„Vilmorus“ atliko gana išsamią visuomenės apklausą požiūrio į lytiškumo ugdymą mokyklose tema. Iš tyrimo paaiškėjo, kad:
a) tėvų galimybei parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus pritaria 60, o nepritaria 14 procentų;
b) nepilnamečiams ugdomai nuostatai atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu pritaria 75, nepritaria 10 procentų;
c) mokinių nuo 7 klasės supažindinimui su kontracepcija pritaria 59, nepritaria 23 procentai;
d) Ugdymui nuostatos, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, nepritaria 68, pritaria 16 procentų.
Taigi visuomenės požiūris į lytiškumo ugdymą mokyklose išlieka konservatyvus, kaip ir pati visuomenė. Dar daugiau – kai kuriais (b ir d) klausimais rezultatus galima palyginti su taip pat „Vilmorus“ atliktu 2018 metų tyrimu. Abiem klausimais visuomenė šiek tiek (daugiau nei paklaidos ribose) sukonservatyvėjo neapsisprendusiųjų sąskaitą. Kitaip sakant, diskusijos šia tema ir valdančiųjų brukama seksualizuota programa paskatino daugiau žmonių apsispręsti šiais klausimais ir jie apsisprendė prieš homoseksualumo normalizavimą mokyklose ir už lytinių santykių siejimą su ilgalaikiu įsipareigojimu.
Žinia, dabar Lietuvoje pradėtoje dėstyti gyvenimo įgūdžių programoje šiais klausimais mokoma priešingai ir net einama dar toliau, pavyzdžiui, programa numato mokyti gerbti asmens teisę į lyties tapatybės pasirinkimą. Žmonių kalba tai reiškia leisti rinktis, kokios lyties save laikome esant.
Nepaisant visko, valdantieji demonstruoja aroganciją ir panieką visuomenei, savo planus įgyvendinant trūkstant ir mokytojų, ir vadovėlių, ir visuomenės pritarimo. Dabar bent negalės apsimesti, kad kažkas neaišku, kad per maži protestai rodo, kad visuomenė iš tikro palaiko ar aiškinti dar kokias nors nesąmones. Niekas (na, išskyrus referendumą) nerodo visuomenės nuostatų geriau nei sociologiniai tyrimai. Protestų mastas, deja, rodo tik tragišką mūsų visuomenės pasyvumą visais klausimais, kas yra daug platesnė ir nuo pažiūrų visai nepriklausanti problema.
Plačiau su visu tyrimu ir labai įdomiais jo demografiniais pjūviais galima susipažinti pridėtoje ataskaitoje.
*******************
propatria.lt
Kilus diskusijoms dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytiškumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktame tyrime pateikti keturi klausimai šia tema. Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio dinamiką, du iš jų atkartojo 2018 m. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) užsakymu „Vilmorus“ vykdyto tyrimo (N=1000) klausimus. Gilintasi į visuomenės: a) požiūrį į tėvų galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus; b) pritarimą ar nepritarimą nepilnamečiams ugdomai nuostatai atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu; c) pritarimą ar nepritarimą mokinių nuo 7 klasės supažindinimui su kontracepcija; d) pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, siekiant identifikuoti poziciją lytiškumo ugdymo turinio klausimais ir atsekant, kurią tokio ugdymo koncepciją linkstama remti.
Trumpai apibendrinant, tyrimas parodė, kad visuomenė a) linkusi rinktis jos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc.); tikimasi, kad jis bus b) orientuotas į brandžios asmenybės ugdymą, atsakingo požiūrio į lytinius santykius formavimą, ugdant jaunuoliams nuostatą atidėti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui (75,1 proc.). Atsiskleidžia ir c) lūkestis prigimtinės šeimos samprata grindžiamo lytiškumo ugdymui, kuriame pripažįstamas vyro ir moters skirtingumas ir papildomumas kaip šeimos kūrimo ir jos sampratos pagrindas (68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams). Taigi, stebima tendencija, kad visuomenė: a) neprieštarauja lytiškumo ugdymui mokyklose; b) reikalauja užtikrinti tėvų teisę parinkti vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį; c) tikisi brandžios asmenybės ugdymo; d) remia pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą prigimtinės šeimos samprata ir holistiniu požiūriu į lytiškumą, pripažįstant prigimtinį vyro ir moters skirtingumą bei papildomumą kaip pamatinę vertybę ir visuomenės gėrį.
