Atsiskleidžia įdomus istorinis procesas, kurio mastą suprasti ir pajusti vis dar yra sudėtinga. Šis fenomenas be jokios abejonės yra susijęs su mūsų visų silpstančiu pasaulėvaizdžiu arba tiksliau apskritai jo nebuvimu. Pasaulėvaizdis, kaip mūsų išlikimo garanto forma, visą laiką egzistavo nedalomai nepaisant amžių kaitos, o siekimas išlaikyti savo tapatybę tuo pat metu buvo tiesioginė teisė ir pareiga, tačiau postmoderniam pasaulyje įvyko tam tikras mąstymo lūžis. Patirtis iš ankstesnių laikų bei mintys, jog istorinė įvykių seka ir mąstymo pokytis yra ilgo ir sistemingo proceso dalis, kurioje slinktis juda šimtmečiais, buvo atmesta kaip atgyvena, vietoj to, pagreitėjus istoriniam vyksmui, neišvengiamai pereinama prie naujų ideologijų išplitimo pasaulyje, kuriame moralinės nuostatos išsikreipia, o įvykių seka bei žmonių požiūris įgauna kultūrinio marksizmo bruožus.
Ar įmanoma įsivaizduoti procesiją Vilniuje, kurioje yra palaikomas Breivikas, arba „White Supremacy“ organizacijos, tuo pat metu plazdant nacistinėms vėliavoms, giedama „SS Marschiert in Feindesland“. Susiekim tai su žiniasklaida, kuri tokius įvykius nušviečia kaip politiškai demokratišką nuomonių sklaidą, o visus tokias idėjas palaikančius žmones kaip nuomonių pliuralizmo išdavą jų nesmerkiant.
Jūs turite pilną teisę visa tai vadinti Distopija, būtent tokioje distopijoje mes dabar ir gyvename. Šie procesai turintys be jokios abejonės ir politinio spektro spalvų mums parodo vieną įdomų dėsningumą – tai yra bendrą poslinkį į politinę kairę, o jei šnekant paprasčiau tai yra taip vadinamo kultūrinio marksizmo eksplikavimas į Europos sąjungos šalių vidų. Jei imtume šnekėti pavyzdžiais, tai jų toli ieškoti nereiktų – puikiausia to forma stovi prieš pat mūsų akis – tai yra leidimai surengti „Free Palestine“ procesines eisenas vakarų Europos sostinėse, o čia pat besilaikant liberaliosios demokratijos tradicijų ir Vilniuje. Lietuvoje radikalaus islamo išpažinėjų skaičius dar per mažas, bet žvelgiant į Europos didmiesčius tendencijos deja liūdina. Visas demonstracijas vainikuoja riaušės, turto niokojimas, prievartavimo atvejai, smurto protrūkiai ar net žmogžudystės. Keista, tačiau tokie incidentai radijo ir televizijos laidose nušviečiami lyg tarp kitko, tarytum šie įvykiai nėra susiję tarpusavyje ar bent jau nesusiję tiesiogiai, tuo pat metu paraleliai persijungia reportažai iš Gazos ruožo, kuris lyginant su vaizdo medžiaga iš Izraelio yra rodomas santykiu devyni prie vieno. Negana to, visą laiką rodomi nukentėjusieji nuo Izraelio oro atakų, sugriauta Gazos ruožo infrastruktūra ar nuolatos aimanuojantys žmonės. Kyla natūralus klausimas, kurią pusę palaiko mūsų didieji informacijos šaltiniai? Ar toks aplaidus elgesys rodant vaizdus iš Gazos ruožo neatkartoja rusiškojo pasaulio gaivalų, kuriuose taip pat rodomas Izraelis kaip pasaulinio blogio imperija?
