Vidmantas Misevičius
Ketvirtadienį vykusiose ES valstybių narių ir Europos Parlamento derybose buvo intensyviai diskutuojama dėl reformų, kurias blokas nori įgyvendinti migracijos ir prieglobsčio politikos srityje. Iki gruodžio pabaigos siekiama pasiekti kokią nors pažangą, kad naują taisyklių rinkinį būtų galima priimti dar iki kitų metų birželį įvyksiančių ES rinkimų.
Solidarumo mechanizmas
Šiuo metu ES taikomas vadinamasis Dublino reglamentas, pagal kurio nuostatas sprendimas dėl to, kuri ES šalis yra atsakinga už prieglobsčio prašantį asmenį, priimamas atsižvelgiant į tai, per kur asmuo pateko į bloko teritoriją bei nuo jo šeimos ryšių. Tai reiškia, kad atsakomybę prisiima ta šalis, per kurios sieną jis pateko į ES. Tačiau dėl to didelį spaudimą patiria pietinės ES šalys, ypač Graikija, Italija ir Malta, į kurias tiek sausuma, tiek jūra pastaraisiais metais plūsta dideli migrantų srautai.
Privalomuoju solidarumo mechanizmu siekiama šią atsakomybę padalyti visoms valstybėms narėms, kurios turėtų priimti tam tikrą į prie išorinės bloko sienos esančias šalis atvykusių prieglobsčio prašytojų skaičių. Nusprendusios to nedaryti, jos migrantus priėmusioms šalims galėtų skirti piniginę arba kitokią materialinę pagalbą, taip pat į jas nusiųsti atitinkamų specialistų.
EP prioritetą suteikia migrantų perkėlimui ir norėtų, kad išgelbėti jūra atvykstantys asmenys būtų perkeliami beveik automatiškai. To pageidauja ir Italija, tačiau kitos ES šalys šiuo klausimu tyli. Šalies „solidarumo” indėlis būtų skaičiuojamas pagal jos gyventojų skaičių, BVP dydį ir jai tenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių.
Reagavimas į migrantų bangas
Kitas paketo reglamentas skirtas numatyti kritinio reagavimo procedūrą, netikėtai kilus migracijos bangai, panašiai į 2015-2016 m. ES kilusią pabėgėlių krizę, kai į bloką atvyko daugiau nei du milijonai prieglobsčio prašytojų. Dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano.
Pagal šį reglamentą valstybės narės pagalbos prašytojų atžvilgiu turėtų taikyti švelnesnes apsaugos priemones, leisdamos prie ES išorinių sienų esančiose sulaikymo centruose juos laikyti ilgiau nei įprasta. Valstybėms narėms atstovaujanti ET nori, kad taisyklės padėtų išspręsti trečiųjų šalių „naudojimosi” migrantų srautais klausimą. Baltarusija ir Rusija yra kaltinamos naudojant šią taktiką ES destabilizuoti.
Ankstyvojo filtravimo sistema
Pagal naująjį susitarimą būtų atliekami ES išorines sienas kertančių migrantų tapatybės, sveikatos ir saugumo patikrinimai, siekiant iš anksto nustatyti, ar prieglobstis jiems turėtų būti suteiktas skubos, ar įprastine tvarka, o gal jie turėtų būti grąžinti į kilmės ar tranzito šalį.
Supaprastinta patikra
Ši procedūra būtų taikoma prieglobsčio prašytojams, turintiems mažiau galimybių gauti apsaugos statusą, atsižvelgiant į tai, kad jie atvyksta iš šalių, kurių piliečiams pateikus prašymą suteikti prieglobstį tokį statusą gauna retas prašantysis.
Jų prašymai netoli išorinių ES sienų esančiuose centruose – pasienio punktuose ir oro uostuose būtų nagrinėjami skubos tvarka, kad juos galima būtų greitai išsiųsti atgal, nustačius, jog prašymas yra nepagrįstas ar nepriimtinas. Be to, jie galėtų būti sulaikomi arba jų atžvilgiu gali būti pritaikoma kitokių apribojimų. Pavyzdžiui, nurodoma likti vienoje gyvenamojoje vietoje.
