su pedofilija remiasi ta pačia logika. Jai nė motais, kad labai mažas procentas pedofilijos atvejų išaiškėja, pasiekia teismus, dar mažesnis sulaukia apkaltinamojo nuosprendžio. Nenuteisti ar tiesiog nepagauti, tik pradedantys, pedofilai turės tą paselį, jiems degs žalia švieselė ir jie laisvai dirbs su vaikais. Tėvai, kiti aplinkiniai bus nuraminti tariamo saugumo ir praras budrumą stebėti vaikų seksualinio išnaudojimo ženklus.
Iš kitos pusės – vaikus dažniausiai seksualiai išnaudoja asmenys, kurie ne dirba, bet gyvena kartu (patėviai, globėjai, giminaičiai). Gal ir jiems įvesime galimybių pasus? O kaip bus su vyresniais vaiko draugais arba tiesiog parke užpuolusiais nepažįstamaisiais?
Lyg kvailų naujovių švietimo sistemoje būtų negana, visiems mokytojams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims įsigalios kaltumo prezumpcija, jie visi taps galimais pedofilais (kaip ir galimais viruso platintojais), turės įrodinėti, kad jie ne tokie, o telefonui sugedus, paso neatnaujinus ar kilus kitokiems trikdžiams, dirbti negalės. Puiki vyšnaitė ant nesibaigiančių švietimo reformų pyrago. Tik užsibrėžtą tikslą „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ turėtume pakeisti į „Mokytojas – nuvarytas arklys, potencialus pedofilas“.
<..>
Galimybių paso galimybės – beribės… Susietas su socialiniais tinklais ir bankine sistema, jis galėtų tapti mūsų visų didžiuoju broliu. Mylinčiu artimuoju, kuris visada šalia, viską mato, viską atsimena, o atėjus laikui – lyg iš sąžinės gelmių prabyla apie gerus ir blogus pasirinkimus, tinkamus ir netinkamus pasisakymus bei šviesoforo principu (žalia – raudona švieselė) reguliuoja mūsų galimybes.
Argi nepatogus įrankis norintiems “teisinga linkme” pakreipti valstybės likimą? Sakot, nueita į lankas, kvaila fantazija, konspiracijos teorija? Bet realybėje įmanoma. Štai Kinijoje veikia socialinio kredito sistema, kai pagal gyventojų elgesį sudaromas jų reitingas, kurio pagrindu reguliuojamos jų galimybės. Valdžios argumentai lygiai tie patys – tai daroma visuomenės interesų ir saugumo labui.
Ką perkate? Koks jūsų finansinis balansas? Kokios jūsų ir jūsų draugų pažiūros? Ką veikiate laisvalaikiu? Kiekvienas pasirinkimas vertinamas balais. Valdžios (Komunistų partijos) skatinami pasirinkimai gauna aukštus balus, valdžiai nepatinkantys – žemus.
Kuo žemesnis žmogaus reitingas, tuo prastesnes paslaugas jis gauna (pvz., ribojimas interneto greitis, pramogų prieinamumas, galimybės dirbti, patekti į prestižines mokyklas) ir po truputį tampa išstumiamas iš visaverčio visuomenės gyvenimo į socialinę atskirtį. Aukštas socialinis reitingas asmeniui garantuoja privilegijas (pvz., jis gali gauti vartojimo paskolą, lengviau keliauti į užsienį, be užstato išsinuomoti automobilį, patogiau prisiregistruoti viešbutyje) ir padeda kilti socialiniais laipteliais aukštyn.
Iš vienos pusės – socialinė idilė. Iš kitos – totali kontrolė, kurios apraiškos turėtų gąsdinti visus demokratiją, laisvę ir prigimtines, neatimamas ir nediferencijuojamas žmogaus teises mylinčius asmenis.
Skaitykite daugiau straipsnyje „Mokytojas pagal valdančiuosius – nuvarytas arklys, potencialus pedofilas?“
Ačiū, KRISTINA, kad ginate prigimtinę žmogaus teisę į privatumą. Ši teisė, kaip ir žmogaus teisės į laisvę bei saugumą yra universalios vertybės, nepriklausančios nuo Žemės geografinių platumų.