Veidaknygė
Kadangi vėl atsirado bandymų teigti, jog licvinizmas yra marginalus ir neturi jokios įtakos – šiandien susipažinsime su vienu iš visuomeninių veikėjų ir opozicinių politikų Alesiu Čajčycu (Aleś Čajčyc), kurį man „rekomendavo“, mūsų istorijai, kultūrai ir tautos vardui neabejingi lietuvių internautai.
Prieš skaitant noriu dar kartą pabrėžti vieną, bet esminę populiaraus viešo naratyvo „licvinizmo nėra, o kas apie jį kalbą – kursto nesantaiką ir ardo baltarusių kovos už laisvę pamatus“ klaidą, kuri daro beprotišką žalą:
Ne visi ir net ne dauguma baltarusių yra licvinistai. Taip, tačiau mes kalbame, aš kalbu, apie licvinistus – aktyvistus, mediją, politikus, kurie tuo užsiima. Didžioji dauguma paprastų piliečių ir nėra aktyvistai. Tai normalu, juk Lietuvos Seime ir žiniasklaidoje taip pat nedirba visa Lietuva. O šalies politiką diktuoja ne tik normalus psichiškai sveiki politikai, bet ir tokie kaip galimai žemaitaičiai. Jie yra mūsų šalies gėda. Ar bandysime juos ginti prieš Izraelį, jeigu jie pasakytų, jog yra tokia bėda? Ar žydai pasakę, jog galimai žemaitaitis yra nusikalstamus naratyvus skleidžianti srutų skylė, yra atstumiantys visą lietuvių tautą? Taigi.
–
Grįžtant prie pono Čajčyco.
– Baltarusių Liaudies Respublikos tarybos narys (įkurta 1918 m., o dabartinę tarybą jie vadina pirmosios darbų paveldėtoja). Tai seniausias tradicijas turinti valstybinė baltarusių organizacija.
– Visuomeninės organizacijos „Vokiečių ir baltarusių bendruomenės“ valdybos narys.
– Gyvena Miunchene, Vokietijoje.
Pastovus forumų ir įvairių simpoziumų dalyvis. Glaudžiais ryšiais susietas su kitais opozicijos veikėjais, kaip pvz.: su buvusiu Baltarusijos ministru Pavelu Latuško, kuris šiuo metu persekiojamas Lukašenkos režimo.
Daugiau jo biografijai laiko neskirsiu. Pateikiu kontekstą tam, jog negalima būtų sakyti, jog tai dar vienas marginalas, be jokios įtakos ir kaip visi jie – nieko neveikia ir tik feisbuke kažką rašo.
Per du mėnesius ponas Alesius prikalbėjo daug dalykų.
VAŽIUOJAM!
–
„Kodėl nepadaryti baltarusių, lEtuvysų ir lenkų kalbas oficialiomis kalbomis visame Belystoko-VilnIOs-Gardino regione.“
–
Apie tai, kodėl užsienio šaltiniuose Vytautas ir Gediminas yra minimi kaip Vytautas/Gediminas, o ne „Vitold“ ar „Gedimin“:
„ [Lietuvos istorijos] tema ilga laiką buvo „neprikuopta“, todėl net tokia menkai organizuota, bet gerai motuvuota visuomenė sugebėjo primesti savo naratyvą. Juolab, jog tai puikiai rimuojasi su rossijanišku-sovietiniu imperiniu naratyvu.“
Kai jo paklausia, kodėl niekas kitas tik lietuviai, kurie net nesugeba paaiškinti savo vardo kilmės, nesugebėjo padaryti tokios įtakos pasaulinei mokslo bendrijai, atsako:
„Visos kitos bendruomenės buvo sutryptos ir asimiliuotos, o tai tęsiasi ir dabar. <..> Iš ten kyla skirtingos intuityvios egzotiškos šizofrenijos apie liutičius ir žamoitus, kurios nekeičia esminio fakto: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – baltarusių valstybė.“
Ten pat papildo:
„[Tai reiškia], pavyzdžiui, jog angliškuose tekstuose naudoti tokius vardus, kaip „Vytautas“ ir „Mindaugas“ kalbant apie lietuvių kunigaikščius – nesąmoninga.“
—
Į sarkastišką komentarą: „Kadangi rossijanai falsifikuoja istoriją, kodėl lietuviai neturi tokios teisės?“; Ales atsako: „Tiesa!“
–
Kalbėdamas apie Mažąją Lietuvą (Karaliaučių) Ales pareiškia:
„Dzūkija“ – grynai vidinė lietuvių sąvoka, kaip suprantu. „Mažoji Lietuva“, kuri yra Rytprūsiai, niekada nebuvo LDK dalimi ir tai atrodo, kaip kažkokio neužaugų imperializmo išraiška.“
–
„Baltarusija dabar Varšuvoje, VilNIOJE, Londone, Berlyne. Ten kur baltarusiai ir kur baltarusių kalba, ten ir Baltarusija.“
–
„LEtuvoje tęsiasi juokai susiję su taip vadinamo „licvinizmo“ tema.
