Olava Strikulienė | respublika.lt
Į valdžios jau du dešimtmečius palaikomus antros pakopos pensijų fondus Lietuvos dirbantieji ne tik viliojami, bet ir be jokių ceremonijų įrašomi. Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimo fondus bus automatiškai įrašyti visi Lietuvoje dirbantys asmenys, kuriems 2024 m. sausio 2-ąją dar nebuvo sukakę 40 metų. Į antros pakopos fondus bus įrašyti ir tie žmonės, kurie 2021 m. dalyvauti pensijų kaupime jau atsisakė.
Nors šis pensijų kaupimo eksperimentas tęsiasi nuo 2004 m., pensininkai, jau pamatę, kiek realiai tos pakopos padidino jų pensijas, nusivilia. Tad kaip elgtis naujai į antros pakopos pensijų fondus įrašytiesiems? Likti ar atsisakyti dalyvauti?
Įmokos didėja
Kaunietis, dabar jau pensininkas, Leonas K. 2002 m. sudarė antros pakopos pensijos kaupimo sutartį su UAB „Sampo gyvybės draudimas“. Vėliau buvo informuotas, kad atsidūrė UAB „Danske Capital investicijų valdyme“. Vėliau sužinojo, kad atsidūrė UAB „Swedbank investicijų valdyme“. Tad žmogaus kaupiama antros pakopos pensija be jokios Leono K. pareikštos asmeninės valios automatiškai kilnojosi iš vienos bendrovės į kitą. Lygiai taip pat, kaip ir dabar automatiškai į fondus įrašomi asmenys, kurie dar neturi 40 metų. Kad fondai pasipildytų naujais klientais.
Antros pakopos pensijų fonduose šiuo metu Lietuvoje pensijas kaupia 1,4 mln. gyventojų. Įmokos mokamos kiekvieną mėnesį. 3 procentus nuo dirbančiojo atlyginimo BRUTO (prieš mokesčius) į antros pakopos fondus perveda darbdaviai. O valstybė kiekvienam dirbančiajam papildomai perveda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris buvo prieš dvejus metus. Kadangi 2022 m. VDU buvo apie 1800 Eur, tai šiemet kiekvienam žmogui, kaupiančiam antros pakopos pensijų fonduose, valdžia perves iš valstybės biudžeto apie 27,04 Eur, o per metus – apie 324 Eur. Suma bus šiek tiek didesnė nei pernai, kai siekė 286,8 Eur.
Pinigai nuvertėja
Fondų entuziastai vilioja, jog „Sodros“ pensija sieks tik 40 proc. gauto atlyginimo. O kaupiant ir antroje pakopoje, pensija jau sieks 50 proc. atlyginimo. Tai reiškia, kad antroji pakopa padidins pensiją tik 10 proc. Ir tai tik teoriškai. Nes pinigai nuvertėja. Mat suėjus pensiniam amžiui, žmogus gali iš karto paimti iš antros pakopos pensijų fondo pinigus tik tuo atveju, jei sukauptoji suma neviršija 5403 Eur. Jei sukaupta šiek tiek daugiau, pinigus galės gauti tik išdalintus į dalis. Pvz., kas ketvirtį ar pusmetį tam tikrą sumą. Kol visi pinigai bus išmokėti per kelis metus. O jei sukauptoji suma siekia 10 807 Eur ar yra didesnė, pensininkas visų pinigų irgi iškart negaus. Jie dalimis bus mokami kas mėnesį, kol pensininkui sueis 85 metai. Tad jei pensininkas dar apie 20 metų kas mėnesį nuolat gaus po 20–40 Eur, tie pinigai per kelis dešimtmečius visai nuvertės.
Po palmėmis nepailsėsi
O dabar pažiūrėkime, kiek pinigų antros pakopos pensijų konservatyviame fonde sukaupė Leonas K. nuo 2004 m. iki 2022 m. pabaigos. Viso labo tik 6033,28 Eur per 18 metų. O įsivaizdavo, jog senatvėje ilsėsis po palmėmis!
Lėšų pokytis per 2022-uosius metus – minus 1,92 Eur. Nors per metus fondas gavo į Leono K. sąskaitą 717,61 Eur įmokų. Tačiau vis vien nieko neuždirbo. Ir dar nusiskaitė savo naudai 11,83 Eur už Leono K. turto administravimą. Nors tas turtelis – tik 6033,28 Eur. Na, galėtų nusipirkti nenaują automobilį. Bet išėjus į pensiją, tiek pinigų, nors jie formaliai yra tavo, iškart pasiimti iš fondo jau negalima. Pinigai bus išdavinėjami dalimis.