Visuomenė neneigia ir neatmeta lytiškumo ugdymo reikšmės ir svarbos nepilnamečiams, tačiau daro aiškią skirtį tarp to, kokio ugdymo ji nori ir to, kas jai siūloma. Be to, tikimasi teisėto ir pagarbaus požiūrio į tėvų pasirinkimo teisę ir jų vertybinę-pasaulėžiūrinę poziciją. Tą atskleidžia tiek bendrieji tyrimo rezultatai, tiek pjūviai pagal atskiras socio-demografines charakteristikas ir politines preferencijas – nepriklausomai nuo jų, aiškiai pasisakoma už tėvų galimybę rinktis lytiškumo ugdymo turinį pagal pasaulėžiūrinius įsitikinimus: didžioji dalis (59,8 proc.) tam pritaria, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13,8 proc.) nepalaiko, ketvirtadalis (26,4 proc.) neturi nuomonės. Pagal visus socio-demografinius pjūvius šios pozicijos palaikymas viršija 50 proc. ir svyruoja nuo 53,7 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 71,1 proc. (verslininkai, įmonės savininkai). Lytiškumo ugdymo turinio pasirinkimo pagal tėvų įsitikinimus reikšmę ypač pabrėžia vilniečiai (65,6 proc.) ir vaikus auginantys tėvai (68 proc.).
Pagal politines preferencijas visų partijų rėmėjai aiškiai palaiko tėvų teisę parinkti savo vaikams jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį. Pritarimas daugumoje atvejų viršija bendrąjį palaikymo vidurkį (59,8 proc.) ir svyruoja nuo 62,5 proc. (Lietuvos regionų partijos; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos) iki 83,3 proc. (Laisvės partijos) rėmėjai. Ryškiausiai tėvų pasirinkimo teisę pabrėžia remiantieji Laisvės partiją (83,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (70,4 proc.), kiek mažiau – Lietuvos socialdemokratų (64,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (63,0 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ (62,7 proc.) šalininkai. Mažiausiai, žemiau už bendrąjį vidurkį paramą tokiai pozicijai išsako remiantieji LR liberalų sąjūdį (42,6 proc.), partiją Laisvė ir teisingumas (52,4 proc.), TS-LKD (54,8 proc.), Darbo partiją (58,6 proc., 3 pav.). Įdomi Liberalų sąjūdžio rėmėjų laikysena (mažiausias, 42,6 proc. pritarimas tėvų teisei rinktis), kuri, remiantis liberalizmo tradicija, sąlyginai prieštarauja jos nuostatoms.
2018 m. ir 2023 m. „Vilmorus“ reprezentatyvūs tyrimai atskleidė, jog per penkerius metus tik dar labiau išryškėjo visuomenės lūkestis nepilnamečių ugdymui pagal pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, skatinant atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu: jei 2018 m. tam pritarė 68,5 proc., tai 2023 m. – 75,1 proc., nepritariančiųjų daliai nekintant (atitinkamai 10,1 proc. ir 10,0 proc.) ir ženkliai mažėjant neapsisprendimui (nuo 24 proc. iki 14,9 proc.).
Visuomenė tvirtai laikosi pozicijos, kad nepilnamečiams taikomo lytiškumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti jų sąmoningumą atidėti lytinius santykius ir sieti juos su branda. Nuo 2018 m. iki 2023 m. pastebimai išaugęs tokios pozicijos prisiėmimas leidžia teigti, kad visuomenė ne tik palaiko konservatyvios krypties lytiškumo ugdymo koncepciją, bet ir aiškiau ją išreiškia: per penkis metus parama jai išaugo 6,6 proc. procentiniais punktais, tad visuomenei daromas spaudimas lytiškumo klausimais, panašu, iššaukė priešingą jos reakciją: lauktos ir tikėtinos liberalios laikysenos konservatyvėjimą. Tokios pozicijos vienodai tvirtai laikomasi nepriklausomai nuo lyties (79,5 proc. moterų ir 70,4 proc. vyrų), amžiaus (nuo 66,0 proc. tarp asmenų iki 29 m. iki 81,3 proc. tarp 40–49 m. amžiaus), tad ne tik vyresnioji karta, bet ir du trečdaliai jaunimo iki 29 m. remia pilnutiniu lytiškumo ugdymu grindžiamos pozicijos formavimą nepilnamečiams.
