Vytautas Sinica. Stadiono koncesijos sutartį būtina nutraukti, gelbėti ten nėra ko

Nacionalinis stadionas prikaustė Lietuvos dėmesį ir jūs galėjote net pasigesti, kodėl tyliu apie tai. Iš dalies, nes viską buvome pasakę dar prieš 3 metus, prieš Vilniui pasirašant tą tragišką ir skandalingą koncesijos sutartį. Tada, 2021 metais, atlikę jos teisinį vertinimą pasakėme, kad:

– koncesijos sutartis neteisėta;

– koncesijos sutartis nuostolinga miestui;

– pažadai, kad projektas nebrangs, yra tušti;

– daugiafunkcio centro statyti nereikia, reikia TIK stadiono ir ne toje vietoje;

– stadionas šia sutartimi nebus pastatytas.

Ypač pastarąjį dalyką kartojau per savivaldos rinkimus, o Valdas Benkunskas kartojo, kad tikrai tikrai bus pastatyta. Na, Vilnius pasirinko, dabar turi. Yra išmintinga pradėti tikėti tuo, kas kalba tiesą, bent pamačius pildantis jų teiginius. Mums belieka priminti, kad taip buvo.

Kita vertus, Stepukonio ir praloštų milijonų istorija yra įdomi, bet nėra svarbi. Visuomenei nėra svarbu, kaip dingo „Baltcap“ pajėgumai ir pinigai. Svarbu ką su tuo faktu daro Vilniaus administracija.

Ir čia vyksta iš tiesų tragiški dalykai. Meras prisipažino apie nemokumą ir stabdomus statybos darbus žinojęs bent nuo gruodžio vidurio, bet užsispyrusiai slėpė viską nuo visuomenės, kartojo, kad viskas bus gerai. Nacionaliniam susivienijimui reikalaujant Baltcap finansinio audito, jo nepradėjo, nes – kaip dabar jau žinoma – pats žinojo, ką ten ras. Atsisakė tarybos nariams pateikti galimai išgalvotą indeksavimo prašymą. Ir tyliai ruošė, kaip parduoti visuomenei kažkokį projekto gelbėjimo planą. Projekto, kurio niekada ir neturėjo būti. Projekto, kuris esą tikrai nebrangs ir nežlugs.

Ką meras galiausiai sugalvojo, yra pasityčiojimas iš vilniečių ir valstybės apskritai. Žūtbūt gelbėdamas šią ir taip blogą sutartį, jis dar ją blogina, indeksuodamas papildomais 40 milijonų eurų ir manipuliuodamas, kad sumokėsime tik 2.3 mln. daugiau (nes mokėsime tik 2, o ne 25 metus). Projektą jis atiduoda mieste ką tik nori darančiam ir vieną stadioną jau daugiabučiais pavertusiam ekskomunistui Arvydui Avuliui. Toks veiksmas visapusiškai neteisėtas, nes nei koncesijos galima perduoti, nei projekto sąlygų keisti. Reikalingas naujas konkursas, nauji leidimai, naujos viešinimo, derinimo procedūros. Taip yra. Avulis kartoja, kad negalima to daryti, nes sužlugdysite projektą. Nevykdykite įstatymų, kitaip sakant.

Sutartis turi būti nutraukta dėl užfiksuotų pažeidimų, mažiausiai 10 milijonų atgauta iš draudimo bendrovės.

Ir čia svarbiausia vieta. Stadiono koncesijos projektą sužlugdyti galima ir būtina! Tai geriausia, kas gali nutikti šioje situacijoje. Sutartis turi būti nutraukta dėl užfiksuotų pažeidimų, mažiausiai 10 milijonų atgauta iš draudimo bendrovės (sutarties įvykdymas yra užtikrintas draudimo bendrovės pateiktu laidavimo raštu), o vietoje beprasmio daugiafunkcio centro statomas TIK stadionas šimtu milijonų eurų pigiau, jei tikėsime Benkunsko ištartom kainom. Miestas sutaupytų virš 100 milijonų eurų, kuriuos buvo pasiruošęs išleisti per 2 metus. Jeigu turime bent kiek proto ir sąžinės, už juos galėtume paruošti Vilnių galimai agresijai. Viskas yra prioritetai.

Nacionalinis susivienijimas tikrai balsuos prieš koncesijos indeksavimą ir sutarties perrašymą. Kolega Stankūnas jau kreipėsi su šia pozicija ir į merą. Mero neperkalbėsime, bet tarybos daugumoje gali rastis narių, kurie nenorės liestis prie šio korupcija dvelkiančio projekto ir aukščiau kels miesto interesus. Ne taip dažnai teisėta ir teisinga taip idealiai sutampa. Būtina nutraukti koncesijos sutartį, atgauti nuostolių dalį, jokiu būdu nieko neindeksuoti ir ne atiduoti Avuliui. Visa tai ir daugiau aptariau sugrįžusiame papunkčiui stadionui uždegtų žvakelių fone.

Politinė reklama, iš esmės visa parengta Šimašiaus ir Benkunsko.