Linas Karpavičius. Bolševiko garbės žodis, arba „Šitas Seimas turi eiti lauk!“

Mane dažnai kritikuoja prikaišiodami būtas ir nebūtas sąmokslo teorijas. Nėra jokių sąmokslo teorijų. Yra blaivus situacijos matymas ir iš to daromos loginės išvados. Tik tiek.

Seniai sakiau, kad bakalaurų ir buhalterių valdžia SĄMONINGAI veda valstybę prie sunaikinimo visose valstybės gyvenimo srityse. Jei ką ir remia ši valdžia, tai tik įvairias NVO, kurios kalba apie nieką arba ieško problemų lygioje vietoje. Dar pameta pinigų žiniasklaidai: ši „pakiša“ vadinama nekalta viešinimo procedūra.

Įvairios valdančiųjų iniciatyvos, kurios griauna valstybę ir kelia sumaištį bei neužtikrintumą šalyje, yra reklamuojamos (viešinamos) už mokesčių mokėtojų pinigus. Vadinasi, žiniasklaida yra nuperkama ir norom nenorom tampa valdžios tarnaite. Tad jei žiniasklaidos priemonės pradėjo kritikuoti esamą valdžią, galima įtarti, kad jau seniai buvo užsakytos viešinimo paslaugos. Tyla ir ramybė kainuoja.

Tam, kad šalį vesti į „šviesią ateitį“, pinigų reikia vis daugiau. Kur dar pinigai visokiems NVO, įtakotukams, projektams, projektų projektams, studijoms, analizėms remti. Prie šio spenio prilipę tūkstančiai valdžios rėmėjų. Visi jie turi būti šeriami, nes kitaip visa ši gremėzdiška ir brangi valdžios palaikymo mašina vieną dieną sustos, ir tada visi pamatys, kad karalius yra nuogas. Nuogut nuogutėlis.

Viena tokia iš valdžios malonės gyvenanti „asaba“ man karštai FB erdvėje įrodinėjo, kad Lietuvai krizė negresia, nes pinigai iš Briuselio niekada nenustos plaukę. Ji nedrįsta (o gal negali) įsivaizduoti, kad pinigai yra ne gaunami, o uždirbami. Kaip juos būtų galima uždirbti, aš jau nebedrįsau jos mokyti.

Dabartinė Seimo opozicija iš esmės yra neįgali, nes nenori pakeisti sistemos, kuri visiems yra naudinga. Naudinga ir skirstančiajam lėšas, ir jų gaunantiems. Opozicijos tikslas – atsistoti prie pinigų konvejerio patiems ir perimti pinigų dalytojo funkcijas. Seime šiandien nėra nė vienos partijos, nė vieno asmens, kuris norėtų sugriauti šią sistemą. Jeigu aš klystu ir gal koks vienas kitas Seimo narys to giliai širdyje nori – tai jis yra neįgalus tai padaryti todėl, kad už savo pečių neturi jokios organizacijos (o tai yra resursas ir jėga) tokiems pokyčiams įgyvendinti.

Visi tie Seimo nariai, kurie iš pažiūros tautai kalba visai mielus dalykus, yra tik pavieniai „karosai“, kurie drumsčia „tvenkinio“ vandenį, ir ne daugiau. Pavieniai išsišokėliai yra iš principo neįgalūs kažką pakeisti, nes rimtus sisteminius pokyčius gali įgyvendinti tik grupė žmonių, susieta ištikimybės įsitikinimams ir pasišventimo bendrai idėjai principais. Net jeigu iš jų ir yra vienas kitas doras žmogus, tai jų pastangos toliau nei teisingas kalbėjimas ir kritikos strėlės dabartinei valdžiai nesiekia ir nieko nekeičia.

Seimui reikia ne „karosų“, kurie, kaip minėjau, tik drumsčia vandenį (visi žinome, kad drumstame vandenyje gerai gaudosi žuvis) ir leidžia „karavanui“ toliau judėti, bet būrio „plėšrių lydekų“, kurios būtų nesusisaisčiusios su dabartiniu užpelkėjusiu ir apsamanojusiu šalies valdančiuoju elitu nei tarpusavio ryšiais, nei pažadais, nei kokiais kitais susitarimais.

