Deglų eisena vasario 16 d., 18 valandą!

Vasario 16-ąją kviečiame į tradicija tapusį kasmetinį žygį su deglais Vilniuje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Eisenos pradžia numatoma 18 valandą nuo Jono Basanavičiaus paminklo (Aušros Vartų g. 5), pabaiga – Lukiškių aikštėje.

Bičiuliai! Rytoj, Vasario 16-ąją, 18 valandą renkamės prie Jono Basanavičiaus paminklo į tradicinę deglų eiseną Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Gal kas nesutiks, bet tai svarbiausia mūsų valstybinė šventė. Ir mes neturime nė mažiausio pagrindo kuklintis ją švęsti, kur ir kaip norime.

Kadangi Vilnius vis labiau mišrus ir rusakalbis, šiemet pridursime vieną svarbų akcentą – už lietuvių kalbos išlikimą, už jos mokymąsi, už būtinybę ją mokėti gyvenantiems Lietuvoje. Vasario 16-ąją lietuvių tauta apsisprendė sukurti savo valstybę, kad pasaulyje būtų vieta, kur gyvuotų lietuvių kalba, kultūra ir savimonė. Būdami atviri pasauliui ir gerbdami kitataučius piliečius, visgi turime gerbti ir save – kaip ir visas demokratinis pasaulis saugoti sienas, puoselėti istorinę atmintį ir visų lygybę prieš valstybinę kalbą.

Manau, kad kasmet ateinantiems į šią šventę visa tai savaime suprantama. Su švente Jus visus ir iki ryt! Pasidalinkite kvietimu su draugais.

Vytautas Sinica

*************

Mieli bendražygiai, visi patriotiški Lietuvos piliečiai,

Rytoj Vilniuje įvyks tradicinė patriotinė eisena su deglais. Eisenos išvakarėse kreipiuosi į Jus šiuo laišku prašydamas kuo gausiau dalyvauti renginyje ir kviesti atvykti visus nors kruopelę Lietuvos – tautos ir valstybės – jausmo išsaugojusius artimus arba pažįstamus žmones.

Taikus ir gražus renginys šį kartą nebus, ir jau nebegali būti, tik linksmos, džiugios ir, pirmiausia, pramoginės eitynės, kokios jos galėjo būti iki šiol. Ne tie laikai. Tiesa tokia, kad šiais metais jos vyks kolonistų užtvindytoje Lietuvos sostinėje. Joje, kaip ir okupacijos laikais, rusų kalba girdima kiekviename žingsnyje ir jau pradeda užgožti mūsų gimtąją ir kol kas nominaliai dar valstybinę lietuvių kalbą.

Todėl savaime atėjo laikas eisenos dalyviams drąsiai ir tvirtai paliudyti savo valią ir ryžtą ginti Vasario 16-osios Lietuvą ir jos įkvėptą bei įgalintą atgimti mūsų šiandienos valstybę. Nepriklausomą lietuvių valstybę, kurią vos po trijų dešimtmečių užsimota vėl ištrinti iš Europos ir pasaulio žemėlapio.

Artėjantis renginys yra galimybė atgaivinti savo giliąją istorinę atmintį ir susigrąžinti vėl baigiamą atimti ir ištrinti tikrąją savo istoriją. Istorija yra kertinis Tautos narių bendrystės bei pilietinio solidarumo ryšio ir Valstybės statinio akmuo. Išsaugoti savo kalbą ir kultūrą tautoms yra neapsakomai svarbu. Bet ir jas iš dalies ar net visai praradusi tauta dar turi galimybę išlikti, jeigu nepamiršta savo istorijos. Škotai, velsiečiai, airiai – dauguma jų užmiršo gimtąją kalbą, bet atsimena savo istoriją. Todėl jie tebėra tautos. Šveicarai – skirtingomis kalbomis šnekanti tauta, kurią išlaikantis ir neleidžiantis iširti jos vientisam audiniui siūlas pirmiausia yra bendra istorinė atmintis ir jos kuriamas telkiantis bei įkvepiantis istorinis pasakojimas. Arba austrai – jie būtų tiesiog vokiečiai, jeigu neturėtų savo senos ir garbingos istorijos.

