Skaitytojai praneša, kad vakar dienos laidoje su Arvydu Anušausku laidos vėdėjas E. Jakilaitis pasakė, kad TS-LKD jau yra apsisprendę dėl kandidato Respublikos Prezidento rinkimuose ir juo bus dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Aš pats laidos dar nežiūrėjau ir nežinau, ar žiūrėsiu, todėl negaliu pasakyti, kokiame kontekste tas teiginys buvo išsakytas.
Jei šios E. Jakilaičio žinios tikrai pasitvirtins (dar palaukime balsų iš didžiųjų apylinkių), vadinasi, mano polittechnologinės žinios dar neprarado aktualumo. Aš pats ne kartą viešai tiek rašiau, tiek Neredaguota laidoje minėjau, kad TS-LKD vietoje kelčiau būtent M. Navickienės kandidatūrą.
Tačiau M. Navickienė, su visa derama pagarba, nėra ta kandidatė, kuri turėtų bent kiek didesnius šansus ne tik laimėti Respublikos Prezidento rinkimus, bet net patekti į II turą. Jai, kaip jau esu rašęs, partija keltų tik taktinio lygmens uždavinius, t.y. didinti partijos matomumą per Prezidento rinkimų kampaniją, pritraukti neapsisprendusių rinkėjų, t.t. Ne daugiau.
Tačiau kitų metų Respublikos Prezidento rinkimai yra per daug svarbūs TS-LKD partijai, kad ji šiuose rinkimuose pasitenkintų tik deleguodami kandidatę – statistę. Nes jei kitais metais į Daukanto aikštę ateis TS-LKD priešiškas Prezidentas, jis labai ženkliai gali paveikti ir už kelių mėnesių vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus, o po jų, kartu su nauja valdančiąja dauguma, pradėti griauti TS-LKD per tiek laiko ir taip sunkiai statytą valdžios piramidę. Kaip po 2016 metų Seimo rinkimų nutiko socdemams. Kai atrodė, kad visur viską turime, visur įbetonuoti mūsų žmonės (geležinkeliai, miškų urėdijos, kt), ir staiga – it‘s gone, it‘s all gone.
Su sąlyga, kad Dalia Grybauskaitė neis, o aš manau, kad neis (dėl daugybės mano jau vardintų priežasčių), vadinasi, TS-LKD statys ant kito kandidato – favorito, kuris ir bus tikrasis TS-LKD kandidatas Respublikos Prezidento rinkimuose, juo būdamas incognito. D. Grybauskaitei neinant, favoritai, turintys realius šansus šiuos rinkimus laimėti, lieka tik du: dabartinis JE G. Nausėda bei prof. Ignas Vėgėlė.
Žinant, kokią panieką dabartiniai valdantieji demonstravo profesoriui Vėgėlei ir kiek purvo ant jo išpylė, sakyčiau, kad greičiau prisnigs Sacharoje, nei I. Vėgėlė susitars su TS-LKD dėl rėmimo (atviro ar slapto). Todėl lieka JE G. Nausėda.
O va šiuo atveju iš tikro mes paskutiniu metu galime stebėti labai įdomių metamorfozių paminėtų dviejų subjektų santykiuose (t.y. tarp TS-LKD ir JE Nausėdos). Jei nuo kadencijos pradžios TS-LKD maksimalia jėga puolė JE Nausėdą, ketino paveržti iš jo atstovavimą vadovų taryboje, Maldeikis ir Ž. Povilionis kiekviena įmanoma ar neįmanoma proga piktai jį kritikuodavo, nevengdami net įžeidimų, kiekviena Nausėdos išsakyta kritika iššaukdavo visai neprotokolines Šimonytės replikas, o pati Šimonytė nematydavo reikalo su Prezidentu susitikinėti, tai šiuo metu viskas pasikeitė.
Maldeikis su Povilioniu partijos visiškai užkardyti ir nei pusės žodžio į Nausėdos pusę jau senai nepasakantys. Šimonytės susierzinusios ir visai neprotokolinės replikos į Prezidento pusę liovėsi arba kardinaliai sušvelnėjo. O prieš kelias dienas paaiškėjo, kad jau kuris laikas vyksta JE Nausėdos susitikimai su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu, kurie vyksta net labai periodiškai.
