„Vaikai tegu mylisi, tik be nėštumų“ – tokia yra Gyvenimo įgūdžių programos pamatinė nuostata lytiškumo klausimais.
Žiūriu į visas viešas manipuliacijas bandant politiškai išnaudoti stebuklingai dabar viešumoje pasirodžiusią besilaukiančios 11-metės istoriją. Žiūriu į antraštes, kaip ginekologės ir šiaip aktyvistės kartoja, kad va jei programa būtų dėstoma, tokių dalykų nebūtų.
Rodos, vienas dalykas lieka nutylėtas, nors akivaizdus. Gyvenimo įgūdžių programa (o akivaizdu iš metodinės medžiagos) mokytų vaikus, kad mylėtis galima su kuo ir kada tik norisi, svarbu, kad būtų laisvas sutikimas ir naudojama kontracepcija. Programa tiki, kad jeigu nėra nėštumo ir lytinių ligų, tai nėra ir neigiamų vaikų/paauglių sekso pasekmių. Nors tyrimai labai aiškiai rodo, kad psichologinės ankstyvo sekso pasekmės yra – savivertei, mokslams, karjeros galimybėms, tvirtų santykių kūrimui ir t. t.*
Kadaise, kai prieš dešimtmetį panašios programos pirmąkart pradėjo brautis į Lietuvą, liūdnai pagarsėjusi ministrė Birutė Vėsaitė aiškino, kad pasakyti vaikams nesimylėti yra tas pats, kas pasakyti nevalgyti. Nors statistika tada aiškiai rodė, kad „nevalgę“ yra apie 90 procentų paauglių iki 15 metų. Leftistų dogma tiesiog neleidžia vaikams sakyti, kad kažko daryti nedera. Neleido tada, neleidžia dabar. Laiko, kad tai neįmanoma.
Todėl reikia gerai suprasti, kad kai dabar kartojama, kad jei būtų tinkamas lytinis švietimas, „11-metei taip nebūtų nutikę“, turima galvoje, kad ji nebūtų nėščia, ne kad nebūtų mylėjusis. Kad 11-metės mylisi – jų laisvo pasirinkimo reikalas. Kaip, beje, ir pasirinkti lytį progresyvaus lytinio švietimo šalyse (ne, nejuokauju). Svarbu, nebūtų prievartos ir ne su pilnamečiais. Įteisinta Brazausko.
Galima aiškinti priešingai iki nukritimo, bet vaikai turi prigimtinį gėdos ir drovumo jausmą. Vaikai gali žiūrėti pornografiją (kas yra didelė problema), bet tai niekaip nereiškia, kad jie patys turės drąsos ir noro atsidurti toje situacijoje, kol ji nebus natūrali, nebus pribręsta. Kitaip tie besimylinčių paauglių skaičiai būtų tikrai ne apie 10 procentų. Juk niekas nedraudžia, o taip įdomu! Bet ne, visgi saugo socialiniai ir psichologiniai barjerai, kurie yra geri ir sveiki jaunam žmogui.
To drovumo jausmo net niekaip nereikia ugdyti, priešingai, dabar progresyviųjų, mano supratimu, vaikų tvirkintojų, jis yra sąmoningai bandomas išnaikinti. Kaip? Atviru tekstu tam skirtos ištisos pamokos apie tai kaip „nėra ko gėdytis“, „nesidrovėkite“, „tai normalu“ ir t. t. Visa šiandieninė popkultūra, reklamos, be sekso scenų neapsieinantys serialai ir filmai, žurnalai, viskas normalizuoja nuogumą ir vulgarumą. Greitai pripratome, nors niekas negalėtų įvardyti bent trijų teigiamų to padarinių visuomenei.
Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo dalį oficialiai rengusios radikalios kairiosios organizacijos „Įvairovės ir edukacijos namai“ prieš kelis metus organizuotas penių ir vulvų viešo piešimo projektas to puikus pavyzdys. Nors ir tas buvo skirtas suaugusiems, nes net juos, pasirodo, reikia laisvinti nuo drovumo, o padarius ką nors panašaus su vaikais, net leftistai supranta, tai būtų tvirkinimas net pagal tą pačią gyvenimo įgūdžių programą.
Besilaukianti 11-metė, kaip jau žinoma, yra iš asocialios šeimos, seniai esančios vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratyje. Nors konkrečiu atveju įtariamas 16-metis tėvas, dažniausiai ankstyvi nėštumai yra seksualinės prievartos artimoje aplinkoje, konkrečiai, patėvių prievartos prieš įdukras, rezultatas, o ne neparengtų „saugiam seksui“ vaikų / paauglių tarpusavio santykių išdava.
Manipuliacijos niekam nedaro garbės. Bet kai jas skaitysite, įsivertinkite: ar jus tenkina, kad vaikai mokykloje bus mokomi laisvai mylėtis kada ir su kuo norisi, svarbu, kad tik su kontracepcija.
Ir Dulkys beje mintį audžia, kad ta vienuolikmetė, jei būtų lytiškai išugdyta ir atlikusi praktiką pamokose, tai nebūtų pastojusi