Panašiai ir išsimokslinimo atveju: ją remia nuo 74,3 proc. iki 77,1 proc., ir parama ryškiausiai matoma tarp įgijusių aukštąjį išsimokslinimą, kurių tarpe yra ir mažiausiai neapsisprendusių šiuo klausimu (13,2 proc.). Pagal socialinę padėtį šią poziciją nuo 66,7 proc. (moksleiviai/studentai) iki 87,2 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai), o net ir mažiausią palaikymą išreiškiantys žemesnės kvalifikacijos asmenys (bedarbiai (67,9 proc.), darbininkai (69,5 proc.), moksleiviai/studentai (66,7 proc.)) net dviem trečdaliais palaiko nuostatą formuoti nepilnamečiams atsakingą lytinį elgesį, siejant lytinius santykius su vyresniu amžiumi, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Analogiška pozicija palaikoma nepriklausomai pagal pajamas (nuo 73,1–73,2 proc. tarp žemiausių pajamų gavėjų iki 77,8–79,2 aukščiausių pajamų grupėje), augant pajamoms mažiau abejojama dėl savo pozicijos (nuo 11,3 proc. iki 14,4 proc.). Pagal gyvenamąją vietą šią poziciją remia nuo 74 proc. iki 75,9 proc., ryškiausiai Vilniuje (75,9 proc.), kur daugiausia esama ir neturinčių nuomonės (17,4 proc.) bei mažiausiai nepritariančių tokiam ugdymui (vos 6,7 proc., kitose grupėse nuo 8 proc. iki 14,3 proc.). Į lytinių santykių atidėjimą orientuotas lytiškumo ugdymas remiamas ir nepriklausomai nuo to, turima (77 proc.) ar neturima vaikų (74,5 proc.).
Lyginant 2018 m. ir 2023 m. duomenis, susilaikymo nuo lytinių santykių (jų atidėjimo) nuostatą palaiko aiški dauguma, nepriklausomai nuo socio-demografinių kriterijų, ir šis palaikymas per penkis metus tik augo: padaugėjo pritariančių vyrų ir moterų (nuo 64,5 proc. iki 70,4 proc. vyrų, nuo 72,3 proc. iki 79,5 proc. moterų), palaikymas augo visose amžiaus grupėse (2018 m. nuo 67,6 proc. iki 73,4 proc.; 2023 m. nuo 66,0 iki 81,3 proc.), ryškiausiai tarp 40–69 m. amžiaus žmonių, tikėtina, auginančių paauglius vaikus ar anūkus (76,5–81,3 proc. 2023 m.), žemiausias tarp jauniausiųjų, stebint ryškų jų pozicijos pokytį: 2018 m. aptariamai nuostatai pritarė 56,7 proc., 2023 m. – 66,0 proc.; nuo 22,4 proc. iki 17 proc. sumažėjo nepritariančiųjų dalis. Taigi, nors jauniausiajai amžiumi tiriamųjų grupei ir būdingas kiek liberalesnis požiūris tiriamu klausimu, vis tik net du trečdaliai jų remia nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą.
Taip pat paaiškėjo, kad nėra nei vienos politinės partijos, kurios šalininkai palaikytų programą, kuri formuotų lytiškumo ugdymo nuostatą, siejamą ne su šeima, o su trumpalaikiais, neįpareigojančiais santykiais. Priešingai, remiamas lytiškumo ugdymas, orientuotas į atsakingų santykių kūrimą ir susilaikymo nuostatos formavimą: nuo 63,8 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 91,7 proc. (Regionų partijos) rėmėjų. Ypač šią poziciją remia Tautos ir teisingumo sąjungos (88,9 proc.), Laisvės ir teisingumo (81,0 proc.), TS-LKD (80,6 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,0 proc.), Socialdemokratų partijos (78,9 proc.) šalininkai. Svarbus tyrimo radinys yra tai, kad šiai nuostatai pritaria dauguma (75 proc.) Laisvės partijos, Darbo partijos (72,4 proc.) rėmėjų, kiek rečiau paramą išsako LR liberalų sąjūdžio (63,8 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (68,5 proc.) rėmėjai.
Gvildenant visuomenės požiūrį kontracepcijos klausimu pirmiausia svarbu tai, kad nei viena lytiškumo ugdymo koncepcija neatmeta poreikio kalbėti apie kontraceptines priemones, tačiau skirtumų esama pozicijoje, kokio pobūdžio ir turinio informacija, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kokiai auditorijai yra pateikiama, kokių tikslų ja siekiama (informuojant apie jų veikimą ir šalutinius poveikius, skatinant lytinių santykių atidėjimą; skatinant kontracepcijos naudojimą ir lytinį aktyvumą jauname amžiuje ir pan.). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei pusė (59,3 proc.) gyventojų pritaria tokiai lytiškumo ugdymo turinio sudedamajai daliai, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) ją vertina neigiamai, mažiau nei penktadalis (17,4 proc.) neturi nuomonės. Tai rodo, kad: a) kiek daugiau nei pusė gyventojų pritaria septintokų supažindinimui su kontracepcija; b) lieka nežinomas ir tik numanomas tokio palaikymo motyvas ir turinys; c) prisiimama daugiau nei du kartus tvirtesnė ir aiškesnė nepritarimo ankstyvam nepilnamečių supažindinimui su kontracepcija pozicija, nei vertinant lytinių santykių atidėjimo vėlesniam laikui nuostatos formavimą.