Priminsiu, kad G. Landsbergis yra ir TS-LKD pirmininkas. Staiga kažkaip liovėsi įvairių „įtakotukų“ patyčios į JE Nausėdos pusę, kurios dar prieš kelis metus pylėsi vos ne Niagaros kriokliu. Priešingai – atsirado „politologų“ visokių nuomonių spaudoje, kad na, nėra blogas tas Nausėda esminiais klausimais, kai kuriais – gal net už D. Grybauskaitę geresnis.
Politikoje, kaip ir gamtoje, reikia mokėti skaityti ženklus. Jei parskrenda paukščiai – vadinasi, atėjo pavasaris. Pagelto medžių lapai, o miškuose atsirado grybų – vadinasi, atėjo ruduo. Jei iki šiol buvę itin konfliktiški TS-LKD ir JE Nausėdos santykiai staiga susinormalizavo ar net kažkiek draugiški pasidarė – vadinasi, abi pusės iš tokio santykių normalizavimo kažko tikisi.
Taip, sutinku, JE Nausėda TS-LKD partijai gal ir nėra svajonių Prezidentas. D. Grybauskaitė jiems būtų daug geriau. Tačiau gali norėti vakarienei brandintos jautienos steiko, bet jei turi tik makaronų, grikių ir šprotų, tai rinktis tenka tarp jų. Įvertinant tai, kad prof. I. Vėgėlės išrinkimas TS-LKD partijai prilygtų katastrofai, imama mažesnė blogybė.
Atkreipčiau dėmesį, kad valdantiesiems G. Nausėda tikrai niekur netrukdė. Kelis kartus bandė drąsiau vetuoti valdančiųjų priimtus įstatymus, tai šie jo veto demonstratyviai buvo atmesti. Nausėda nei karto nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl įvairių itin neigiamai visuomenėje vertintų Vyriausybės priimtų nutarimų, kas būtų iš karto sustabdę jų veikimą. JE Nausėda nei karto atvirai nepareikalavo, kad trauktųsi vienas ar kitas susikompromitavęs Šimonytės vyriausybės ministras.
Taigi, TS-LKD supranta, kad su dabartiniu Prezidentu jie gali lengvai ir be problemų sugyventi. Absoliučiai priešingai būtų tuo atveju, jei būtų išrinktas I. Vėgėlė. Na o JE Nausėdai TS-LKD parama (slapta – dar geriau) irgi yra reikalinga, kadangi jis puikiai supranta, kad, jei nori prieš I. Vėgėlę laimėti II ture, jam būtinai reikės TS-LKD ir kitų dabartinės valdančiosios koalicijos balsų.
Trumpai tariant, bus labai įdomu stebėti politinius ženklus per likusį laiką iki Prezidento rinkimų, o taip pat Prezidento rinkimų kampaniją. Jei JE Nausėda tikrai bus tikrasis TS-LKD kandidatas šiuose rinkimuose, mes matysime labai švelnią ar beveik jokios kritikos JE Nausėdai iš TS-LKD partijos bei jų kandidatės M. Navickienės pusės, matysime įvairių „žurnalistų“ ir „politologų“ publikacijas, kad visai nieko tas Nausėda kaip Prezidentas. Ir taip pat matysime priešingas publikacijas į prof. Vėgėlės pusę – kad va jis tai būtų prapultis Lietuvai, Kremliaus projektas, kad tokio Prezidento nepriimtų mūsų vakarų partneriai, kt. Abejų rūšių publikacijų jau yra publikuota, taigi, ženklai jau matosi.
Aišku, dar lieka teorinė opcija, kad D. Grybauskaitė paskutinę akimirką vis dėlto ryšis apsiauti sportbačius ir išbėgti į aikštelę. Manau, būtent tam prieš kokį mėnesį ir buvo inicijuotos peticijos, kviečiančios D. Grybauskaitę grįžti. Tokių peticijų pirminis tikslas buvo „pamatuoti temperatūrą“.
Tačiau tokius Grybauskaitės ketinimus, jei tokių ir būtų, irgi parodys ženklai – D. Grybauskaitė pradės itin aktyviai reikštis vidaus ar užsienio politikos klausimais, o valdantiesiems ir jų „įtakotukams“ JE Nausėda staiga vėl pasidarys labai blogas ir tikra prapultimi Lietuvai.