Verta atidžiau pažvelgti ir į vienos iš ekoaktyvisčių, gyvenančios pagal radikalios kairės dienotvarkę, Gretos Thunberg išstojimą su šūkiais palaikančiais Hamas teroristus bei raginančius sustabdyti Izraelio „agresiją“ Palestinoje. Jos veiksmų seka ir reakcija visiškai atitinka vadovėlinius kultūrinio marksizmo atvejus pasireiškiančius siekiu proteguoti kuo toliau nuo mūsų civilizacinio spektro esančias mintis, idėjas, kultūras ar religijas. Pasireiškiančiu emancipacijos principu galioja viena bendra taisyklė, kuri šiuo konkrečiu atveju gali būti išreikšta taip: Palestina (radikalus islamas) yra labiau „užgožtas“, todėl mūsų kova visų pirma turi vesti prie pavergtųjų išvadavimo schemos.
Išskleidę visą žmogaus teisių ir laisvių puokštę, besistengiantys pagrįsti savo reikalavimus, jie tuo pačiu visiškai ignoruoja faktus, kurie prieštarauja nustatytoms ir jų pačių susigalvotoms naujoms teisės normoms.
Ar gali egzistuoti užgožimas jei mes negalime suvokti ir įsisąmoninti islamiškojo mąstymo modelio? Čia klausimas antropologinis, tačiau didžioji dalis kairiojo sparno atstovų jį be abejo yra redukavę iki banalaus pasakymo, jog žmogus yra žmogus. Išskleidę visą žmogaus teisių ir laisvių puokštę, besistengiantys pagrįsti savo reikalavimus, jie tuo pačiu visiškai ignoruoja faktus, kurie prieštarauja nustatytoms ir jų pačių susigalvotoms naujoms teisės normoms. Ties šia vieta atsiveria visos įmanomos radikalaus progresyvizmo klišės.
JTO generalinis sekretorius Antonio Gutieresas taip pat smerkia Izraelio veiksmus, bet čia dar kita istorijos pusė. Šios organizacijos veikimo principas ir gebėjimas atlikti bent menkiausią užduotį yra nuostabiausias liberaliosios demokratijos neįgalumo pavyzdys. Šios organizacijos veikimas apsiribojantis giliu susirūpinimu ir pasmerkimu mažų mažiausiai turėtų būti peiktinas kaip neveiksnumo Everestas. Klausimas retorinis, ką mes darome su neveiksniomis organizacijomis? Kuriems galams jos išvis funkcionuoja? Šie ir panašūs dalykai yra ne vien tik nesusišnekėjimas, jų esmė yra kur kas gilesnė ir turinti religinį bei kultūros karų prieskonį.
Visa tai sukuria sąlygas tolesniam nacionalinių konfliktų kurstymui bei skirtingų tautinių ir religinių grupių atomizavimui, kuris neišvengiamai prives prie ateities karinių konfliktų.
Besitęsianti krizė yra ne kas kita, o Europos Sąjungos biurokratinio luošumo požymis, kuriame vyraujantys radikaliosios kairės atstovai teigia, jog žmogus iš prigimties yra nesuterštas ir todėl savaime svarbus bei formuojamas individas. Tai įtikėjimas ideologinėmis klišėmis atmetant svarbiausią aspektą – tai yra kultūrinį-religinį tautų mentalitetą. Visa tai sukuria sąlygas tolesniam nacionalinių konfliktų kurstymui bei skirtingų tautinių ir religinių grupių atomizavimui, kuris neišvengiamai prives prie ateities karinių konfliktų. Apsimetinėjant, kad puikiai išmanoma kultūrinius tautų mentaliteto skirtumus darome nepalyginamai didesnę žalą nei gauname naudos. Visas progresyvusis pasaulis serga žmogaus išlaisvinimo ir emancipacijos liga tik patys sau negali atsakyti į paprastą klausimą. Koks galutinis viso to tikslas? Kaip atrodys išlaisvinta visuomenė? O išlaisvintas žmogus? Europos pražūtis yra nulemta biurokratinio ištižimo ir savo tradicijų bei kultūros naikinimo, norėčiau tikėti, kad dar ne vėlu visą tai pakeisti.
