Dana Kurmilavičiūtė. Garsūs vardai. Kas taps nugalėtojais?

“Žiūrovus kviesime atsiverti kino meno atradimams ir apmąstyti kūrinių vertes“, – per spaudos konferenciją šitaip pristatė pagrindinę šiemetinio „Scanoramos“ kino festivalio idėją jo įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Blogas gyvenimas (Rež. João Canijo)

Rinktinės kino patirtys ir garsūs vardai

21-osios kino šventės atidarymui „Scanoramos“ festivalio organizatoriai pasirinko vietnamiečių kilmės prancūzų režisieriaus Trano Anh Hungo juostą „Gurmaniška aistra“. Kanų kino festivalyje šis filmas buvo įvertintas už geriausią režisūrą, o pagrindinius vaidmenis jame atlieka garsūs artistai – Juliette Binoche ir Benoitas Magimelis. Juosta atskleis žiūrovams gurmanišką maisto, jo grožio, aromatų visovę ir dar sykį paliudys, jog moterį, romaną ir virtuvę pirmiausia sukūrė prancūzai. Filmas mus nukels į XIX a. Prancūziją – šalį, kurioje pagarba kultūrai neatsiejamai susijusi su moters išlaisvinimu ir modernėjimu.

Žiūrovų susidomėjimo neabejotinai sulauks Berlynalės laureato Joano Canijo diptikas „Gyvenimas blogas/Blogas gyvenimas“. Jame portugalų režisierius sutelkia dėmesį į įvairias savosios šalies socialinio gyvenimo sritis. Filmai vienas kitą papildo: tai – viešbutį valdančios šeimos istorija („Blogas gyvenimas“) ir jame apsigyvenusių klientų istorijos („Gyvenimas blogas“). „Blogas gyvenimas“ atskleidžia, kaip nerimas užkerta kelią meilei, ir kaip tos meilės apraiškos trukdo žmogui gyventi. Kiekvieno filmo istorijos vystosi toje pačioje erdvėje ir vyksta tuo pačiu metu. Tai tos pačios situacijos, tas pats laikas, ta pati erdvė, kaip ir gyvenime. Tačiau gyvenimas visuomet kitoks.

Žiūrovų dėmesio neabejotinai sulauks naujausia rumunų režisieriaus Radu Jude juosta „Nesitikėk per daug iš pasaulio pabaigos“, turinti dvi pagrindines siužetines linijas, paremtas tikromis istorijomis apie darbe įvykusius nelaimingus atsitikimus. Filmas yra laimėjęs Lokarno festivalio prizą.

Vokietijos kino menas šiemet bus pristatytas dviem filmais – turkų kilmės režisieriaus Ilkerio Catakio socialine juosta „Mokytojų kambarys“ bei garsios kino kūrėjos „Margarethos von Trottos darbu „Ingeborg Bachmann – kelionė į dykumą“.

Ingeborg Bachman – kelionė į dykumą (Rež. Margaretha von Trotta)

Festivalyje itin laukiamos kino juostos yra Yorgoso Lanthimoso „Prasti reikalai“ (pelnę „Auksinio liūto“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje) ir britų režisierės Joanos Hogg filmas „Amžinoji dukra“, kuriame net du vaidmenis atliks Tilda Swinton. Juodojo humoro gerbėjus sužavės Quentino Dupieuxo juosta „Janikas“, pripažinta geriausiu Europos filmu Lokarno kino festivalyje, socialines problemas gvildens rumunų režisieriaus Cristi Puiu filmas „MMXX“, na, o grožio-bjaurumo temas gvildens prancūzų režisierės Stephanie Di Giusto kostiuminė drama „Rozali“.

Ukrainos kinas – apie karą, bet ne vien apie jį

Karo temomis prabils ukrainiečių kino kūrėjų Vitalijaus Manskio ir Jevgenijaus Titarenkos juosta „Rytų frontas“. Ši sukrečianti karo realybė atsiskleidė Berlyno kino festivalyje.

„Rytų fronto“ peizažas suskilęs į dvi dalis. Viena sukurta fronte, kita – jo užnugaryje, Vakarų Ukrainoje. Pasak Jevgenijaus Titorenkos, vos į Ukrainą atskriejo pirmosios raketos, jis iškart ėmė filmuoti. Kinematografininkas suvokė, kad tą privalu įamžinti.