Pirmuoju smuiku šiandien Seime groja Tėvynės sąjunga, kurią vienas iš jos narių pavadino „skėtine partija“. Šį pavadinimą reikėtų suprasti taip, kad organizacijoje yra įvairių pažiūrų žmonių, kurie tarpusavyje gali suderinti ideologinius skirtumus. Nesu naivus šešiolikmetis ir puikiai suprantu, kokiais principais paremta struktūra gali nesubyrėti esant visiškai priešingų įsitikinimų žmonėms. Tik surištiems bendros asmeninės naudos siekiu.

Bendra nauda yra tas cementas, kuris sulipdo leftistą ir „tautininką“, ateistą ir „krikščionį“ ir visą kitą pilną „vaivorykštės“ spektrą. Tėvynės sąjunga, apsimesdama dešiniąja jėga ir pasinaudodama naiviu patriotiškų žmonių sluoksniu, bandys trūks plyš dar kartą apdumti jiems akis ir įtikinti, kad juoda yra balta ir kad įvairių „paukščių“ nuterliotas ir dvokiantis „skėtis“ yra tas vardiklis, kuris verkiant reikalingas Lietuvai Rusijos grėsmės akivaizdoje. Būtent. Paskutinis Tėvynės sąjungos gelbėjimosi šiaudas – Rusijos grėsmė.

Socialdemokratai – dar vieni išverstaskūriai, kurie bando tyliai ir nepastebimai pasigriebti Lietuvos valdžios vadžias. Iš principo niekur per daug nesiveldami laukia, kol prinokęs obuolys pats nukris į jų rankas. Dar viena organizacija, kuri nori atsistoti prie europinių pinigų konvejerio ir toliau murkdyti šalį leftistiniame mėšle. Suprantama, kad Civilinės partnerystės įstatymas taps šios partijos vizitine kortele. Bet tai jau po rinkimų, per kuriuos visi galvos, kad geriau bet kas, tik ne buvusieji. Jei rinkėjai šiai partijai atiduos šalies valdymą, gali kaltinti tik patys save.

Valstiečiai-žalieji. Nei jie valstiečiai, nei žalieji. Turi jie neblogų žmonių, bet… Negali partijos pirmininkas sėdėti ant dviejų „partijų“ kėdžių – agrokoncerno ir LVŽS, na, negali. Jau seniai po Lietuvą sklando gandai, kaip kartais per rinkimus partija keistai nerodo noro laimėti. Asmeninio verslo reikalai – tokia subtili tema, kuri visada laimi prieš politiką. Kitaip nebūna, tad jei pirmininkui politiniai konkurentai prispaus abi „uodegas“, šis gelbės agrokoncerno „uodegą“ ir aukos partijos. Vėl rinkėjai bus palikti „ant ledo“.

Pamenu, vaikystėje su broliu labai pykomės ir todėl „kolekcionavome“ vienas kito nuodėmes taip vienas kitą šantažuodami ir grasindami pranešti tėvams. Gerai, kad abu buvome sukaupę panašų kiekį „kompromato“ – jei kuris būtume išsiveržęs į priekį, apie nuodėmes greitai galėjo sužinoti tėvai. Kas gali paneigti, kad tarp senųjų Lietuvos partijų nevyksta toks pats nuodėmių kolekcionavimo žaidimas. Taip gimsta netikėti teismų išteisinamieji arba kaltinamieji sprendimai, taip staiga net iš Maskvos grįžta kaltinami asmenys, kuriems gresia reali laisvės atėmimo bausmė… lyg žinotų, kad jiems nieko nebus. Ir nebūna.

