Tai toks menas, kada menu gali tapti bet kas, kas tik sugeba šokiruoti.
Tokiu atveju, net jūsų vedžiojamo po parką šuniuko pridaryta kakučio krūvelė yra menas. Juk kiekviena jų savaip unikali, nepakartojama, stebinanti ir šokiruojanti. Todėl su tuo meno šedevru reikėtų elgtis kaip galima pagarbiau.
Dar yra toks „menas“, kurio gylis priklauso nuo per minutę išsakytų keiksmažodžių kiekio. Jau rašiau apie šurajevščiną, kuri šiuo atveju yra menų menas, nes keiksmažodžiai pilasi kaip iš greitašūvio kulkosvaidžio – 3,7 keiksmažodžio per minutę (tiek suskaičiavau vienoje laidoje).
Suprantu, kad galima būtų ir daugiau, bet tai jau būtų nebe menas, tai būtų vulgaru ir neskoninga. O gal tai ateities menas? Beveik keturi keiksmažodžiai per minutę yra jautru, subtilu ir skoninga, o penkiolika jau kažkaip neetiška. A nia?
Beklaidžiojant interneto platybėse užmačiau dar vieną šiuolaikinio meno formą, kuri turi labai daug sąsajų su dabar taip linksniuojama Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Sakyčiau net ją papildo ir padeda jai keisti visuomenės gyvenimą.
Tai šokis, teatras, kinas, pop kultūra, kuriose visur kur reikia ir nereikia yra kišamas nuogas kūnas. Tarsi bandant paslėpti apgailėtiną pasirodymo lygį, kuris paslepiamas nuo jauno ir neišprususio žiūrovo po nuogo kūno demonstravimu. Ypač tai veikia jaunus žmones, kuriems domėtis nuogu kūnu yra natūralus ir savaime suprantamas dalykas.
Man tai primena 1980 metais miestelio kultūros namuose rodytą kažkokį kino filmą, kurio šiandien negaliu pasakyti nei pavadinimo, nei siužeto linijos. Tačiau, pamenu vieną aspektą dėl kurio visi berniukai ėjome į tą filmą – ten buvo parodyta apnuoginta moters krūtinė. Tai truko gal vieną ar dvi sekundes, bet jei seansą būtų kartoję mes būtume ėję tiek kartų kiek jis būtų kartojamas.
Mes buvome bręstantys ir sproginėjančių hormonų pilni paaugliai, akimis, uosle ir klausa siurbdami visą aplinkos informaciją į save. Tą informaciją, kuriai mus užprogramavo tas, kuris atsiuntė mus į šį pasaulį.
Šiandien bandoma visai visuomenei įpiršti tai kas patrauklu dar nesusiformavusiai asmenybei ir tik toms sritims, kurias „užuodžia“ žmogaus instinktai. Šiems hormonų audrų veikiamiems paaugliams norima leisti net balsuoti. Galiu numanyti, kad Šurajevo kitas pasirodymas Seime, jau su Seimo nario mandatu, yra įmanomas.
Ir pabaigai apie tai kas mane paskatino parašyti šį straipsnį.
Neseniai Kaune praūžė tarptautinis „šokio“ festivalis Aura 33. Nors žodis šokis šiems pasirodymams nelabai tinkamas, bet vieno pasirodymo pavadinimas gali tiksliai apibūdinti tai kas buvo pristatyta publikai – ATEITIS PRIKLAUSO PROTĖVIAMS.
Negaliu su tuo nesutikti. Ateitis priklauso protėviams, kurie galimai gyveno urvuose. Apie tai byloja užfiksuotos festivalio akimirkos lyg kviečiančios grįžti į protėvių urvus.
Beje, pasidairius po ankstesnių festivalių foto galerijas supranti, kad pas protėvius žengiame jau seniai ir tvirtais žingsniais.
Nuoroda pirmame ČIA.
