laikmetis.lt
Vokietijos laikraštis „Welt“, bene populiariausias leidinys šalyje, praeityje paskelbė daug straipsnių apie tikėtiną Ukrainos karinio puolimo prieš Rusiją sėkmę. Tačiau vakar paskelbtame laikraščio vyriausiojo korespondento Sašos Lėnarco (Sascha Lehnartz) straipsnyje Ukrainos šansai kare vertinami itin niūriai.
Straipsnyje, pavadintame „Ar Kijevas jau pralaimėjo?“, rašoma, kad Ukrainos kariuomenė vis labiau nusivilia ir šalies vyriausiasis armijos vadas pripažįsta, kad fronte susidarė „aklavietė“.
„Žiema jau visai netoli. Atrodo, kad kontrpuolimas žlugo. Sąjungininkai pavargo. O vėliausiai nuo lapkričio pradžios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi naują priešininką, kurio nebūtinai buvo galima tikėtis: tai jo paties vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj“, – rašo „Die Welt“.
„Welt“ turi omenyje neseniai „Economist“ išspausdintą interviu, kuriame vyriausiasis Ukrainos generolas Valerijus Zalužnyj pareiškė, kad „(kaip ir Pirmajame pasauliniame kare) pasiekėme tokį techninį lygį, dėl kurio atsidūrėme aklavietėje“, ir kad tam, jog Ukraina laimėtų, rusams nugalėti prireiks stebuklingų ginklų.
Straipsnyje išsamiai aprašoma, kad Zalužno prisipažinimas yra akivaizdi gėda Zelenskiui.
„Visi pavargo ir yra įvairių nuomonių, nepriklausomai nuo jų statuso“, – sakė Zelenskis, reaguodamas į komentarus spaudos konferencijoje su ES Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, ir pridūrė: „Tačiau tai nėra aklavietė“. Jo biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva sakė, kad kalbos apie aklavietę „palengvina agresoriaus darbą“ ir sukelia „paniką“ tarp Ukrainos sąjungininkų.
Atsakydamas į tai, „Welt“ rašė, kad didėjantys nesutarimai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir vyriausybės dėl karo padėties gali reikšti svarbų lūžį.
„Ginčas tarp prezidento ir aukščiausio kariuomenės pareigūno rodo, kad vieningas Ukrainos vidaus frontas byra. Ir kiekviena Kijeve išsakyta abejonė dėl Ukrainos sėkmės perspektyvų sustiprėja Europos ir Amerikos vyriausybių būstinių koridoriuose“, – rašo Lehnartzas.
Welt taip pat pažymi, kad įvairių nacionalistinių lyderių politinės pergalės Europoje greičiausiai sukels rimtų sunkumų, susijusių su nuolatine materialine ir finansine parama Ukrainai.
Gilėjanti biudžeto krizė Vokietijoje taip pat gali reikšti tolesnį Ukrainos biudžeto karpymą.
„Neseniai Nyderlanduose rinkimus laimėję Geertas Wildersas ir Slovakijoje Robertas Fico, kurie nepritaria tolesniam ginklų pardavimui Ukrainai, taip pat rodo, kad Vakaruose didėja nuovargis nuo karo“, – rašo „Welt“.
„Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni tai pripažino rugsėjį, kai ją telefonu užkalbino Maskvos komikų duetas: ji matė „daug nuovargio iš visų pusių“. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jau pareiškė, kad Ukrainos strategija „žlugo“. Visi tai žino, bet niekas (išskyrus Orbaną) nedrįsta to pasakyti garsiai“, – tęsia laikraštis.
V. Orbanas jau seniai kritikuojamas už taikos pastangas Ukrainoje, perspėdamas, kad Rusijos neįmanoma nugalėti, nes ji yra branduolinė galybė, ir kad tūkstančiai ukrainiečių ir rusų toliau žūsta beprasmiam konflikte.
Toliau „Welt“ išvardija pagrindines kliūtis, su kuriomis Ukraina susiduria mūšio lauke, pažymėdamas, kad per kontrpuolimą Ukraina atkovojo mažiau nei 0,25 proc. teritorijos, kurią nori atgauti iš Rusijos. Todėl „kasdien mažėja tų, kurie tiki, kad Ukraina vis dar gali „laimėti“ šį karą, t. y. išlaisvinti visas Rusijos okupuotas teritorijas.