Šis klausimas atskleidė ryškesnę takoskyrą tarp visuomenės pozicijos keliais socio-demografiniais kriterijais. Nustatyta, kad įtakos požiūriui šiuo klausimu turi amžius: pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija labiausiai remia jaunimas (81 proc.), mažiausiai – asmenys nuo 50 m. (51,9 proc. tarp 50–59 m., 52,8 proc. tarp 60–69 m.) ir ypač vyresni nei 70 m. (38,9 proc.); pastarieji ir ženkliai dažniau nepritaria (31,1 proc. tarp 50–59 m., 34,4 proc. tarp vyresnių nei 70 m.) ar neturi nuomonės (nuo 22,3 proc. iki 26,8 proc.). Taigi, matoma ženkli požiūrio į ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija takoskyra tarp kartų.
Pagal išsilavinimą matoma tendencija, kad aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja aiškesnį pozicijos prisiėmimą šiuo klausimu: lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis dažniau jam pritariama (63,5 proc. su aukštuoju išsilavinimu), tačiau dažniausiai ir nepritariama (24,1 proc.), mažiausiai dvejojama (12,4 proc.). Pagal pajamas dažniausiai pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija išsako gaunantieji aukščiausias (68,3 proc.) ir žemiausias pajamas (60,4 proc.), ką pirmu atveju būtų galima paaiškinti galimu daliniu nesaugumu dėl menkesnių pajamų, antru atveju potencialaus gero pasiturinčios šeimos įvaizdžio griuvimo, jei lytinius santykius turintys su kontracepcija mokykloje nesupažindinti nepilnamečiai susilauks vaikų. Atskiro dėmesio reikalauja vilniečiai: gyvenamosios vietos požiūriu pritarimas septintokų supažindinimui su kontracepcija tarp jų mažiausias (49,7 proc., kituose miestuose 55,8–66,7 proc.), daugiausia jų nepritaria (29,2 proc.) ar neturi nuomonės (21 proc.) šiuo klausimu. Taip pat turintieji vaikų kur kas dažniau (68,9 proc.) nei neturintieji (56,3 proc.) pasisako už septintokų supažindinimą su kontracepcija, beveik dvigubai mažiau auginančių vaikus (10,7 proc.) nei jų neturinčių (19,6 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu.
Pagal politines preferencijas matoma tendencija, kad liberaliąsias pažiūras atstovaujančių politinių partijų (Laisvės partijos, 95,8 proc.), Liberalų sąjūdžio (74,5 proc.) rėmėjai, kaip ir tikėtasi dėl jų politinės darbotvarkės pagrindinių siekių, labiausiai remia ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija, tuo tarpu menkiausią pritarimą tokiai pozicijai išreiškia opozicinių partijų šalininkai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44,6 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (48,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (43,8 proc.), Regionų partijos (54,2 proc.), Darbo partijos (55,2 proc.) rėmėjai. Pastebėtina, kad tarp TS-LKD rėmėjų pritariančiųjų tokiai nuostatai dalis yra didesnė, nei tarp dalies opozicinių partijų šalininkų, kas rodo besikeičiančias šios partijos rinkėjų vertybines-pasaulėžiūrines ir/ar politines nuostatas, besilygiuojančias į liberalėjantį šios partijos politinės darbotvarkės turinį.
Tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimuose teiraujantis apie požiūrį į homoseksualių ir heteroseksualių santykių lygiavertiškumą, tokio požiūrio formavimo nepilnamečiams vertinimas visuomenėje išlieka aiškiai negatyvus: 2018 m. teigiamai tokią galimybę vertino 11,3 proc., neigiamai 63,8 proc., 24,9 proc. neturėjo nuomonės; 2023 m. palankiai ją vertinančių nežymiai padaugėjo (iki 15,9 proc.), tačiau tokios nuostatos formavimo nepalaikančiųjų dalis išaugo iki 68,2 proc., neturinčiųjų nuomonės sumažėjo 10 proc. (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.). Taigi, matome tendenciją, kad tokia nuostata visuomenės paramos nesulaukia: tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimai atskleidė, kad nenorima, jog mokykloje nepilnamečiai būtų mokomi apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą heteroseksualiems santykiams.