Mėginantieji atimti mūsų istoriją ir didvyrius net Vasario 16-ąją siekia paversti ne rimties, susikaupimo ir tautos solidarumo bei Lietuvos piliečių įsipareigojimo savo valstybei valios žadinimo švente. Jie daro viską, kad ši diena virstų tik dar vienu pramoginiu laisvadieniu ir linksmybėmis minint kažkokios abstrakčios ir politiškai niekaip neįvardijamos Lietuvos sukaktį. Siekiama, kad fasadiniai ir lėkšti šios dienos minėjimai kuo greičiau ištrintų tautinę ir valstybinę lietuvių jauseną ir kad jie taptų brandžią politinę ir patriotinę sąmonę praradusia pramogautojų minia. Net nesuvokiančia, kad ši diena yra nepriklausomos demokratinės LIETUVIŲ TAUTOS valstybės Gimimo diena.

Kviečiu atidžiai perskaityti toliau pateikiamą F. Nyčės neapsakomai įžvalgų ir toliaregišką įspėjimą, kokia lemtis laukia ir neišvengiamai ištinka žmones ir ištisas tautas, leidžiančius ištrinti jų istorinę atmintį:

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis to ne taip, kaip nori gyvulys. Žinoma, žmogus kartais klausia gyvulį: kodėl tu man nieko nesakai apie savąją laimę ir tik žiūri į mane? Gyvulys galėtų atsakyti: taip yra todėl, kad aš tuojau pat užmirštu, ką norėjau pasakyti – bet pamiršta ir šį atsakymą, o šitai ganėtinai stebina žmogų.

Tačiau žmogus stebisi ir pats savimi – tuo, kad jis neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet prikaustytas prie praeities <…> Tada žmogus sako: aš prisimenu, – ir pavydi gyvuliui, kuris tuojau pat pamiršta ir kuriam kiekviena akimirka tikrai miršta, grimzdama į rūką ir naktį, ir užgęsta amžiams“.

O perskaičius ir apmąsčius šį įspėjimą – atvykti į eiseną. Prasmingą ir valstybiškai turiningą renginį, skirtą ginti mūsų visų teisę išlikti oriais žmonėmis ir save gerbiančia laisva tauta.

Su Vasario 16-ąją!

Vytautas Radžvilas

********************

Vasario 16-oji žymi lietuvių tautos apsisprendimą turėti savo valstybę ir joje patiems spręsti savo likimą. Ilgas tautinio atgimimo kelias vedė prie šios lemtingos akimirkos. Ištisos kartos, sekusios po to, krauju apgynė šį apsisprendimą. Ši diena privalo būti didžiausiu pasididžiavimu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tik jos dėka mes apskritai galime būti kaip tauta, spręsti savo problemas, rinktis kelius, klysti ir stotis ant kojų. Ši diena verta visų ir kiekvieno atminimo.

Po trisdešimties atkurtos nepriklausomybės metų vis dar nerandama valios įamžinti Lietuvos laisvės kovų, kuriomis siekta apginti ir išsaugoti Vasario 16-osios deklaraciją ir Lietuvos valstybingumą.

„Nuo 1918–1920 metų laisvės kovų iki Birželio sukilimo, nuo Sąjūdžio iki Katalikų kronikos ir kartais net partizanų – Lietuvoje valdžios lygiu užsispyrusiai nenorima prisiminti su žodžiais „Už Dievą ir Tėvynę“ kovojusių ir žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę. Būtent už tautos nepriklausomybę, o ne už abstrakčią kiekvieno laisvę išvažiuoti, kaip šiandien ciniškai bandoma pateikti. Lietuvoje nesistengiama formuoti nuoseklios valstybiškos istorinės atminties, kurioje tautos suverenumas, Lietuvos valstybė, tikrieji jos kūrėjai ir gynėjai turėtų deramą vietą. Oficialiuose minėjimo renginiuose kviečiami kalbėti žmonės, viešai kartojantys, kad per šimtą metų Lietuvos neliks ir tai esą puiku. Tai nėra puiku. Lietuvos laukia toks likimas, kokia bus Lietuvos piliečių valia ją saugoti ir kurti. O kurti įmanoma tik ant pagarbos praeičiai ir Vasario 16-osios principų pamatų. Todėl kviečiame drąsiai ir išdidžiai sutikti šią dieną, nesikuklinti to, kad didžiuojamės ir švenčiame būtent Lietuvos valstybingumą. Susitikime prie Jono Basanavičiaus paminklo Vasario 16-osios vakarą ir pakvieskime kartu švęsti visą Vilnių“, – teigia „Pro Patria“ pirmininkas dr. Vytautas Sinica.