Liberalai. Nemačiau didesnių totalitarinės valstybės šalininkų nei mūsų liberalai. Gentvilo pavardė jau tapo blogų sprendimų sinonimu. Miškai beatodairiškai kertami, 4 400 eurų „Grigeo“ bauda už taršą, tikėtina prajuokino net pačią „Grigeo“, naujausia ministro iniciatyva suskystintas dujas apmokestinti didžiausiu PASAULYJE akcizu, kuris įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, sukėlė verslininkų pasipiktinimą. Dėl to suskystintos dujos brangs 67 procentais! Tik pažiūrėkite: Latvija turi nulinį akcizą, Lenkija 13,4 Eur/t akcizą, Vokietija – 45 Eur/t, Estija – 55 Eur/t, Lietuva… dėmesio!.. laimi su 304 Eur/t akcizu. Vėl mes pirmi pasaulyje, tik ne ten, kur reikia.

Ir pasakykite man, kad ši Vyriausybė ir konkrečiai liberalai nenori sunaikinti Lietuvos verslo. Liberalai, kur jūsų šūkis „Duosime meškerę, kad pasigautumėte žuvį“? Gal kažkada ir davėte meškerę, bet dabar ją sulaužėte ir žuvį atėmėte.

Nors Lietuvos žmonės labai naivūs, bet verslininkai nuo jų neatsilieka. Kas jau kas, bet verslininkai turėtų suprasti, kad šita valdžia juos anksčiau ar vėliau uždusins. Bet kokia tauta, tokie ir verslininkai. Susirinkę studijoje jie kraipo galvas ir nesupranta, kodėl valdžia taip daro. Juk ši jiems ŽADĖJO jų neskriausti! Davė bolševiko garbės žodį! O šventas naivume. Kur įsisuka ideologija, ten verslui nelieka vietos. Lietuvos verslas nebėra šiems homjaunuoliams šventa karvė. Šiandieniai raudonskūriai nemato problemų dėl surenkamų mokesčių. PVM ir akcizus galima didinti iki begalybės. O kur dar Briuselio pagalba. Vieną kartą tai reikėtų įsisąmoninti.

Galutinis šios valdžios tikslas yra nulinė CO2 emisija, ir jei reikės paaukoti Lietuvą, kad išgelbėtų planetos klimatą, jie tikrai tai padarys. Galite būti ramūs. Paaukos Lietuvą, verslus, žmonių turtą, gerovę – viską. „Mišką kertant skiedros lekia“ – sakė vienas ūsuotas dėdė, kai varė žmones į kolūkius. Ir jam buvo nusispjauti, ar derlius nuo to padidės, ar sumažės. Kai tikslai ideologiniai, ekonominiai rezultatai yra antraeiliai. Juk ant kortos pastatyta šviesi žmonijos ateitis!

„NeLaisvės“ partija manykime, kad buvo košmariškas vienos kadencijos sapnas, kuris daugiau nepasikartos jokia forma. Laukiu rinkimų, kad išgirsčiau „unitaze“ nuleidžiama vandenį šiai partijai.

Kas dar liko? Skvernelio partija „Vardan valdžios“, Darbo, Regionų, Laisvė ir teisingumas. Pabandykite rasti tarp šių partijų tris skirtumus. Aš nerandu nė vieno. Man nepavyko. Visų jų tikslas – bandyti prasibrauti prie stalo, nugvelbti nuo jo kokį trupinėlį ir kartu vaidinti politinį teatrą suteikiant politologų armijai galimybę naiviam rinkėjui įrodyti, kad tai ir yra tikroji DEMOKRATIJA. Tai galima pavadinti ne kuo kitu, bet kuo tikriausia plutokratija (kas tai yra, galima susirasti internete).

Ko labiausia bijo ši valdžia? To, kas gali parodyti, kokia ji apgailėtina. Viskas pamatoma lyginant. Sistema darys viską, kad Lietuvos politiniame gyvenime neatsirastų nauja, nesusitepusi, iš tautos gelmių kylanti politinė jėga. Darys viską, kad šiame „užpelkėjusiame tvenkinyje“, kuriame pampsta „riebūs karpiai“, neatsirastų „judrių lydekų“, kurios atneštų gyvybės užsistovėjusiam tvenkinio vandeniui.

Bet mes dar pakovosime. Mums trauktis nebėra kur. Už mūsų – Lietuva.