Vis daugiau kalbama apie klimato kaitą, nes žmonės ją jau jaučia. Šiuolaikinė visuomenė šį šimtmetį gali žlugti, teigiama pranešime, įspėjančiame apie žmogaus sukeltos klimato kaitos pavojus. Tūkstančiai mokslininkų pasirašė ataskaitą, kuri perspėja, kad rekordiniai klimato kraštutinumai per šimtmetį gali tapti visuomenės žlugimo katalizatoriumi, jei niekas nepasikeis.
2023 m. ataskaita apie klimato būklę buvo paskelbta žurnale „Bioscience“, o 12 pasaulio klimato tyrinėtojų surinko nerimą keliančius faktus, rodančius, kad viskas darosi baisu. 15 000 kitų klimato tyrinėtojų pasirašė išvadas.
Viena iš svarbiausių ataskaitos išvadų buvo atskleidimas, kad kai kurie Žemės gyvybiniai požymiai pablogėjo daugiau nei tai, su kuo žmonijai kada nors teko susidurti, teigiama Oregono valstijos universiteto pranešime spaudai.
Viskas taip blogai, kad kelia grėsmę gyvybei planetoje, ir tai nėra hiperbolė. Ataskaitoje teigiama, kad pasaulis tikrai gali baigtis, jei dabar nieko nebus imtasi, kad būtų pašalinta pagrindinė žmogaus sukeltos klimato kaitos planetoje priežastis.
Keletą dešimtmečių mokslininkai nuolat perspėjo apie ekstremalių klimato sąlygų paženklintą ateitį. Nuolatinis karštis, ribotas maisto prieinamumas ir padidėjęs mirtingumas gali sukelti visuomenės žlugimą.
Autoriai pažymi, kad dėl žmonių ir jų veiklos nulemtos pasaulinės temperatūros kilimo į atmosferą išsiskyrė tiek kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad jos sukėlė klimato kraštutinumus.
„Deja, laikas baigėsi. Mes matome tų prognozių pasireiškimą kaip nerimą keliančią ir precedento neturinčią klimato rekordų seką, o tai sukelia didelį nerimą“, – rašo autoriai.
Ataskaitoje apžvelgta trisdešimt pagrindinių planetų gyvybinių požymių, pirmą kartą pažymėtų ankstesnėje 2020 m. ataskaitos versijoje, ir nustatyta, kad dvidešimt penki pagrindiniai Žemės gyvybiniai požymiai buvo rekordiniai kraštutinumai, kurių mokslas dar nematė.
„Tendencijos atskleidžia naujus visų laikų su klimatu susijusius rekordus ir nelaimių modelius“, – rašė ataskaitos autoriai ir pridūrė, kad žmonija padarė minimalią pažangą kovojant su klimato kaita.
Laimei, pranešimas buvo ne tik niūrus. Autoriai pateikė realių politinių sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti, siekiant padėti išvengti galimo visuomenės žlugimo, kurį jie numatė, jei viskas ir toliau blogės.
Rekomendacijose raginama spręsti „perviršinio naudojimo ir biologinės įvairovės nykimo“ klausimus ir nutraukti „vyraujančią nesibaigiančio augimo sampratą“.
Autoriai taip pat pažymėjo, kad pasauliui reikia sumažinti išteklių perteklių, pakartotinai naudoti ir perdirbti atliekas taip, kad būtų sukurta žiedinė ekonomika. Rekomenduota pasauliui sutelkti dėmesį į žmogaus klestėjimą ir tvarumą.
Autoriai taip pat pažymėjo pasaulio gyventojų skaičiaus stabilizavimą ir galimą laipsnišką jo mažinimą per savanorišką šeimos planavimą – žingsnius, kurie, jų nuomone, yra būtini norint pakeisti planetos ateitį.
„Nesiimant veiksmų, kuriais būtų sprendžiama pagrindinė problema, kai žmonija pasiima iš Žemės daugiau, nei ji gali duoti, mes einame link galimo dalinio gamtinių ir socialinių bei ekonominių sistemų žlugimo“, – sakė ataskaitos bendraautorius Oregono valstijos universiteto profesorius Williamas Ripple’as.
„Kaip mokslininką, mane labai neramina staigus su klimatu susijusių nelaimių dažnis ir sunkumas“, – sakė bendraautorius dr. Christopheris Wolfas.
„Iki 21-ojo amžiaus pabaigos daugelyje regionų gali kilti didelis karštis, ribotas maisto prieinamumas ir padidėti mirtingumas“, – pridūrė daktaras Wolfas, o tai iš tikrųjų gali sukelti visuomenės žlugimą, rašė „The Daily Digest“.
Remiantis preliminariais Europos orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis, 2023 metų lapkričio viduryje vidutinė pasaulio temperatūra pirmą kartą buvo 2,06 laipsnio aukštesnė už ikipramoninį lygį. Ji viršijo pasaulinio Paryžiaus susitarimo viršutinę atšilimo ribą, kuria buvo siekiama išvengti žalingiausių klimato krizės padarinių.
