Europos žmogaus teisių teismas laiko Jungtinę Karalystę (JK) spąstuose. Dėl praeitais metais priimto EŽTT sprendimo, JK negali įgyvendinti plano – pagal susitarimą su Ruanda išsiųsti nelegalius imigrantus į šią šalį.
Akivaizdu, kad ši EŽTT pozicija kenkia JK nacionaliniams interesams, nes siunčia aiškią žinutę nelegaliems migrantams ir šio verslo organizatoriams, jog galima rizikuoti patekti į šią šalį. Dėl šio sprendimo, JK negali sustabdyti nelegalių valčių, kertančių Lamanšo sąsiaurį.
Todėl vadovaudamiesi nacionalinio saugumo interesais JK rimtai svarsto apie pasitraukimą iš Europos žmogaus teisių konvencijos. Visa tai lėmė ideologinis teismo aklumas ir individualių teisių gynyba, spjaunant į tautos teises.
Lietuvoje irgi susiduria su ideologiniu šio teismo diktatu, konkrečiai, bandant jai primesti pareigą įteisinti vienos lyties asmenų „šeimas“, kaip ir pareigą švietimo sistemoje kalbėti apie LGBT (Macate prieš Lietuvą).
Nors LR Seimui pavyko atmesti EŽTT diktatą, nepriimant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų, visgi tokiame kontekste ideologinis spaudimas Lietuvai tik didės. Tokiame kontekste visai ne nuodėmė svarstyti ir apie Lietuvos pasitraukimą iš EŽTK, Jei Europa ignoruos Lietuvos nacionalinius interesus ir dėl to jiems kils grėsmė.
Ir šį teisėtą kelią (jokia valstybė neturi pareigos būti ten, kur ji nenori, o juo labiau ten, kur jai kenkiama), rodo ne Maskva, bet Jungtinė Karalystė, bei jei vadovaujantys konservatoriai (toriai).
P. S. Kaip ir su kiekvienos konvencijos, taip ir EŽTK nuostatas galima įgyvendinti ir nebūnant to susitarimo nare. Taip Lietuva daro, pvz., Stambulo konvencijos atveju.