Luhansk kryptis
Svatove. Sektoriuje lokalūs susidūrimai, kontaktinėje linijoje be pakitimų. Kremina. Agresorius išlaiko per pastarąsias dvi dienas užimtas pozicijas Terny ruože. Ukrainiečiai kontratakuoja, tačiau jiems nepavyksta nupjauti pleišto. Tuo tarpu patys rusai perėjo į gynybą, sustabdydami savo atakų vykdymą. Gali būti, kad išsekusios ir apdaužytos okupantų pajėgos tolimesniems veiksmams tiesiog šiuo metų nėra pasiruošusios. Dėl to tikėtina, jog agresorius persigrupuoja, vykdo žvalgybą ir galimai netrukus vėl atnaujins operacijas. Lysychansk. Be pakitimų. Doneck kryptis Bakhmut. Rusų puolimo tempas mažėja. Dar sunku pasakyti, ar tai yra tyla prieš audrą, ar visgi Ukrainos gynėjams pavyko numušti okupantų puolimo potencialą. Tačiau suintensyvėjusios ukrainiečių kontratakos (apie jas praneša pats agresorius) rodo, kad galima į situaciją sektoriuje žiūrėti pozityviau nei prieš mėnesį. Avdiivka – Vuhledar:
Šiaurinis flangas. Rusai tęsia atakas būrio dydžio vienetais (apie 20-30 pėstininkų, 2-3 PKM ir tankas), tačiau kaip jau įprasta, nei viena iš krypčių jiems pasistūmėti nepavyksta.
Rytinis flangas. Tęsiasi sunkios kautynės, ukrainiečiams nepavyksta išstumti rusų iš „Caro medžioklės“.
Pervomaiske ruožas. Rusai tęsia lokalias atakas Pervomaiske – Nevelske ruože, Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas. Mariinka – Vuhledar. Ukrainos pajėgos toliau atmušinėja rusų atakas ne tik prie Heorhiivka, bet ir prie Krasnohorivka. Pastarojoje vietoje okupantai vis aktyvesni. Neatmestina, kad jie bandys įveržti į šią gyvenvietę, su tikslu stumtis aukštumose link Kurahivka. Tokiu atveju, puolimas Heorhiivka virstų remiančiąja puolimo ašimi. Zaporizhia kryptis Orihiv. Ukrainiečiai tęsia lokalias atakas Robotyne pleišto flanguose. Rusai ginasi bei toliau skundžiasi dominuojančia Ukrainos pajėgų artilerija ir dronais. Velyka Novosylka. Agresoriaus vienetai toliau puola prie Priyutne, jiems dar šiek pavyko pasistūmėti no mans land. Panašu, kad ir šiame sektoriuje okupantai bando atsiimti tai, ką ukrainiečiai atsikovojo per vasaros – rudens plataus masto puolimo operaciją. Pietų kryptis Ukrainos pajėgos surengė dar vieną smūgį dronais Kryme. Ir vėl ukrainiečiai vykdo žvalgybą mūšiu. Neatmestina, kad artimiausiu metu čia vėl bus fejerverkų. Pasirodė informacija, kad Ukrainos vienetai plečia placdarmą kairiajame Dniepro upės krante. Kol kas tai labiau panašu į žvalgybą mūšiu. Abi pusės „šokinėja“ po salas, ukrainiečiai nuolat išsilaipina kituose kairiojo Dniepro kranto ruožuose. Jei jiems pavyks įsitvirtinti, bus gera pradžia plečiant pozicijas iki pilnaverčio placdarmo tolimesnei puolimo operacijai. Tuo tarpu rusams, šalia ukrainiečių atakos dronų, artilerijos ir elektroninės kovos, atsiranda naujas iššūkis – minos. Didžiąja dalimi jas Ukrainos pajėgos „sėja“ naudodamos dronus.
**********
DAR VIENAS RUSŲ KARO LAIVAS DUGNE (2024 02 02)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Europos Sąjungos vadovai pagaliau susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai. Numatyta per ateinančius ketverius metus sukurti vadinamąjį Ukrainos fondą, kuris užtikrintų tvarią paramą Ukrainai dabar, perspektyvoje ir vykdant šalies pokarinį atkūrimą.
