Locked N’ Loaded 
Pateikiame svarbiausius sausio 21–27 d. akcentus 
Mūšių dinamika.
Ukraina tęsė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Kaip vieną iš sėkmingiausių smūgių praeitą savaitę, galima būtų įvardinti atakas dronais agresoriaus degalų saugyklai Tuapse. Il76 numušimas virš Belhorod vis dar palieka neatsakytų klausimų, iš kurių pagrindinis ką visgi gabeno šis orlaivis. Agresorius pateikė į orlaivį laipinamų Ukrainos karo belaisvių vaizdo įrašą, tačiau tai padarė tik po keleto dienų. Katastrofos vietoje rasti ir rusų pademonstruoti tik keli kūnai neįtikina, jog čia galėjo žūti daugiau nei 7-ios dešimtys žmonių. Ukrainos versija dėl gabenamų S300 raketų taip pat abejotina, kadangi lėktuvo kontakto su žeme metu nefiksuojama antrinė raketų detonacija. Realiausiai atrodo versija, kad šiuo orlaiviu skrido rusų aukšto rango kariškiai, tačiau detalių ir objektyvių duomenų taip pat trūksta. Kaip ir prognozuota, agresorius surengė didesnio masto kombinuotą smūgį Ukrainos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Sausio 22 d. paskleidęs dezinformaciją, neva Kharkiv gyvenamuosiuose rajonuose slepiasi Ukrainos kariai ir „svetimšaliai samdiniai“, o sausio 23 d. surengęs teroristinį smūgį raketomis ir dronais. Bendras šios savaitės ukrainiečių oro gynybos derlius išaugo. Numušta daugiau negu praeitą savaitę raketų (4 vs 27) bei dronų (75 vs 105). Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose, kurie sąlygoti agresoriaus operacijų intensyvėjimo Svatove ir Avdiivka – Vuhledar sektoriuose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko labai aukšti (6030 vs 6080). Taip pat išaugo ir okupantų šarvuotos technikos netektys (270 vs 304) bei artilerijos nuostoliai (139 vs 226). Agresoriaus pajėgų aprūpinimui ir rotacijoms kritiškai svarbus logistinis transportas taip pat naikintas efektyviau nei praėjusią savaitę (195 vs 241).
Tačiau aukštesni nei įprastai rusų nuostoliai buvo fiksuojami pirmoje savaitės pusėje, o antroje savaitės pusėje efektyvumas krito gana ženkliai.
Vertinimas. Labai tikėtina, kad Il76 numušimas – tai agresoriaus provokacija, siekiant sukiršinti Ukrainos kariuomenę, visuomenę ir politinę vadovybę. Neatmestina, kad šis incidentas ir dezinformacija apie neva gyvenamuosiuose Kharkiv rajonuose civiliniais besidengiančius Ukrainos pajėgų karius, gali būti bendro rusų PSYOPS priemonių plano dalis. Tikėtina, tokio pobūdžio bandymus skaldyti Ukrainą matysime ir ateityje. Labai tikėtina, kad rusų teroristiniai smūgiai raketomis ir dronais prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą taip pat gali būti šio plano dalis (visuomenės nuovargio didinimas), nes buvo atakuojami ir minėti Kharkiv gyvenamieji rajonai.
Agresoriaus manevrinių vienetų, artilerijos ir logistinio transporto nuostoliai išliko aukštame lygmenyje arba dar labiau išaugo:
Tai pirmoje savaitės pusėje teigiamai atsiliepė Ukrainos pajėgų pastangoms stabilizuojant padėtį po praėjusios savaitės pabaigoje įvykdyto agresoriaus prasiveržimo Tabaivka – Krokhmalne ruože, Lysychansk sektoriuje, Avdiivka rytiniame flange („Caro medžioklė“) bei sėkmingai ginantis Heorhiivka – Novomykhailivka ruože. Maža to, Ukrainos gynėjams pavyko pagerinti savo taktinę padėtį Kremina sektoriuje, šiauriniame Avdiivka flange bei Robotyne pleište.
Tačiau antroje savaitės pusėje rusų nuostoliai šarvuotos technikos, artilerijos ir logistinio transporto srityse gerokai sumenko. Tai turėjo tiesioginį efektą kontaktinėje linijoje. Rusams pavyko išplėsti savo pozicijas Tabaivka – Krokhmalne ruože, rytiniame Avdiivka flange, prie Kamyanka ir Pervomaiske ruože. Šie rusų laimėjimai nėra dideli, tačiau taktine prasme reikšmingi ir gali turėti įtakos tolimesnei padėčiai fronte.