Rusijos planas A – per kelias dienas užimti Kijevą ir valdyti daugiau ar mažiau tiesiogiai – „žlugo su kaupu“, – sako britų analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Džeimsas Niksėjus (James Nixey). Tačiau planas B, atrodo, veikia: laukti, kol Ukrainos sąjungininkai pasiduos“.
Straipsnyje cituojamas karo istorikas Fredas Kaganas, kuris įvardija šešias priežastis, kodėl Ukraina ir Rusija tebėra aklavietėje: Rusai sugeba trikdyti ukrainiečių artilerijos taiklumą trikdančiais signalais, rusų įtvirtinimų stabilumas, nepakankama Ukrainos priešlėktuvinė gynyba ir silpnos oro pajėgos, nepakankamas ukrainiečių valdomų raketų veikimo nuotolis (kurį pagerintų vokiečių tiekiamos „Taurus“ raketos), nepakankamas tankų ir išminavimo įrangos skaičius. Be to, akivaizdžiai trūksta šaudmenų“.
Dokumente pažymima, kad ši aklavietė, regis, yra suplanuota – bent jau tam tikru mastu.
Tačiau dokumente pažymima, kad ši aklavietė, regis, yra suplanuota – bent jau tam tikru mastu. Pavyzdžiui, Vakarų šalių vyriausybės sunkiai aprūpina paprastą karinę techniką, tiekia artilerijos sviedinius, žadėtu kiekiu.
Šios vyriausybės vis dar vangiai teikia pažangesnius karinius ginklus, pavyzdžiui, „Taurus“ valdomas raketas, kurios teoriškai galėtų sunaikinti Kerčės tiltą, gyvybiškai svarbų tiekimo maršrutą Rusijai. Tačiau Vakarų šalių vyriausybės vis dar labai atsargiai vertina tokių ginklų teikimą Ukrainai, baimindamosi, kad karas gali paaštrėti. Iš esmės jos nori suteikti tik tiek ginklų, kad Ukraina negalėtų pralaimėti.
Vangiai teikia pažangesnius karinius ginklus, pavyzdžiui, „Taurus“ valdomas raketas, kurios teoriškai galėtų sunaikinti Kerčės tiltą.
Tai rodo ne tik Vokietijos, bet ir JAV vyriausybės požiūrį. JAV užsienio politikos ekspertas Walteris Russellas Meadas (Volteris Raselas Midas) neseniai laikraštyje „Wall Street Journal“ skundėsi, kad aklavietė tikriausiai ir buvo Bideno vyriausybės tikslas: išsekę ukrainiečiai kada nors turės pasiūlyti Rusijai taiką, „o Baltieji rūmai tada parduos tai kaip šlovingą demokratijos ir teisinės valstybės pergalę“.
Nepaisant to, kad didžiąją straipsnio dalį skiriama aprašyti, kaip karas pateko į aklavietę, dėl kurios tiek Rusija, tiek Ukraina patyrė neįtikėtinų nuostolių, straipsnyje daroma prielaida, kad vienintelis kelias į priekį – padvigubinti karinę paramą Ukrainai, užuot siekus taikaus sprendimo.
Vienintelis kelias į priekį – padvigubinti karinę paramą Ukrainai, užuot siekus taikaus sprendimo.
Cituojami du ekspertai – tarptautinės politikos profesorius Carlo Masala ir Miuncheno saugumo konferencijos atstovas Nico Lange, kuris neseniai parašė esė, pažymėdamas, kad Ukrainos pralaimėjimas būtų ne kas kita, kaip „liberalios pasaulio tvarkos pabaiga ir autoritarinio pradžia“.
Welt rašo, kad „norėdamos to išvengti, Europa ir Jungtinės Valstijos turi visomis išgalėmis remti Ukrainą. Lange ir Masala visiškai pritaria Kaganui. Jis taip pat perspėja, kad JAV karinės pagalbos sumažinimas lemtų Rusijos pergalę mūšio lauke. Tačiau tai „būtų katastrofa ne tik Ukrainai, bet ir NATO bei Jungtinėms Valstijoms“, – sakė Kaganas“.
„Vakarai turės nuspręsti, ar vis dar tiki savimi. Ir tai įvyks jau greitai“, – daro išvadą „Welt“.
ŠALTINIS REMIX NEWS