<..> letuvysų Seime vyks mūšis, kur vietinis deputatas LApata organizavo apskrito stalą <…>
Su baranauskais mušis Svetlana Cichanouskaja, Pavelas Tereškovičius ir Andrejus Kazakevičius. Imkim ir pažiūrėkime, kaip jie gabės išlaikyti nacių spaudimą nesusipykdami, kaip suprantu su, sąlyginai adekvačiu letuvysų [visuomenės] „meinstrymu“.
–
Dažnai piktinasi, jog naudojamas pavadinimas „Vilnius“, o ne „Vilnia“:
„Demonstratyvus [baltarusių] žodžio „Vilnius“ naudojimas norint įvardinti Vilnią. Greičiausiai tai iš baimės prieš savo letuvysų gaspadorius, kad jie neįtartų jų esant licvinistais. Ar yra kokių nors kitų priežasčių?“
–
Į komentarą apie lietuvių „politikų nepilnavertiškumą“ (tikriausiai turi omenyje L. Kasčiūną ir kitus):
„Lenda kosminis nekompetentingumo lygis, kas liečia baltarusių klausimą. LDK gerbėjus bando pateikti lukašistais, nors lukašenkos ir rossijos-sovietinis istorinis naratyvas ir yra apie „vytautasus“, „mindaugasus“ bei „lenkų-lietuvių feodalus“, iš kurių šaunūs moskovitai gelbėjo savo brolius baltarusius.“
–
Reakcija į tikrinių LDK daiktavardžių rašybą (Gedymin, o ne Gediminas, Vitaut, o ne Vytautas):
„Tai taip. Tik tarptautinis istorinis mokslas per letuvyskų nacionalistų įtaką dabar skleidžia kitą žinią.“
—
Tikslumo dėlei reikia pripažinti, jog šio veikėjo aplinkoje yra nemažai baltarusių, kurie nepatenkinti jo tokiais pasisakymais ir ne retai išreiškia savo nuomonę, tačiau Ales turi ką pasakyti tiems, kam pvz.: nepatiko įžeidžiantis ir pernelyg familiarus Alesiaus tonas, kai šis rašo apie Seimo narį Raimondą Lopatą:
„Aš rašau familiariai, nes čia mano privatus feisbukas ir galiu kritikuoti, nes oficialiame [Lietuvos] valstybės tinklalapyje kabo įžeidžiantys žodžiai. Tai gal nėra skirtumo?
LEtuva, letuvysai, letuvyskai. Jums tikrai neatims leidimo gyventi, jeigu jūs taip reikalausite pagarbos sau.“
—
„Kalbant apie LDK istoriją, tiesą sakant, letuvyskų ir rossijanų istorikų mitai labai sutampa ir papildo vienas kitą.“
—
Nepatiko Alesiui ir „Už mūsų ir jūsų pahonią [taip vadinamas Vytis]“:
„Naudoti šiai nuostabiai iniciatyvai letuvyską herbą neteisinga: ta konkreti pahonia yra „jūsų“, o ne „mūsų“. VilnIOS centre prekiauti magnetukais ant geltonai-žaliai-raudonu fonu ir su mūsų pahonia bei užrašu „Lietuva“ yra neteisinga. Kaip ir uždėti letuvyską „riterį“ and Sapiegų herbo jų rūmuose: tai išvis yra didelė gėda ir simbolinė klaida, kuri atrodo, kaip baltarusių Sapiegos palikimo atsisakymas. <…>
Būtų įdomu sulieti abu herbus į vieną „Pahonią“ ir sukurti tokį hibridinį variantą, kuriame būtų ir baltarusiški, letuvysų herbo motyvai taip jį galima būtų pavadinti bendra „Pahonia“. Užduotis dizaineriams ir meistras, kas turi tam įkvėpimo.“
—
Šį kartą nekomentuosiu, bet manau, jog viskas ganėtinai aišku. Jeigu yra klausimų – būtinai diskutuokime.