Neatmestina, kad prie tokios padėties prisidėjo ne tik stringanti ukrainiečių logistika, bet ir kiti iššūkiai. Beje, rusai soc. tinkluose pažymi, jog nejaučia, kad Ukrainos artilerijos ir dronų aktyvumas būtų sumenkęs. Tiesa, tai turbūt pasakytina labiau apie pirmą savaitės pusę. Patys ukrainiečiai atkreipia dėmesį į silpnai sprendžiamas sąveikos tarp vienetų problemas. Šie iššūkiai yra labiausiai pastebimi Svatove sektoriuje. Taigi, galimai stringanti Ukrainos pajėgų logistika bei ne visada efektyvi sąveika tarp padalinių, leido agresoriui antroje savaitės pusėje pasiekti tam tikrų taktinių laimėjimų kontaktinėje linijoje.
Tęsiantis nesutarimams JAV elite dėl karinės paramos atnaujinimo, Europos valstybės bando kompensuoti šią spragą. Lyderystę ir toliau rodo Jungtinė Karalystė. Ji siekia iš Vokietijos išpirkti Taurus raketas ir savo pajėgose jomis pakeisti esamas Storm Shadow, o pastarąsias perduoti Ukrainai. Ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Kaip greitai tai bus padaryta, matysime. Savo ruožtu, naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai paskelbė Vokietija ir Prancūzija.
************
KARO NEBUS? (2024 01 28)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
JAV per dvi dienas trukusias derybas nepavyko paskatinti Kinijos paspausti Irano, kad šis sustabdytų husių išpuolius prieš komercinę laivybą Raudonojoje jūroje.
Penktadienį ir šeštadienį Bankoke (Tailandas) vykusiuose susitikimuose su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jakes Sullivanas bandė įtikinti Pekiną imtis veiksmų. Visgi, derybos baigėsi be jokių ženklų, kad Kinija yra pasirengusi pasinaudoti savo ekonomine įtaka Iranui, kuris finansuoja ir aprūpina Jemeno husius.
Nesiliaujančios husių teroristų atakos, be jokios abejonės, yra planuojamos, organizuojamos ir remiamos Irano bei Rusijos užsakovų. Abiejų šių tarpvalstybinį terorizmą puoselėjančių valstybių tikslas – ardyti pasaulines tiekimo grandines. Kinija, kuri taip pat yra blogio ašies valstybė, tačiau skirtingai nuo pirmųjų, kelianti pasaulyje chaosą ne tiesiogiai, bet tiekdama paramą Rusijai bei naudodama ekonominius svertus, yra suinteresuota, kad Vakarai kuo ilgiau būtų įsitraukę į konfliktą su karo nusikaltėlių valdomos Maskvos pajėgomis.
Iš vienos pusės, Pekinas mato Irano fundamentalistų keliamą grėsmę jo paties užmačioms, jei teroristams Teherane ir Maskvoje pavyktų užkurti globalų džihadą, išeinantį už Izraelio – „Hamas“ karo ribų. Tokiu atveju, konvencinio, įprastinio karo veiksmai, persikeltų į kaimynines valstybes – Libaną, Siriją, Jemeną, Iraką, kas, greičiausiai, paskatintų visų islamiškų teroristinių grupuočių aktyvumą ir įžiebtų daugybę asimetrinio karo ir išpuolių prieš civilius taškų visame pasaulyje. Sukontroliuoti visuotinio chaoso nepajėgtų nei JAV, nei pati Kinija, ir todėl komunistų partijos begemotai vengia remti bet kokius veiksmus, kurie paskatintų tokį veiksmų eigos variantą.
Iš kitos pusės, kylančios kiniškų šūdniekių kainos dėl išaugusių laivybos kaštų yra – paradoksalu – į naudą Kinijai, nes ji, žinoma, siekdama, visų pirma, uždirbti iš Vakarų, taip pat nori juos silpninti, o augančios kainos ir vakariečių piniginių ploninimas yra viena priežasčių, dėl ko mažėja parama Ukrainai ir ginkluoti Rusijos driskiai fronto linijoje gali lengviau atsikvėpti.