„Tai buvo pirmoji diena, kai pasaulinė temperatūra daugiau nei 2 laipsniais viršijo 1850–1900 (ikipramoninio laikotarpio) lygį“, – sakė Copernicus klimato kaitos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess. Jungtinių Tautų ataskaitoje perspėjama, kad pasaulyje temperatūra šiame amžiuje pakils 2,9 laipsnio. Meteorologai prognozuoja, kad 2024 metai bus šilčiausi.
Taigi, ar reikia nerimauti? Lietuvos gyventojams gal ir nereikia, nebent pamario gyventojams, šiltesnis klimatas mums bus palankus, tačiau daugelio šalių, kurios išdžius arba bus užtvindytos, bus talžomos taifūnų ar cunamių, gyventojams nerimauti reikia. Jau dabar skelbiamas sąrašas miestų, kurie bus užtvindyti. Atsiras milijonai pabėgėlių, kurie pasieks ir Lietuvą.
Linkiu taikių, ramių, šiltų ir laimingų Naujųjų Metų!
gamtoje tebesitęsia poledynmečio atšilimo fazė.Nerimauja tik idiotai arba suinteresuoti asmenys.
Neirodinesiu, kad viskas labai gerai, kad nieko nevyksta, taciau, pagal tai kaip kurstoma klimato kaitos psichoze, man labai primena palyginti nesena istorija…kuri vadinasi Covid19…geri vaikai nelanko savo tevu, blokpostai ant keliu, galimybiu pasas ir neregeti zmogaus teisiu ir istatymu pazeidinejimai, Man kas kors gali pasakyti dabar kur tas Covid….kuo toliau tuo labaiu pradedi abejoti, ar jis is viso buvo…Lygiai tas pats ir cia….i konferencijas skrendama privaciais business jets, kiekviename po viena dalyvi, juk jie realiai oro netersia, Greta vargse nesveika mergaite atplukdyta privaciu laivu ir padaryta klimato kaitos ikona…Vokieciai tikri saunuoliai…uzdare savo visas atomines jegaines, o ES eme ir nusprende kad artimiasuioje ateityje Europos energetika remsis atominemis jegainemis….Atsiprasau, bet visa si istorija man pradea panaseti i Nacionalinio staiodno statybas…tiks mastai siek tiek didesni…Kita vertus, jeigu zmogus nustojo mastyti kritiskai ir galva jam reikalinga tik kepurei nesioti arba tam kad i pilva neprilytu….valio, kaip sake Einsteinas beribiai yra du dalykai: visata ir zmoniu kvailumas, tiesa, del pirmo jis nebuvo visiskai tikras…
Neigti akivaizdžią klimato kaitą ir COVID yra neprotinga. Tik nemąstantys žmonės gali to nematyti.
Šnekantieji ir rašinėjantieji apie klimato kaitą kažkaip keistai neužsimena apie karo veiksmų padarinius planetos klimatui. Kiek ypatingai nuodingų medžiagų išmetama bombarduojant, užminuojant, šaudant? Kodėl visi šie, atsiprašant, aktyvistai nesiūlo tuojau pat nutraukti karo veiksmus, kaip tarptautinių nesutarimų sprendimo priemonę. Rimtos ekonominės (finansinės) ir diplomatinės priemonės, tarptautinių ryšių įšaldymas priverstų atsikvošėti mėgėjus viską spręsti žudynėmis. Juk ta vadinamoji „gamtosaugos’ politika pirmiausia skirta gyvybei išsaugoti.
Teisingos pastabos. Milžiniški kiekiai nuodingų medžiagų išmetami bombardavimų metu.
..ir ne tik ,,išmetami bombardavimų metu”. Gal reiktų analizuoti nuo A iki Z: gamybinio personalo poreikiai ir aprūpinimas, medžiagų gavyba, gamyklos, viso kovinio arsenalo gamyba, kuras (ir kenksmingi jo išmetimai), energetika, visų rūšių inž-techninis aprūpinimas, visos kt.logistikos šakos susijusios su karyba (apgyvendinimas, apranga, maitinimas, perdislokavimas, įranga, energijos šaltiniai)… Ir gal jau po viso to – šaudymai, sprogdinimai, minos, bombos ir t.t.. ir pan… O kur su tuo susiję visų sričių, visų rūšių užterštumai (cheminis, radiacinis, biologinis…): ne tik oro, bet ir žemės, vandens, augalijos, gyvūnijos, žmonių? O poreikiai ir sąnaudos atkurti viską kas sunaikinta, sužalota, sugadinta??
Tai gal nereikia tų pasakėlių runkeliams apie karvės pirstelėjimo įtaką klimato kaitai, gal jau imkit JAUTĮ UŽ RAGŲ?!