Džiaugtis solidaria Europa galime, tačiau tai dar nereiškia, kad milijardai jau teka kraujuojančiai Ukrainai. Pinigai Kijevą pasieks per kelerius metus, virs ginklais, pastatais, kita amunicija ir technika tikrai ne rytoj.
Žvelgiant į „tikslinį“ šių lėšų panaudojimą, mūsų nepaliauja stebinti ketinimai atstatyti kariaujančią šalį. Tai tas pats, kas finansuoti namo stogo renovaciją, matant pro langus besiveržiančius ugnies liežuvius.
Makabriškai skamba ir Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas, pripažįstantis, kad Rusija pažeidė tik kai kurias JT Konvencijos dėl terorizmo finansavimo prevencijos dalis, nes neištyrė finansinės paramos separatistams Rytų Ukrainoje 2014 m.
Teismas taip pat atsisakė priimti konkretų sprendimą dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimo, kurį įvykdė Rusijos teroristai 2014 m. liepos 17 d.
Pažymima, jog Rusija neturėjo pagrįstų priežasčių įtarti, kad jos suteiktos lėšos buvo ar galėjo būti naudojamos terorizmui Donecko ir Luhansko srityse finansuoti. Skelbiama, kad „Rusijos Federacija neprivalėjo pagal savo vidaus teisę prevenciškai pripažinti grupuočių teroristinėmis“.
Sužinoję apie tokį JT teismo sprendimą, Putinas, Šoigu ir Lavrovas ilgai raitėsi iš juoko susiėmę už pilvų. Mums šie Tarptautinio teismo sprendimai rodo, kokios neužklijuojamos skylės žiojėja JT teisėjų smegenyse ir kokiame dideliame rūke, tiksliau mėšle, braidžioja tarptautinės teisės specialistai.
Nors… neatmeskime ir kitos galimybės. Rusijos atsakomybės nematymas finansuojant savo sukurtas „LNR ir DNR“ gali būti pateptas Kremliaus, nes „separatistinių“ kažkokių tai respublikų išskyrimas teisiniame kontekste yra niekas kitas, kaip bandymas jas legitimizuoti. Tuo tarpu ir teisės studijų pirmakursiui aišku, kad šie pūliniai Rytų Ukrainoje privalo būti vertinami kaip tiesioginės Rusijos okupacijos ir teroro prieš suverenią šalį – Ukrainą – išraiška.
Atsarginis Kremliaus projektas Aleksejus Navalnas kviečia prieš Putiną nusiteikusius rinkėjus rinkimų dieną 12 valandą masiškai ateiti į rinkimų apylinkes ir tokiu būdu pareikšti protestą prieš Rusijos valdovą. Net ir taip vadinama Rusijos opozicija kritikuoja šį sprendimą kaip pavojingą, leisiantį FSB agentūrai suskaičiuoti visus atvirus Kremliaus priešininkus.
Psichologinė FSB operacija – tariamos opozicijos veiklos muilo opera – yra ir puikiai surengtas spektaklis Vakarams. Visa ši migla, mitai, kuriuos pasigauna užsienio žiniasklaida, o vėliau politikai, ir yra skirta tam, kad būtų kuo daugiau manančių, kad Rusijoje vis dar veikia opozicija, kad yra žodžio ir susirinkimų laisvė, kad balotiruojasi Putinui nepritariantys politikai bei kiti panašaus pobūdžio kliedesiai. Valgydami šį FSB mėšlą, Vakarų politikai ir klerkai pasimauna ant primityvių paruoštukų, naiviai tikėdami, kad Rusijoje viskas vyksta taip, kaip skelbia pati Rusija. Kartu su šiais vėmalais į smegenis farširuojami kiti nuodai, tokie, kaip Putino ligos, perversmas ar ketinimai derėtis.
Mes tikime, jog mūsų skaitytojų rate nebėra naivuolių, tikinčių, kad Navalnas iš kalėjimo kuo ramiausiai gali rašyti pranešimus pasaulio žiniasklaidai, organizuoti masines eitynes ir protesto akcijas. Tai šiandieninėje Rusijoje yra neįmanoma. Kalėjimuose be jokių teisių ir laisvių trūnija net tie, kurie kadaise internete viso labo neatsargiai pakomentavo ar savo šalies fiurerį pavadino ch***o.