Taigi, Kinija žaidžia dvigubą žaidimą – ji norėtų, kad išpuoliai Artimuosiuose Rytuose tęstųsi, taip priverčiant JAV ir didžiausias NATO šalis sutelkti dėmesį ir resursus eskalacijos stabdymui bei į antrą planą perkeliant Rusijos (ir Baltarusijos) karą Ukrainoje, tačiau iš kitos pusės, ji turi būti atsargi, kad verdantis katilas burbuliuotų tik tiek, kiek reikia, neužkuriant ugnies, kurios vėliau nebepavyks kontroliuoti.
Sunku pasakyti, kiek tokia trapi pusiausvyra bus išlaikoma ateityje. Aišku tik viena, kad jei besikaupiančios putos verdančio chaoso katilo pakraščiuose išsilies per kraštus, Pekinas gali nuspręsti, kad atėjo laikas veikti ir bandyti žaibiškai okupuoti Taivaną.
Tokio ėjimo pasekmes pasaulinio saugumo architektūrai itin sunku numatyti, bet akivaizdu, kad taikos ir stabilumo siekiančioms valstybėms tektų tokia didelė našta, kad vargu, ar pavyktų su ja greitu laiku susidoroti.
Būtent apie tai, arba labai panašiai, mūsų manymu, ir kalbėjosi JAV bei Kinijos atstovai pastarąsias dienas Tailande.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Sekmadienį Kijevo karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija pradėjo dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš civilinę ir svarbią infrastruktūrą didelėse Ukrainos teritorijose.
Preliminariais duomenimis, per atakas aukų nebuvo. Orda atakavo centrinę Poltavos sritį dviem balistinėmis raketomis, paleistomis iš balistinių raketų sistemos „Iskander“, ir trimis raketomis žemė-oras virš Donecko srities rytuose.
Poltavos srities gubernatorius Filipas Proninas „Telegram“ rašė, kad smogta Kremenčuko miesto pramoniniam objektui, kas sukėlė gaisrą. Toliau į pietryčius esančios Zaporožės srities gubernatorius Jurijus Malaško sakė, kad per dronų ataką nukentėjo infrastruktūros objektas.
Ukrainos oro gynybos sistemos per naktį sunaikino keturis iš aštuonių Rusijos paleistų dronų.
Šaltiniai ant žemės praneša, kad driskiai galimai ruošiasi puolimui iš šiaurės. Stebimas tam tikras aktyvumas ir Baltarusijoje.
Vakar ryte diversinė driskių grupė Andrijevkos kaime Sumų srityje sušaudė civilius brolį ir seserį. Kaimas yra 5 km pasienio zonoje, o ukrainiečių pareigūnai ne kartą prašė gyventojų evakuotis iš pavojingos teritorijos.
↞ Trumpai ↠
Vakar Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad atskleidė korupcijos schemą, pagal kurią šalies kariuomenė pirko ginklų už maždaug 40 mln. dolerių. SBU teigimu Ukrainos Gynybos ministerijos pareigūnai ir ginklų tiekėjo „Lvovo arsenalo“ vadovai pirkdami šaudmenis, pasisavino beveik 1,5 mlrd. grivinų.
SBU pranešime teigiama, kad korupcinis nusikaltimas yra susijęs su 100 000 minosvaidžio sviedinių pirkimu kariuomenei. Šaudmenys taip ir nebuvo pateikti, o dalis lėšų vėliau buvo pervesta į sąskaitas užsienyje.
Deja, karas kažkam yra verslas, kažkam proga vogti, driskiams – žudyti ir prievartauti.
Dar labiau paaštrėjus Artimųjų Rytų krizei, husių teroristai ankstų šeštadienio rytą Adeno įlankoje apšaudė JAV karo laivą – tai pirmas kartas, kai Irano remiama grupuotė tiesiogiai nusitaikė į amerikiečių pajėgas nuo spalio mėnesio, kai pradėjo puldinėti laivybą.
Teroristai paleido raketą į JAV eskadrinį minininką „USS Carney“, teigiama JAV centrinės vadovybės pranešime. „Raketa buvo sėkmingai numušta“, – teigė JAV kariuomenė. „Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta“.
Nors ataka buvo nesėkminga, ji žymi suintensyvėjusią kovą tarp husių, kontroliuojančių didelę Jemeno dalį, ir JAV vadovaujamos jūrų operacijos, kuria siekiama apsaugoti komercinę laivybą viename svarbiausių pasaulio prekybos kelių.
