Jaunesniems skaitytojams, kurie jau nelabai pagauna sovietinės eros užuominas – „Kalvio Ignoto teisybė“ buvo Stalino laikais išleistas bolševikinės propagandos romanas, pagal kurį dar 1956-aisiais buvo pastatytas vaidybinis filmas, laikomas pirmuoju „lietuvišku“ vaidybiniu filmu.
Knygos ir filmo siužetas labai paprastas – kalvis Ignotas po Pirmojo Pasaulinio karo grįžta į gimtąjį kaimą, ir stoja į proletariato kovą su retrogradiniu senosios tvarkos palikimu – dvarininkais bei buržuaziniais nacionalistais.
Bet, tikriausiai supratote, šis įrašas ne apie tai, o apie pastarosiomis dienomis nuskambėjusį apeliacinio teismo sprendimą byloje, kurioje istorikas Tomas Baranauskas kaltinamas apšmeižęs vienos vaikų vasaros stovyklos vadovus ar tai vadoves. Tomui Baranauskui yra paskirta bausmė susimokėti 9000 eurų baudos ir bylinėjimosi išlaidų.
Labai neblogai šią istoriją vakar aprašė Vytautas Sinica (nuoroda į jo įrašą ČIA). Matydami įrašo populiarumą ir pasidalinimų skaičių, po Vytauto įrašu komentaruose sugužėjo nemažai naujųjų chunveibinų, įskaitant ir pačią kalvę Ignotę.
Bet labai neblogai dar nereiškia tobulai Teatleidžia man Vytautas, bet aš pasistengsiu pažvelgti dar giliau, ir su didesniais apibendrinimais.
Visų pirma, kodėl kalvė Ignotė? Minėtoji Ignotė tikrai ne proletarė, pasakytų daugelis. Tikrai taip, klasikinės bolševikinės propagandos herojų – archetipinį proletarą kalvį Ignotą keičia vaikų protų ir sielų kalvė Ignotė. Galima spėti, tipiška naujųjų bolševikų atstovė – aukštesnio išsilavinimo ir (veikiausiai) pajamų didmiesčio gyventoja.
Čia reiktų pabrėžti tą jau visuotinai pripažįstamą faktą, kad neobolševikai labai skeptiškai, o kartais ir paniekinamai vertina senuosius proletarus. Bolševikai, įtvirtinę savo valdžią Rusijoje, gana greitai pastebėjo, kad senieji proletarai yra nelabai tinkama medžiaga globaliai revoliucijai. Kas jaučia kažkokius religinius sentimentus, kam svarbi kažkokia etninė tapatybė, ir absoliuti dauguma labai stipriai gravituoja link universalių nusistovėjusių bendražmogiškų tradicinių šeimos ir bendruomenės apibrėžimų ir su jais susijusių santykių. Juos išmušt galima nebent brutalia fizine jėga.
Todėl pakankamai greitai jau Vakaruose atsiranda neobolševikinio mąstymo užuomazgos, kurios nuosekliai stiprėja. Ir šiomis dienomis jie jau yra dominuojanti jėga, kurios egzistavimo ir įtakos nebegali neigti niekas.
Taigi, tik iš pirmo žvilgsnio šie personažai – kalvis Ignotas ir kalvė Ignotė – yra visiškai niekuo nepanašūs. Taip, – skirtumų tarp jų daug. Neobolševizmas apkritai daug subtilesnė ir labiau rafinuota ideologija. Daug daugiau visokių variacijų ir niuansų. Bet visi jie yra antraeiliai. O štai vienintelis tiek bolševizmą su neobolševizmu, tiek ir kalvį Ignotą su kalve Ignote vienijantis dalykas yra esminis: siekiamybė sunaikinti senąją tvarką su visomis šaknimis, ir tada kurti šviesią progresyvią ateitį.
Dėl savo vykdomos misijos – tobulų naujosios tvarkos adeptų formavimo – kalvės Ignotės istorija yra svarbi simbolinė viso neobolševikų judėjimo pergalė.
Kalvė Ignotė, kalanti ne geležį, o vaikų sielas, yra tobula ir netgi archetipinė neobolševizmo atstovė, lygiai kaip kalvis Ignotas buvo senojo klasikinio bolševizmo atstovas. Dėl savo vykdomos misijos – tobulų naujosios tvarkos adeptų formavimo – kalvės Ignotės istorija yra svarbi simbolinė viso neobolševikų judėjimo pergalė.
Dabar grįžtam prie konkrečios Tomo Baranausko bylos, kurią jam iškėlė minėtoji Ignotė. Reikia pasakyti, kad Tomas galbūt ir ne visai tiksliai bei korektiškai įvardino tai, kas vyksta toje kalvės Ignotės stovykloje. Labai gali būti, kad toje stovykloje ir nebuvo tiesioginio klasikinio vaikų tvirtinimo, kaip yra apibrėžta Baudžiamajame Kodekse. Bet galite būti tikri, toje stovykloje vyko vaikų indoktrinacija pagal naująją, neobolševikinę ideologiją. Kuri, deja, yra visiškai legali. Ir gali greitai tapti privaloma bei neginčijama. Pagal kurią egzistuoja begalinis skaičius lytinių tapatybių, kurios bet kada gali būti pasirenkamos ir keičiamos.
Ir ta doktrina kažkiek veikia, tam yra pavyzdžių. Su sąlyga, jog ši ideologija yra įskiepijama labai jauname amžiuje. Dėl to jie – neobolševikai – taip gviešiasi būti kuo arčiau vaikų švietimo. Dėl to ir atsiranda visos įdomybės gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje, ir taip toliau. Galite neabejoti, paklausus tos stovyklos vadovų ir darbuotojų, kiek egzistuoja žmonių lyčių, – atsakymas būtų koks tik nori, tiktai ne dvi.
Neobolševikai labai tiksliai žino, ką daro. Jie yra labai netoli to, kad įtvirtintų savo „teisybę“ visais įstatyminiais ir instituciniais metodais.
Neobolševikams labai svarbi kiekviena simbolinė pergalė. Jiems gyvybiškai svarbu parodyti, kad jie jau turi galią bausti.
Dėl to aš labai abejoju, kad Aukščiausiasis Teismas supras ir pakeis apeliacinio teismo sprendimą, ir panaikins baudą šioje konkrečioje byloje. Neobolševikams labai svarbi kiekviena simbolinė pergalė. Jiems gyvybiškai svarbu parodyti, kad jie jau turi galią bausti. Jie aktyviai dirbs ta kryptimi. Tikriausia bus nukrypta į teisinį formalizmą, į klausimus, ar Tomas Baranauskas turėjo faktų pagrįsti savo komentarams apie vaikų tvirkinimą.
Reikia suprasti, kad jau gyvename tikrovėje, kurioje neobolševikinės ideologijos adeptai jau turi beveik visus galios svertus savo rankose, ir savo atstovus visur, tame tarpe ir Aukščiausiame Teisme.
Mano tikslas yra tas, kad klausimo esmę suprastų kuo didesnė dalis visuomenės. Padėkime Tomui Baranauskui. Bet, dar svarbiau, – išmokime tiksliau vartoti sąvokas, ir kalbėti atsargiau. Neobolševikai dabar yra ne tik labai aktyvūs. Jie yra ir sumanūs, gerai organizuoti, gerai finansuojami, ir sugeba disciplinuotai siekti savo tikslų.
Mums reikia vienytis, ir laukti kitų metų rinkimų. Ne viskas dar prarasta. Bet reikia kovoti protingai ir organizuotai.