Filmas susideda iš dviejų dalių: taikiosios ir karinės. Vitalijus Manskis filmavo taikiąją dalį, Jevgenijus Titorenka – karinę. Norėta parodyti, kad kariai – tai paprasti žmonės, nors ir dėvi profesionalų šalmus. Rodomas užnugaris, namai, tai, dėl ko jie kariauja, kaip jie gyvena.

Karinė invazija dabar yra pristabdžiusi ukrainiečių kinematografiją, nors karo metu šios šalies kino kūrėjams ir pavyko užbaigti kai kurias juostas, pradėtas filmuoti prieškariniu metu.

Per karą buvo užbaigtas filmas „La Palisiada“ (rež. Filipas Sotnyčenka). Juosta atskleidžia 1996 m. Ukrainoje vykusius įvykius: tai buvo metas prieš pat pasirašant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos protokolą, naikinantį mirties bausmę. Filme rodomas teismo psichiatras Oleksandras ir detektyvas Ilharas, turintys narplioti policininko nužudymo istoriją. Jie atskleidžia žudiką, kuriam gresia mirties bausmė. Tačiau ar pačių tyrėjų gyvenimas nepasikeis po šios istorijos?

„La Palisiada“ šiemet rodyta Roterdame ir gavo FIPRESCI apdovanojimą.

Šią vasarą Lokarno kino festivalyje du prizus pelnė ukrainiečių režisierė Marina Vroda. Jos juostoje „Stepnė“ prabylama apie lobius, kuriuos saugo žemė, ir apie atmintį, kuris išlieka apie mus po mirties. Pagrindinis veikėjas Anatolijus grįžta į namus rūpintis mirštančia mama. Palaipsniui jis įsisuka į Stepnės kaimo bendruomenę ir naujai atranda bendrystę su seniau mylėta moterimi. Kai prieš mirtį Anatolijaus motina prasitaria apie kažkur užkastą lobį, paaiškėja, kad laidotuvėmis Anatolijaus viešnagė nesibaigs…

Amžinoji dukra (Rež. Joana Hogg)

Šiaurės šalių kino filmai

Odė gamtai ir žmogui – šitaip galima apibūdinti norvegų režisierės Margrethos Olin dokumentinę juostą „Žemės dainos“. Daug minčių sukels danų režisieriaus Nikolajaus Arcelio istorinė drama „Pažadėtoji žemė“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko garsus danų aktorius Madsas Mikkelsenas. Jis vaidino buvusį kapitoną Ludvigą Kahleną. XVIII a. viduryje karo veteranas nusprendė atšiaurią Danijos žemę, kurioje niekas neauga, paversti derlinga. Vedamas šio tikslo ir vadovaudamasis savais principais, šis žmogus ryžtasi paaukoti bet ką, net jam laimę galinčius atnešti asmenis. Žiūrovus neabejotinai sudomins suomių režisieriaus Aleksio Salmenperio „Burbulas“, danų filmas „Tylioji migracija“ (rež. Malene Choi), norvego Henriko Martino Dahlsbakkeno „Munchas“, suomės Selmos Vilhunen „Santuoka keturiems“… Na, o humorą mėgstantys žiūrovai galėtų pasižiūrėti islando Hafsteinno Gunaro Sigurdssono „Šiaurietiškus patogumus“ ar švedo Ernsto De Geero „Hipnozę“.

„Scanorama“ atveria kino paveldo duris

Matysime XX amžiaus 7 – 9 dešimtmečiais gimusius lietuvių serialus, sukurtus pagal pasaulyje žinomus literatūros kūrinius. Turėsime progą išvysti talentingiausių mūsų režisierių sovietmečio laikotarpio darbus. Pirmiausia tai – Arūno Žebriūno televizijos serialas „Turtuolis, vargšas“, paremtas JAV rašytojo Irwino Shaw to paties pavadinimo romanu. Žavėsimės talentingais aktorių Nelės Savičenko, Jūratės Onaitytės, Liubomiro Laucevičiaus vaidmenimis. Tai – vienas garsiausių lietuviškų televizijos serialų, sumaniai perteikęs dramatišką emigrantų gyvenimą JAV ir išvengęs sovietinės cenzūros klišių, reikalavusių atskleisti „supuvusią kapitalistinę tikrovę“.

