Pastarosiomis dienomis, daug uoliau nei per pastaruosius du metus, matau besilankančius politikus įvairiuose krikščioniškuose renginiuose. Lankytis ir poteriauti yra labai gerai. Tačiau tai neabejotinai ir turėtų likti privačia kiekvieno žmogaus iniciatyva.
Tad kodėl visus tuos apsilankymus reikia kelti į savo socialines paskyras? Ką norima tuo įrodyti? Liudyti? O gal tyčia ar netyčia (su)klaidinti?
Taigi, artėjant rinkimams vieni ar kiti, gal ir uolūs savo vidiniame kelyje politikai, godžiai kelia į savo socialinių tinklų paskyras įrašus liudijančius apie jų dalyvavimą įvairiose katalikiškose šventėse, konferencijose, atlaiduose ir Šventosiose Mišiose. Tai gal nebūtų taip blogai jei ne tik jų, bet ir jų atstovaujamų politinių judėjimų darbai atitiktų krikščionišką „agendą“. Tačiau taip nėra ir šios nuotraukos būtinai tokius veikėjus vaizduoja sėdint renginių pirmuosiuose suoluose.
Štai vienas politikas (eksministeris) būdamas savo laiku atsakingas už šeimų politiką ir jas labai nuskriaudęs, dabar uoliai brukasi į Šiluvoje vykstančias konferencijas. Šeima kaip institucija nedviprasmiškai nukentėjo. Tai galiu liudyti savo pavyzdžiu. Bet va, koks uolus šeimų rėmėjas. Ir vėl – būtinai reikia fotografuotis ir spraustis bei reklamuotis. Realiai po savo išdaigų šeimos kaip institucijos atžvilgiu reikėtų vengti „pirmų suolų“ fotografijų. Bent jau kol padaryta žala nebus ištaisyta.
juk jie, priklausydami antikrikščioniškai besielgiančiai partijai, noromis ar nenoromis veidmainiauja ir apgaudinėja paprastus žmones.
O va, kiti keli politikai iš mano anksčiau adoruotos partijos (nūnai išdavusios ir konservatyvizmą, ir tą pačia Lietuvos Katalikų Bažnyčią) bando įrodyti kokie jie uolūs pirmasuoliai tikintieji. Gal ir uolūs, bet juk jie, priklausydami antikrikščioniškai besielgiančiai partijai, noromis ar nenoromis veidmainiauja ir apgaudinėja paprastus žmones. Juk tikslas lengvai numatomas – vėl klaidingu liudijimu, o realiai melu pabandyti įrodyti, kad mūsų politinis judėjimas yra uolus Katalikų Bažnyčios rėmėjas, o iš tiesų – tik dar kartą 2024 metais suklaidinti ir apgauti rinkėją.
Įdomu ir tai, kad dabar (pastarųjų mėnesių tendencija) vėl prisiminta ir eksploatuojama Šiluvos deklaracija, kuri, sutikime, 2021 metais nebuvo taip uoliai paremta, o ir Seimo daugumos sprendimai tiek de facto, tiek ir de jure buvo nukreipti prieš jos nuostatas.
Tad net ir giliai tikinčiam politikui vertėtų pasvarstyti ar nederėtų susilaikyti nuo tokių galimai klaidingų žinučių, kol atstovauja vieną ar kitą savo laikysena neretai prasilenkiantį su Katalikų Bažnyčios mokymu judėjimą.
Kiek bestebėtum ar beskaitytum geriau pirmenybę teikti privačiai maldai.
laikmetis.lt