Šė Korėja sekmadienį prie savo rytinės pakrantės paleido kelias sparnuotąsias raketas. Riebuilio valdomas Kinijos provincija-kalėjimas stiprina konfrontaciją su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkėmis, tačiau Vašingtono ir Seulo pareigūnai teigia nepastebėję jokių ženklų, kad Pchenjanas ketintų imtis neišvengiamų karinių veiksmų.
Žinoma, kad ne. Xi šuo tik loja, kąsti gali tik gavęs tiesioginį nurodymą.
Po įtarimų, kad kai kurie JT pabėgėlių agentūros darbuotojai dalyvavo spalio 7 d. „Hamas“ išpuoliuose prieš Izraelį, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Šveicarija ir Suomija šeštadienį prisijungė prie Jungtinių Valstijų, Australijos ir Kanados, kurios sustabdė paramos agentūros, kuri yra labai svarbus pagalbos Gazos ruožo gyventojams šaltinis, finansavimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn „visus JT darbuotojus, susijusius su teroro aktais“
„Bet kuris JT darbuotojas, susijęs su teroro aktais, bus traukiamas atsakomybėn, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą“, – sakoma JT vadovo pareiškime. Guterresas informavo, kad į „bjaurius įtariamus veiksmus“ buvo galimai įsitraukę 12 darbuotojų. Devyni jų buvo atleisti iš darbo, vienas mirė, o kitų dviejų tapatybės aiškinamos.
⥁ Lietuvoje ⥀
Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai aprašė gynybos politikos įdomybes mūsų valstybėje.
Tuo metu, kai mūsų kariuomenės vadas tvirtina, kad Rusija nepuls NATO nei šiemet, nei kitąmet, politikai, ypač mūsų šalies užsienio reikalų ministras sako, kad turime būti pasiruošę, nes karas yra labai arti mūsų.
„Kai turime aptarti karinius patarimus su tais, kurie iš tikrųjų nėra kvalifikuoti teikti karinius patarimus, kyla tam tikra sumaištis. Būtų gerai, kad kiekvienas atliktų savo darbą visame sprendimų priėmimo procese“, – pabrėžia generolas.
Ir mes taip manome. Lietuvoje, skirtingai nuo driskyno ar Šė Korėjos, civiliai vis dar demokratiniu būdu valdo šalį ir priima strateginius sprendimus. Būtent jie ir nurodo, kokioms užduotims turi būti pasiruošus kariuomenė.
Ar jau ne?
Kaip ten bebūtų, nors mums niekas negresia, bet krašto apsaugos ministras su visa piaro mašina ruošiasi kontrpuolimui ir bando įtikinti, kad net ir pavienis tankas yra naudingas.
Tikrai taip, be jokios abejonės, tankas yra naudingas. Bet karas, netgi ir „kontrpuolime“, yra paremtas skaičiais bei paprasta efektyvumo formule.
Paskaičiuokime, broliai kurmiai, visiškai teoriškai, paprastumo dėlei neįtraukdami taktikos elementų.
Vienam, kad ir vokiškam tankui sunaikinti, užtenka dviejų rusiškų Lancet3. Jei „leopardas“ mums kainuos tarp 7–10 mln. eurų, o driskių skraidyklė – apie 35 tūkstančius, neskaičiuojant įgulos, mūsų nuostoliai eurais bus 100 x didesni.
Ir atvirkščiai, jei paruošime specialiai apmokytas kontr-mobilumo ir šarvuotos technikos naikinimo grupes, net ir neįtraukiant sąjungininkų (ar pačių mūsų) paramos artilerija ir aviacija, neįtraukiant dronų, daugiausia dviem „Javelin“ galėsime sunaikinti vieną driskių tanką/šarvuotį.
Matot, klausimas juk čia ne tame, ar tankas (arba artilerija, naikintuvas, branduolinė bomba) yra galinga kovinė mašina. Be abejo, taip. Klausimas yra visai kitas. Kaip kuo optimaliau panaudot turimus resursus, kaip mūsų valstybę (ne tik kariuomenę) paruošt gynybai taip, kad driskiams būtų nepakeliama našta ją pult.
Bet kam tais skaičiavimais apsikraut? Artimiausiu metu konvencinio plataus masto karo NATO šalyse nebus, o tankas – labai gražiai atrodo, suteikia rinkėjui saugumo jausmą ir tūkstančius patiktukų soctinklo paskyroje.
