Kai praeitą kartą Rimvydas Valatka gavo nuo Algirdo Patacko į dantis, daug kam atrodė, kad spalvingos biografijos žurnalistas vienu mostu praras buvusias kvalifikacijas ir dėl sutrenktų smegenėlių liks niekam netinkamas, ne tik fiziškai, bet ir morališkai – neįgalus. Tačiau laikas parodė, kad sovietinių laikų redaktorius su nutrenktomis smegenėlėmis, yra kaip tik tai, ko reikia aukštajai Konjunktūros epochai, leido visu gražumu įsitikinti, jog kas ne kas, o pikti nykštukai su pamuštomis smegenėlėmis tikrai ras vietos savo sugebėjimų pritaikymui aptarnaujant apsigimusį Dvarą.
Kažkada tokiam reikalui pagal specialias technologijas ar kažkokių burtų dėka rytų šalyse būdavo pasigaminami mankurtai, tačiau tokie Lietuvoje dygo savaime iš stribo šaknies ir buvo panaudojami ne tik pastatant juos prie klozeto dangčio su paslaugiai ištiesta ranka, laikančia tualetinio popieriaus ritinėlį dvariškio užpakaliui nusivalyti, bet ir apmėtant kakučiais sugedusio Dvaro oponentus.
R. Valatkos kaip pikčiausiojo nykštuko nepakeičiamumą rodo tai, kad jam, klimaksinei būtybei, o ne, tarkime, jaunesniems nykštukijos entuziastams, nežinantiems, kas yra krieno šaknis, buvo suteikta Dvaro garbė paskelbti Ingridos Šimonytės konkurentų prezidento rinkimuose juodinimo lenktynių startą, pradedant dergti Jos lenkiškos nešvankybės konkurentus taip staigiai ir urmu, tarsi visi Grigeo nuotekų vamzdžių vožtuvai būtų atidaryti į marias.
Išaiškėjus, kad nieko verta yra ilgai ir kruopščiai kurpta Pranešėjo pavadinimą įgijusi falsifikacija, nepavykus Gitano Nausėdos užpulti dėl to, kad Princas infantas pasijuto įsižeidęs, buvo nuspręsta grįžti prie kalėjimo subkultūroje įsivyravusios praktikos, kad laimi tas, kuris pirmas išpila ant kito savo naktinio puodelio turinį.
Kaip matome, sovietinių laikų kadras R. Valatka čia labai pravertė, savo naktinių puodukų anas tuščiai nebarsto. Apskritai R. Valatka su savo padidinto kakojimo sugebėjimais praverčia visados (jis gali pašikti daugiau nei pats sveria), kai reikia kažką apdergti, tačiau ypač piktasis nykštukas yra uolus lietuvybės niekinimo apeigose, nepraleidžiantis nė menkiausios progos pasityčioti iš tautos idėjos ir lietuviškojo sentimento apraiškų, ar ne? Neprarask vilties, nemielas Rimvydai, imperijos vietininkai tave įšventins į Grigeo riterius, pavadins imperijos idėjos sargu ir pan., tačiau, žiūrint iš tolo, negaliu suprasti – ar jis ten styro taip baisiai nuplikęs ar nusiplikęs?..
Čia paminėtas R. Valatkos straipsnis yra labai įdomus hermeneutinės analizės požiūriu atvejis, rodantis savotišką bjauraus nykštuko talentą – kaip galima pridauginti visą krūvą įžeidimų tuščio turinio viražuose, dalykiniu požiūriu nepasakant net tiek, kiek galėtų sverti musės kaka (jeigu viską matuojame šūdais)?
Toliau išrašau visas dalykiškumu bent prisidengiančias straipsnelio frazes.
Vėl kartojami tušti, žagsulį įvarantys užkeikimai, kad neva „Kaip atskleidė tiriamosios žurnalistikos reporterių Davidonytės ir Pancerovo tyrimas „Pranešėjas ir prezidentas“, rinkimų kampanijos metu AiG su VSD pagalba neteisėtai tikrino (arba VSD tikrino pati, bet kodėl tada Nausėda kaip velnias kryžiaus bijo Seimo tyrimo?) savo savanorius ir jam aukojančius verslininkus“.
Ar tai Davidonytė ir Pancerovas yra tyrėjai, o jų apgailėtina rašliava – tyrimas? Tada Grigeo yra subtiliųjų kvepalų fabrikas, ne kitaip.
„Ar Nausėda nors kartą pasisakė už civilinę sąjungą, Stambulo konvenciją, moterų teises, visų piliečių lygybę prieš įstatymus?“ – susinervinęs klausia nusiplikęs iki smegenų nykštukas.
Kas tiesa, tai ne melas, Nausėda, kaip ir Vėgėlė, nedaug dar yra nusipelnę šalies homoseksualizacijos labui, šiame veiklos bare jiems dar yra kur tobulėti, – štai taip.
Žengimas neofeodalizmo linkme čia dar kažkodėl yra vadinamas demokratine tvarka, todėl nepritapę prie neofeodalinio dvaro vertybių, pavadinami demokratijos nepritapėliais ar kažkaip panašiai (cituoju iš atminties, dar kartą skaityti šio straipsnelio neprisiverčiau).
O ko jūs laukėte?
P. S.
Pagailo nieko nenusikaltusio Vėgėlės, kurį apsidirbęs nykštukas galiausiai pavadina geresniu kandidatu už Nausėdą.
Nuo brežnevizmo laikų kiekvienas save gerbiantis lietuvis žino, kad jei Valatka liaupsina veikėją, ar kokį jo darbą, tai tas ir yra visiškas š…, kurį geriausia labai iš tolo apeiti, kaip ir patį Valatką