Žinote, koks yra šių dienų vienas baisiausių grasinimų? Ogi „Aš tave iš feisbuko ištrinsiu“. Tai va, jei nebūsi atsargus, gali ir ištrinti. Kaip? Schema paprasta kaip grėblys.
Štai vakar, po sunkios darbo dienos važiavau sau namo. Viešuoju transportu. Kadangi nevairuoju, tai, kaip sakant, rankos atrištos. Skaitau sau, niekam netrukdau. Į messengerį atėjo labai gerbiamo ir gerai pažįstamo žmogaus žinutė. Prašo telefono numerio. Prašymas normalus. Juolab, kad šiais laikais žmonės telefonų numerių užrašų knygelėse nebeužrašinėja. Maža ką, gal telefoną pakeitė, gal netyčia kur ištrynė. Be to, mano telefono numeris nėra kokia nors slapta informacija. Jį galima gana nesunkiai rasti. Tačiau žmogus jau garbaus amžiaus, kam jį varginti google paieškomis. Nusiunčiau numerį.
Ir staiga – elektroninio pašto laiškas: jūsų paskyros atkūrimo kodas ir aštuonių skaičiukų kombinacija. Viskas aišku… Žiūrim toliau. Gaunu puikia lietuvių kalba parašytą bičiulio žinutę: „atsiųsiu jums žinutę. Tai konkurso žinutė, gerai?“. „Gerai“, – rašau. Puikiai suprantu: bičiulis jokiuose konkursuose nedalyvauja iš principo. Bet gi smalsu, kas bus toliau.
O toliau… Toliau prašoma tų stebuklingųjų aštuonių skaičiukų, kurie yra laiške. Paskyros atkūrimo kodo. Ir, žinote, kam jie reikalingi? Kad mano geradarys galėtų pažiūrėti, kokį prizą tame žaidime būsiu gavusi.
Čia suveikia žmogaus kvailumas ir godumas. Prizas, žinoma, bet kam būtų įdomus. Be to, juk jį siūlo ne šiaip koks tamsaus gymio pilietis, prie prekybos centro už „siuper“ kainą pardavinėjantis peilių ar puodų komplektą. Siūlo draugas. Kuriuo tiki ir pasitiki. Na, ir prizas, tikriausiai bus fainas: puodelis su užrašu, tušinukas, padėkliukas ar dar kas nors toookio labai labai reikalingo. Kaip gi neparašysi tų aštuonių skaičiukų.
Bėda ta, kad tavo draugas nežinia dėl ko tuos skaičiukus jau parašė. Ir prizo, aišku, negavo. Tiksliau, gavo. Dabar jo feisbuko paskyra gyvena visiškai nuo jo nepriklausomą gyvenimą. Tiesiog, kai jūs draugui nusiųsite (jūs gi vis dar tikite, kad ten draugas, ania?) tuos aštuonis skaičiukus, jūsų feisbuko paskyra bus užvaldyta. Tie, kuriems nusiuntėte tuos skaičiukus, pakeis viską: pirmiausia, prisijungimo slaptažodį. Tada pakeis paskyroje nurodytus autorizacijai skirtus telefoną ir el. paštą. Ir siuntinės va tokias pat žinutes jų vardu jau jų draugams.
Kam to reikia? Atsakymas labai paprastas: sukčiavimui. Oficialiai žinoma, kad maždaug kas šešta, o gal netgi kas ketvirta, feisbuko paskyra yra netikra. Ir feisbuko šeimininkai daug dėmesio skiria netikrų paskyrų naikinimui. Iš ko atpažįstama netikra paskyra: iš nuotraukų kiekio ir turinio, draugų skaičiaus, veiklos, paskyros naujumo. Netikros paskyros kūrimas, administravimas taip, kad ji nepatrauktų tikrintojų algoritmų dėmesio, reikalauja laiko sąnaudų, kurios virsta piniginėmis išlaidomis. Kas kita gauti tikrą, tikro žmogaus paskyrą. O kur dar galimybė pažvejoti patiklių jo draugų? Juk, sutikite, viena, kai jus žaidime dalyvauti kviečia koks nors pulkininkas Jamesas Dottas, kas kita, kai žmogus, su kuriuo gana dažnai bendraujate. Kam tokia paskyra naudojama? Daug kam. Nuo reklamų siuntinėjimo iki priešiškų valstybių propagandos platinimo.
Taigi, atminkite: NIEKAM ir NIEKADA neatskleiskite savo feisbuko prisijungimo slaptažodžio, ir tuo labiau, tų nelemtų aštuonių paskyros atkūrimo skaičių. NIEKADA. NIEKAM.