Kol Vakarai su džiaugsmu ir pasigardžiavimu valgys FSB paruoštą mėšlą, tol Kremlius jį su pasimėgavimu keps ir tieks jų naivuoliams.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Rusijos raketiniame laive „Ivanovec“, kuris buvo sunaikintas vakar, greičiausiai buvo 40 jūreivių, praneša Ukrainos karinis jūrų laivynas. „Tai gana didelė netektis, turint omenyje, kad Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyne yra tik trys tokie projekto 1241.1 kateriai ir ginkluotę, tarp jų – iki 130 km nuotolio „Moskit“ tipo priešlaivines raketas“, – teigiama pranešime.
Pasak šaltinių, rusų laivas pažeistas nepataisomai priburbuliavo ir šiuo metu yra Juodosios jūros dugne. Ukrainiečių teigimu, „Ivanovec“ buvo sunaikintas sėkminga dronų ataka.
Driskių Federacija šiąnakt į Ukrainos teritoriją paleido 25 „šachedus“, praneša Ukrainos karinės oro pajėgos. Pagrindinis smūgis buvo nukreiptas į Dnipro srityje esančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino 11 priešo bepiločių skraidyklių.
Fronto linijoje įvyko 63 kariniai susirėmimai, daugiausia – prie Avdijivkos.
Visi rusų puolimai atmušti.
↞ Trumpai ↠
Pritrūkus darbo jėgos, Vokietija svarsto galimybę taikyti 4 dienų darbo savaitę. Nuo vasario 1 d. 45 Vokietijos įmonės pradeda eksperimentą, kurio metu darbuotojai dirbs viena diena trumpiau, tačiau gaus tą patį atlyginimą. Įstatymo šalininkai teigia, kad 4 dienų darbo savaitė padidintų darbuotojų produktyvumą bei padėtų sumažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą šalyje.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, jog Europa nepavargo nuo Ukrainos, tačiau pavargo nuo Viktoro Orbano ir jo „savanaudiškų žaidimų“.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius taip pat pavargo, tik ne nuo Orbano, o dėl nesibaigiančių diskusijų apie tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai.
Europos valdininkija toliau painiojasi savo pačių sukurtose abejonių, teisės aktų, norų – nenorų, ne/galimybių voratinkliuose.
Tai žinodama ir matydama Rusija ir pradėjo šį karą.
JAV Senate „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas atsiprašė šeimų, kurios teigė, kad jų vaikams pakenkė socialinė žiniasklaida. Įstatymų leidėjai pasikvietė verslininką norėdami sužinoti, ką jis daro, kad apsaugotų vaikus internete.
Kongrese svarstomas teisės aktas, kuriuo siekiama, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės būtų atsakingos už jų platformose skelbiamą turinį. „Meta“ paskelbė apie naujas saugos priemones, įskaitant tai, kad nuo šiol nepilnamečiai negalės gauti žinučių „Instagram“ ir „Messenger“ iš nepažįstamų asmenų.
⥁ Lietuvoje ⥀
Tęsiasi rinkimų spektaklis, scenoje makaluojantis padoriems, ne visai padoriems, nukvakusiems artistams bei iš spintų ištrauktiems skeletams. Rinkimai, greičiausiai, netaps kuo nors netikėti daugeliui mūsų.
Mus labiau neramina Maskvos projektai Vilniuje, kurie čia neretai sėkmingai vystomi dėka smegenis kažkur padžiovusių, o gal sąmoningai su Rusija bendradarbiaujančių politikierių.
Pastarieji, jei netyčia „tamsoje“ netalkina FSB, turėtų suprasti, jog Vilnius – puikus tramplinas Rusijos SVR projektams. Čia tariami Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriai įgauna tam tikrą pasitikėjimo kreditą, kas jiems atveria duris į daugybę valdiškų namų Briuselyje ir Vašingtone.
O Lietuva Vakarai šiuo klausimu pasitiki, nes kas gi geriau gali matyti Rusijos realijas, jei ne mes.
Projektiniai žaidimai su imperialistiniu virusu sergančiais Putino oponentais yra ne mažiau pavojingi nei mūsų kaimo baudžiauninkų keliaklupsčiavimai prieš karo nusikaltėlį Jelciną, atvedusį į Kremlių KGB projektą pavadinimu „Putinas“.
