Ramūnas Aušrotas. Blogos seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų psichikos sveikatos priežasčių reikia ieškoti kitur

Rytoj LR Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią draudžiama niekinti šeimos vertybes ir skatinti kitokią, nei LR Konstitucijoje ir LR Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą (įstatymo 2 d. 16 p.).

Balsavimui kruopščiai ruošiamasi. Šiandien Lietuvos žmogaus teisių centras išplatino spaudos pranešimą apie Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) poziciją šiuo klausimu. Mano žiniomis, ją ruošė LGBTQ teisių entuziastai, susibūrę į LGBTQ grupę. LPS valdyboje, kurioje dominuoja LGBTQ šalininkai, pozicijai buvo pritarta, nors mano žiniomis ji neatspindi visų LPS narių nuomonės, o eiliniai LPS nariai nėra patenkinti, kad rašto turinys nebuvo derintas su visais sąjungos nariais.

Be jokios abejonės, šiame kontekste ryt per posėdį skambės prastos paauglių, save identifikuojančių kaip LGBTQ psichinės sveikatos argumentas. Neva informacijos apie LGBTQ priskyrimas neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai prisideda prie LGBTQ bendruomenės stigmatizacijos, blogos savijautos ir pan.

Argumentas ne naujas, vakaruose žinomas „mažumos streso“ („minority stress“) pavadinimu. Apie tai, kad jis neatlaiko kritikos, ir blogos seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų psichikos sveikatos priežasčių reikia ieškoti kitur, pasisakiau portalui bernardinai.lt duotame interviu. Jau beveik dvidešimt metų kaip Vakarų Europoje yra kultivuojama tolerancija LGBGTQ žmonių atžvilgiu, yra įteisintos homoseksualios partnerystės ir santuokos, tačiau šių žmonių psichinė sveikata išlieka prasta. Taigi, dėl to kaltas ne visuomenės nepriėmimas ir iš to kylantis stresas, o blogos psichinės sveikatos priežasčių reikia ieškoti kitur, pvz. traumuojančiuose vaikystės patyrimuose.

Visgi neabejoju, kad argumentas – jei panaikinsime šią nuostatą, tai paauglių, save identifikuojančių kaip LGBTQ psichinė sveikata iškart pagerės – ryt skambės Seimo salėje. Gal net bus paminėta jog pvz. JAV įteisinus vienos lyties asmenų santuokas sumažėjo LGBTQ paauglių savižudybių skaičius.

Iš tiesų 2017 m. per visas žiniasklaidos priemones perskrido žinia, jog Džono Hopkinso Universiteto mokslininkai nustatė, jog valstijose, kurios pripažino tos pačios lyties asmenų „santuokas“, „iš karto sumažėjo gėjų, lesbiečių ir biseksualių vyresniųjų klasių moksleivių bandymų nusižudyti“.

Tačiau ne viskas yra taip paprasta. Pirmiausia, bent kiek susigaudantys moksliniuose tyrimuose žino, kad kokių nors dalykų koreliacija dar nerodo tarpusavio priežastingumo. Antra, moksliniais duomenimis šioje srityje yra linkstama manipuliuoti, o, kaip rodo garsusis M. Regnerus atvejis, LGBTQ bendruomenei nepalankius tyrimus yra bandoma cancelinti.

Džono Hopkinso Universiteto hipotezę, jog yra ryšys tarp vienos lyties santuokų pripažinimo ir LGBQ identifikuojančių jaunuolių suicidinio elgesio pabandė patikrinti D. Markas Andersonas iš Montanos valstybinio universiteto ir Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro, taip pat Kyutaro Matsuzawa ir Josephas J. Sabia iš San Diego valstybinio universiteto Sveikatos ekonomikos ir politikos studijų centro. Į metodologijos niuansus nesigilinsiu, visi norintys gali pasiskaityti jų tyrimo publikaciją. Tačiau Seimo nariams yra svarbu žinoti tyrimo išvadas. Jas ir cituoju:

„Nepaisant to, kad ankstesni tyrimai rodo priešingai, mes randame mažai įrodymų, kad įstatymai legalizuojantys tos pačios lyties santuokas sumažino bandymų nusižudyti tarp seksualinių mažumų paauglių skaičių, taip pat kad dėl to sumažėjo savižudybės planavimo, minčių apie savižudybę ar depresijos tikimybė.“

Tyrėjai aiškina, jog „ankstesnius įrodymus, jog vienos lyties santuokas įteisinantys įstatymai mažina jaunimo bandymų nusižudyti skaičių, galima paaiškinti: 1) nepakankamai įvertintomis standartinėmis paklaidomis, 2) nesugebėjimu atsižvelgti į skirtingas savižudiško elgesio tendencijas tarp LGBTQ ir heteroseksualių jaunuolių, 3) susitelkimu į vieną savižudiško elgesio matą ir 4) nepakankamais jaunuolių sveikatos duomenimis po to, kai buvo įteisintos vienos lyties asmenų santuokos.“

Kitaip tariant, čia tyrėjai taktiškai pasako, kad anksčiau atliktuose tyrimuose buvo manipuliuojama duomenimis siekiant pasiekti reikiamą tikslą.

Tyrėjai daro atsargią išvadą, jog „Baigiame teiginiu, kad, nors vienos lyties santuokų įteisinimas yra labai naudingas suaugusioms tos pačios lyties poroms, dar per anksti daryti išvadą, kad jis sumažina bandymų nusižudyti tarp LGBQ tapatybę turinčių jaunuolių skaičių.“

Kaip galite suprasti, šis, 2019 m. atliktas tyrimas nebuvo taip plačiai publikuojamas kaip 2017 m. Džono Hopkinso universiteto tyrimas, ir jį rasti internete ne taip jau paprasta.

Jei kas nori dėl jo pasiginčyti, tegul jį pirmiau perskaito. Pasiginčysim, jei skaitant dantys neatšips.