Jei 2018 m. kuo didesnėje vietovėje gyventa, tuo pozityviau žvelgta į tai, kad mokyklose nepilnamečiams galėtų būti formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą hereroseksualiems (23,3 proc. vilniečių, 14,4 proc. didmiesčių, 6,4 proc. kaimų gyventojų), tai 2023 m. ši pozicija ženkliai kito: Vilniuje tokios nuostatos formavimui pritarė mažiau, tik 19,5 proc. (sumažėjo 3,8 proc.), nepritarimas pagal gyvenamąją vietą išaugo nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc. ir ypač ryškus kaime (72,4 proc.) bei mažesniuose miestuose (70,5 proc.). Per 5 metus ženkliai išaugo nepritariančių homoseksualių santykių lygiavertiškumo nuostatos formavimui dalis žemiausių pajamų grupėje (nuo 52,7 proc. iki 81,3 proc.), mažėjo neapsisprendusiųjų dalis (nuo 33,9 proc. iki 11,2 proc.), o nepritarimas aptariamai nuostatai pagal pajamas visose grupėse viršijo 60 proc. (nuo 63 proc. žemiausių pajamų iki 81,3 proc. aukščiausių pajamų grupėse). Stebima tendencija, kad augant pajamoms nežymiai mažėja nepritarimas tokios nuostatos formavimui (nuo 81,3 proc. iki 63,0 proc.), auga pritarimas (nuo 7,5 proc. iki 21,8 proc.), tačiau didėjant pajamoms stebima ir sąlyginė nežinojimo augimo tendencija nuo 11,2 proc. (tarp gaunančių mažiausias pajamas) iki 15,1 proc. (aukščiausioje pajamų grupėje).
Taigi, tiriant gyventojų pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrimų duomenis stebima nežymaus augimo pritariant tokios nuostatos formavimui nepilnamečiams tendencija (4,6 proc. augimas nuo 11,3 proc. 2018 m. iki 15,9 proc. 2023 m.), tačiau paraleliai augo ir nepritarimas jai (4,4 proc., nuo 63,8 proc. 2018 m. iki 68,2 proc. 2023 m.) ir ženkliai (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.) mažėjo neturinčių pozicijos šiuo klausimu. Tai rodo, kad viešojoje erdvėje plėtojamas tokios nuostatos formavimas ir siekis ją diegti mokyklose skatina visuomenę prisiimti aiškesnę poziciją (mažėja neturinčių pozicijos) ir ją priešina vertybiškai – stebimas bene identiškas augimas tiek pritarimo, tiek nepritarimo pozicijoje.
Analizuojant požiūrį tiriamu klausimu pagal politines preferencijas stebima įdomi tendencija: siekį mokyklose nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams mažiausiai palaiko Laisvės ir Darbo partijų rėmėjai (vos po 3,4 proc.), ir tai yra žemiausias tokios nuostatos palaikymo rodiklis ne tik pagal politines preferencijas, bet ir pagal visus be išimties socio-demografinius pjūvius. Netikėtumo efektą suponuoja tai, kad Laisvės partijos rėmėjai laikosi kardinaliai priešingos pozicijos šios partijos plėtojamai politinei darbotvarkei ir jos siekiams, ko pasėkoje atpažįstama Laisvės partijos šalininkų parama prigimtinei šeimai. Programinėms partijos nuostatoms prieštaraujančių ir priešingą poziciją pasirenkančių jos rėmėjų yra bene daugiausiai – 79,3 proc. nepalaiko siekio mokyklose nepilnamečiams diegti nuostatą apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams. Ryškiau tokią poziciją išsako tik remiantieji Lietuvos socialdemokratų partiją (81,7 proc.), tuo tarpu palankiausiai homoseksualių santykių lygiavertiškumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimą nepilnamečiams vertina remiantieji Liberalų sąjūdį (40,4 proc.) ir TS-LKD (32,3 proc.). Pastarųjų mažiausiai pasisako ir prieš tokios nuostatos nepilnamečiams formavimą (atitinkamai 38,3 proc. ir 60,2 proc.).
Taigi, stebima įdomi tendencija, kad Laisvės partiją ir TS-LKD remiantieji savo pozicija kardinaliai prasilenkia su programiniais minėtų partijų programose keliamais siekiais, o tai kelia klausimą, kiek jos atstovauja savo rinkėjus.
Išsamiai su tyrimu galite susipažinti čia.