Kitaip nei valstybės narės, EP pirma nenorėjo, kad ši procedūrą būtų taikoma kaip sisteminis reikalavimas. Tačiau vėliau jis nurodė esąs linkęs į kompromisą, jei tik bus numatyta apsaugos priemonių pamatinėms teisėms užtikrinti. ES įstatymų leidėjų prašoma šeimas su vaikais praleisti įprastiniais migracijos kanalais. Nesutariama ir dėl šios procedūros trukmės bei „saugios trečiosios šalies”, į kurią galima būtų išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis, sąvokos.
Skaičiai auga
ES ir su jomis glaudžiai susijusiose Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai gauta 996 000 prašymų suteikti prieglobstį – lyginant su ankstesniais metais, jų skaičius ženkliai išaugo, tačiau 2015-2016 m. fiksuotų rekordinių dydžių nepasiekė. ES prieglobsčio agentūros teigimu, daugiausiai prašymų sulaukė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Austrija ir Italija. Prieglobsčio bloke ieškančių asmenų sąrašo pirmose vietose – Sirijos, Afganistano, Turkijos, Venesuelos ir Kolumbijos piliečiai.
Komentuoja žmogaus teisių srities specialistas Vytautas BUDNIKAS:
Šiuo atveju reikia aiškiai įvardinti, koks yra tikrasis skambiomis frazėmis besidangstančio Briuselio tikslas. O jis yra labai aiškus ir konkretus – visas Europos teritorijas apgyvendinti atėjūnais iš Azijos ir Afrikos, todėl stengiamasi, kad jų atvyktų kaip galima daugiau. Biurokratai šiuos savo ketinimus grindžia teiginiais, kad Europa sensta, todėl, siekiant užtikrinti turimą pragyvenimo lygį, reikia rūpintis darbo jėga.
Taip, Europa sensta, tačiau pastangos ir lėšos skiriamas ne gimstamumo skatinimui, ne šeimos instituto stiprinimui, o migrantų pritraukimui. Pažiūrėkime, kaip tvarkosi lenkai ar vengrai. Jie aiškiai pasakė, kad sieks tautinių valstybių išsaugojimo, todėl vykdo į šeimas ir gimstamumą orientuotą politiką. Jų pavyzdys įrodo, kad demografines problemas galime išspręsti patys, tačiau Briuselis to nenori pripažinti.
Tai lemia, kad Europoje daugėja jaunų, tačiau profesijų neturinčių ir nieko nemokančių, migrantų, kas kelia realų pavojų tautinių valstybių išlikimui. Būtent to, mano nuomone, ir siekia Briuselis – sunaikinti tautas ir tautines valstybes, suformuojant vieną didžiulę betautę sąjungą.
Migrantai tam puikiai tinka, nes jie, gavę pilietybes, tikrai balsuos už tą vyriausybę, kuri juos priėmė ir skyrė išmokas arba, tiksliau, jų išlaikymą permetė ant vietinių gyventojų pečių. Taigi, priimdamos migrantus, vyriausybės užsitikrina nuolatinį valdymą, o kaip jų priėmimas bus įformintas yra tik technikos ir propagandos reikalas. Tikrieji tikslai dėl to nesikeičia.
Suvokiant visa tai mane asmeniškai nuvilia visuomenės abejingumas ir apatija. Iš politikų seniai nieko nesitikiu, tačiau stebina Lietuvos žmonėse įsišaknijęs vergiškas mąstymas, kad esą išrinktas politikas ar koks kitas geradaris ateis ir viską sutvarkys. Plačiai savo duris migrantams atvėrę švedai ir prancūzai jau skina tokio sprendimo vaisius. Lietuvos, jeigu žmonės ir toliau su brukamais migracijos paktais „kovos” nuo sofučių, laukia toks pats likimas.
Beje, šis procesas pas mus jau vyksta – Lietuva gausiai priima išeivius iš slaviškų šalių, todėl Vilniuje praktiškai nebesigirti lietuvių kalbos. Nusileidus Briuselio siekiams, imigraciniai procesai tik paspartės. Ir nereikia savęs apgaudinėti, kad niekas pas mus nenorės pasilikti. Jeigu migrantai bus priskirti Lietuvai, išvykę kitur jie bus sugrąžinti mums ir mes privalėsime juos išlaikyti.