Almanto Grikevičiaus filmas „Ave, vita“, kurio scenarijaus bendraautorius buvo rašytojas Grigorijus Kanovičius, leis dar kartą prisiminti šį iškilų žydų kilmės lietuvių rašytoją. Jo kūriniai atskleidė Lietuvos bei Rytų Europos žydiškojo pasaulio turtingumą. „Ave vita“ – kūrinyje, paremtame modernia kino pasakojimo struktūra, slypi neabejotinas G. Kanovičiaus indėlis.

Festivalio organizatoriai atvers ilgus metus kauptą sovietinio kino paveldą. Mūsų archyvuose yra išlikę sovietmečiu sukurtų Lietuvos kino studijos filmų, taip pat kitų svarbių respublikų kino studijose sukurtų filmų bei cenzūros paženklintų žinomų užsienio režisierių darbų. Pavyzdžiui, bus pristatyti sovietiniais laikais Sakartvelo moterų režisierių sukurti filmai. Jie buvo plačiai pripažinti ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.

Mūsų žiūrovams pristatoma gruzinų režisierės Lianos Eliavos 1977 m. juosta „Cinema“, Lanos Gogoberidzės 1983 m. filmas „Diena, ilgesnė už naktį“ ir Nanos Džordžadzės „Robinzonada, arba „Mano senelis anglas“.

Prasti reikalai (rež. Yorgos Lanthimos)

Kas taps nugalėtojais?

„Scanoramos“ rėmuose vyksiantis tarptautinis ilgametražinių filmų konkursas sulauks tikrai įdomių, brandžių, savitų meninės raiškos filmų ir išryškins jų kūrėjus.

Šių metų konkursinei programai pateikti tokie filmai, kaip Baso Devoso „Mažas pasaulis“, Ole Giaeverio „Leiskite upei gyventi“, Joao Salavizo ir Renee Nader Messoros „Palmės žiedas“, Tios Kouvo „Laikas su šeima“, Marinos Vrodos „Stepnė“, Enos Sendijarevič „Saldūs sapnai“, Itsasos Aranos „Merginos neprapuls“, Virginios Eleuteri Serpieri „Amor“, Pios Ronickes „Klajojančios girios“, Ninnos Palmadottir „Vienatvė“, Isabelos Eklof „Kalak“.

Dvigubai daugiau paraiškų, palyginus su ankstesniais metais, pateikta Trumpametražinio kino konkursinei programai. Net 22 filmus iš 11 šalių vertins autoritetinga žiuri. Keturias juostas pateikė ir Lietuvos kino kūrėjai.

Lietuvių kino gerbėjų laukia susitikimas su pirmuoju lietuvišku ilgametražiu 3D filmu „Čiulbanti siela“ (rež. Deimantas Narkevičius), su režisieriaus Dainiaus Liškevičiaus dokumentine juosta „Modernus butas“ bei su režisierės Aistės Stonytės dokumentine juosta „Mamutų medžioklė“.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9 – 19 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Visagine.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai keturiasdešimt šeštoji (rugsėjo 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ir vėl nelengva diena Ukrainos oro gynybai. Naktį agresorius smūgiavo 6 raketomis ir 78 dronais...

Istorinė atminimo popietė, skirta Jonui Polovinskui-Budriui

Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio...

Kapitalizmas ir laisvoji prekyba: kodėl negalime turėti abiejų

Svenas R. Larsonas Donaldas Trumpas demonstruoja jėgą paskutiniame prezidento rinkimų etape. Yra bent 50 proc. tikimybė, kad jis...

Vladimiras Laučius. Apie tamsos jėgas ir gėrio inkvizitorius

Veidaknygė Tamsos jėgų prasiveržimas, anot Tikrųjų Šviesos Jėgų, vyksta čia – Lietuvoje. Antisemitizmas, pasirodo, didžiausią grėsmę kelia ne...