Atominė jėgainė | EPA nuotr.
laikmetis.tl
Kritikai naująjį Prancūzijos energetikos įstatymo projektą, kuriame pirmenybė teikiama tolesnei branduolinės energijos plėtrai ir vengiama nustatyti saulės ir vėjo energijos bei kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, vadina žingsniu atgal.
Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, siekia iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą.
Siūlomame projekte, kurį ministrų kabinetas turėtų svarstyti kito mėnesio pradžioje, o vėliau pateikti įstatymų leidėjams, dar kartą patvirtinamas Prancūzijos įsipareigojimas naudoti branduolinę energiją siekiant užtikrinti tai, kas tekste pavadinta energetine nepriklausomybe.
Po 1973 metų naftos krizės šalis tapo branduolinės energijos gamybos lydere ir pastatė daugiau kaip 50 tokių elektrinių, kurios pagamina apie du trečdalius šalies elektros.
Tačiau šie reaktoriai sensta, o Prancūzija dar nepradėjo eksploatuoti pirmosios naujos kartos branduolinės elektrinės.
Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį ir numatoma pastatyti iki 14 naujų reaktorių, kad būtų galima pereiti prie švarios energijos ir įgyvendinti klimato kaitos sprendimo tikslus.
Tačiau siūlomame tekste nenustatyti tokie atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo ir saulės energijos, pajėgumų kūrimo tikslai, nors ankstesniuose energetikos įstatymuose jie buvo.
Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį.
Prancūzijos perėjimo prie naujos energetikos sistemos ministerija teigė, kad „neteisinga sakyti, jog nėra atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo“, nes Vyriausybė vėliau pati nustatys tikslus.
Tačiau šis pažadas netenkina aktyvistų ir ekspertų.
„Tai baisus žingsnis atgal“, – sakė Arnaud Gosse’as (Arno Gosas), teisininkas, besispecializuojantis aplinkosaugos teisės srityje.
Jis priminė, kad 2019 metais priimtame įstatyme parlamentas pareiškė norą diskutuoti dėl įvairių energijos šaltinių dalies bendroje gamyboje.
Ne tikslai, bet pastangos?
Tyrimai ne kartą parodė, kad Prancūzija, norėdama iki 2050 metų pasiekti užsibrėžtą nulinio grynojo anglies dioksido išmetimo tikslą, turės gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir jos dalį.
Po daugelį metų trukusio delsimo Prancūzija pernai balsavo už du įstatymų projektus, kuriais siekiama paspartinti pažangą branduolinės ir atsinaujinančiosios energijos srityje.
Lapkritį vyriausybė pateikė pirminius duomenis, kuriais siūloma iki 2035 metų padvigubinti jūros vėjo energijos pajėgumus iki 18 GW, taip pat nustatyti metinį saulės baterijų diegimo tempą, kad 2035-aisiais jie pasiektų 75 GW, o sausumos vėjo energijos pajėgumus taip pat iki tų pačių metų siekiama padvigubinti iki 40 GW.
Prancūzijos atsinaujinančiosios energijos sąjungos pirmininkas Jules’is Nyssenas (Žiulis Nisenas) sužinojęs, kad atsinaujinančiosios energijos tikslai projekte nenumatyti, pareiškė esąs priblokštas.
Projekte žadama dėti pastangas, o ne nustatyti tikslus, ir vartojamos tokios formuluotės kaip „pastangos siekti mažinimo“.
Klimato kaitos veiksmų tinklo vadovės Anne Bringault (En Bringo) nuomone, „tai labai didelis žingsnis atgal ir visiškai neatitinka Europos tikslų. Net jei tikslai bus padidinti, mes nebeturėsime tokių tvirtų įsipareigojimų jų siekti“.
Įstatymo projekte taip pat atsisakoma energijos suvartojimo mažinimo tikslų renovuojant pastatus.