Tad ką iš tiesų išlošė Leonas K.? Tik 18 metų pagyveno klaidingoje iliuzijoje, jog antra pakopa suteiks oresnę senatvę. Bet koks čia, atsiprašant orumas, jei net savo pinigų iškart pasiimti neleidžia?
Tyla – sutikimo ženklas
O kaip šiemet vėl (arba naujai) įtrauktiems į antros pakopos pensijų fondus išreikšti savo norą būti ar nebūti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais? Pirma, žmogus gali net nežinoti, kad jis į fondą įtrauktas. Nes „Sodra“ apie tai skelbs asmeninėje apdraustojo paskyroje. Taip pat gali informuoti registruotu laišku ar į apdraustojo elektroninį paštą. Jei žmogus dėl kokios nors priežasties pranešimo negaus ir nepareikš savo valios, jis nuo šių metų liepos 1-osios automatiškai bus įrašytas į „Sodros“ parinktą antros pakopos pensijų kaupimo fondą. Tyla bus pripažinta sutikimu.
O jei žmogus taip kaupti nenori ar pageidauja kaupti kitame fonde, turi iki birželio 30-osios apie tai informuoti „Sodrą“. Užpildyti prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje arba kreiptis į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.
Komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA:
Aš kritiškai žiūriu į tai, kad žmonės automatiškai įrašomi į antros pakopos pensijų fondus. Nereikėtų to daryti. Reikėtų leisti patiems apsispręsti. Kas nori – įsirašo į fondą, o kas nenori, tai jo problema, nes socialinę apsaugą vis vien užtikrina valstybė. Valstybės pareiga tai daryti ir valstybei tai geriau daryti per „Sodrą“. O į antros pakopos pensijų fondus žmonės turi ateiti visiškai savanoriškai.
Antros pakopos pensijų sistema nėra patikima. Kaip tik dabar yra paskelbti duomenys, kad antros pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo plius 14 procentų. Tai atrodytų daug, bet 2022-aisiais grąža buvo minus 14 procentų. Tai reiškia, kad per dvejus metus žmonės, kurie investavo į antrą pakopą, turi nulį prieauglio. O per dvejus metus „Sodros“ pensijos padidėjo 25 proc., algos padidėjo apie 25 proc., o kainos, ypač maisto, išaugo apie 30 proc. Žodžiu, viskas augo, o per dvejus metus antros pakopos pensijų augimas stovi vietoje.
Aišku, dveji metai, tai ne dvidešimt ar keturiasdešimt, visokių tų metų bus, bet čia yra iliustracija, kad nėra nieko patikimo. O Seime yra priimtas įstatymas, kad nesvarbu, koks tas Seimas bebūtų, bet įstatymas užtikrina, kad „Sodros“ pensijos auga 10–12 proc. per metus.
Jeigu bus ekonomikos griūtis, tai ir pensijų fondai nukentės. 2022 m. jau buvo toks smukimas. O kodėl Seimo nariai nedrįsta antros pakopos pensijų fondus naikinti, tai berods Raimondas Kuodis yra pasakęs, kad vieni yra kvaili, o kiti – nelabai sąžiningi. Dalis Seimo narių iš tiesų nesupranta arba galvoja labai tiesmukiškai, yra paveikti propagandos, kurią skleidžia pensijų fondų atstovai, juose dirbantys, tai yra, suinteresuoti, kad fondai veiktų. O dalis Seimo narių galbūt ir supranta, bet jie nenori užsitraukti kritikos iš pensijų fondų atstovų.
Reikėtų žmonėms leisti išeiti iš tos sistemos, nevarinėti jų į fondus per prievartą, leisti nemokėti, jei žmonės nenori. Bet fondų valdytojai bijo, kad tada neteks klientų, todėl už tokį sprendimą pasisakantys politikai sulauktų labai daug kritikos.
Vis daugiau žmonių tai supranta ir tikimasi, kad galiausiai bus priimti tam tikri politiniai sprendimai. Sprendimai ir dabar jau daromi. Prisiminkime, jog anksčiau įmokos į antros pakopos fondus buvo imamos iš „Sodros“, iš dabartinių pensininkų, kurie buvo visiškai nieko dėti. Bet kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, to buvo atsisakyta. „Sodra“ anksčiau būdavo praskolinta, nes turėjo skolintis, o dabar „Sodra“ sutvarkyta, jos biudžete jau yra perteklius, yra gana didelis rezervas. Nes iš „Sodros“ jau neima pinigų į antros pakopos pensijų fondus.
