Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją.
Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regioną vyko visos jo kadencijos metu.
„Darbo dienų regionuose ciklą prezidentas pradėjo 2019 m., pačioje savo kadencijos pradžioje. Per tą laiką šalies vadovas su komanda vyko dirbti į visus Lietuvos regionus, susitiko su vietos valdžios, verslo, valstybės įstaigų, pilietinių iniciatyvų atstovais ir vietos gyventojais 35 savivaldybėse“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.
Prezidentūra, pažymi, kad regionų atskirties mažinimas bei vietos valdžios savarankiškumo ir atsakomybės stiprinimas yra svarbi šalies vadovo darbotvarkės dalis.
„Dėmesys problemoms ir iššūkiams, su kuriais susiduria regionų gyventojai, teigiamų pokyčių visoje Lietuvoje inicijavimas prezidentui yra jo tiesioginė pareiga“, – taip pat akcentuoja Prezidentūra.
I. Vėgėlė: akivaizdu, kad prezidentui Rinkimų kodeksas negalioja
Save prezidento rinkimuose išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė įsitikinęs, kad G. Nausėdos vizitai į regionus yra akivaizdus įstatymų pažeidimas. Pasak jo, šalies vadovas, neseniai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus dėl apsilankymo Londone vykusiame miuzikle, ir toliau naudojasi savo padėtimi – šįkart jau rinkiminiais tikslais.
„Prezidentas važiuoja su valstybės eskortu, valstybės lėšomis, reklama apie susitikimus su gyventojais platinama nemokamai arba, kitaip tariant, valstybės lėšomis. Sales ir visus kitus dalykus prezidentas, kiek man yra žinoma, taip pat gauna nemokamai“, – atkreipė dėmesį I. Vėgėlė .
„Taigi, mano įsitikinimu, trečias mėnuo sistemiškai vyksta Rinkimų kodekso pažeidimas. Ir tas VTEK buvęs nutarimas turbūt rodo, kad tai nėra vienkartinis atvejis, kai supainiotas viešas ir privatus interesas. Tai panašu į sistemą“, – akcentavo kandidatas.
Politikas viliasi, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atkreips dėmesį į prezidento keliones į regionus ir imsis atitinkamų veiksmų.
„VRK turi pasitvirtinusi pakankamai aiškius kriterijus ir, mano supratimu, VRK tuos kriterijus reikia tik taikyti. (…) Mano duomenimis, šie kriterijai akivaizdžiai svyra į rinkimų agitaciją“, – sakė I. Vėgėlė.
„Todėl kyla klausimas, ar yra kažkokia veikla, kuri yra laikoma pagal Rinkimų kodeksą prezidento rinkimine veikla? Ar vis tik visą veiklą galima laikyti prezidento einančio pareigas veikla? Jei taip, tuomet aš išvadą darau, kad Rinkimų kodeksas prezidentui negalioja“, – sakė jis.
G. Jeglinskas: prezidentas visą rinkiminę kampaniją vykdo mokesčių mokėtojų sąskaita
Kritiškai G. Nausėdos vizitus į regionus vertina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Giedrimas Jeglinskas. Pasak politiko, prezidentas savo rinkiminę kampaniją vykdo naudodamas mokesčių mokėtojų lėšas.
„Aš tikrai matau problemą. Prezidento dviveidiškumas yra daugiau negu akivaizdus. Jis pats prieš penkerius metus yra kritikavęs premjerą Saulių Skvernelį, kad jis prezidento kampanijos metu į Lietuvą žiūri per kortežo langą. O šiandieną jis vykdo visą savo prezidentinę kampaniją mokesčių mokėtojų sąskaita“, – sakė G. Jeglinskas, pažymėdamas, kad šalies vadovas rinkimų kampanijos tikslais į susitikimus regionuose vežasi ir savo sutuoktinę Dianą Nausėdienę.
Tiesa, demokratų kandidatas atkreipia dėmesį ir į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidento rinkimuose iškeltos premjerės Ingridos Šimonytės veiklą.
„Akivaizdu, kad kalba yra ne tik apie prezidentą, bet ir apie premjerę, kuri irgi yra aktyviojoje pozicijoje. Ir Lietuvoje, mano manymu, yra tikrai didelė problema, nes realiai turime tokią situaciją, kai du aukščiausi šalies pareigūnai gali naudotis privilegijomis asmeninės kampanijos tikslams, viskas palikta jų sąžinei“, – akcentavo kandidatas į prezidentus.
Todėl G. Jeglinskas ragina tiek prezidentą, tiek ir premjerę išsklaidyti abejones viešai pateikiant informaciją apie pastarojo laikotarpio vizitus.
„Siūlau tiek prezidentui, tiek premjerei viešai pateikti informaciją, kiek vizitų turėjo prieš dvejus metus po Lietuvą ir kiek jų vyksta dabar, mokesčių mokėtojų pinigais. Ir neabejotinai pamatysime didžiulį skirtumą“, – teigė G. Jeglinskas.
Kandidatas taip pat neslėpė nusivylimo VRK veikla.
„Kandidatams yra sudarytos nelygios galimybės. Matome tai ir VRK veikloje. Tai yra politizuotas procesas ir visi atsiduriame kaip antraeiliai kampanijos dalyviai, nors turime idėjas, turime viziją ir turime planus“, – pabrėžė politikas.
D. Žalimas: tai ne tik prezidento, bet ir premjerės problema.
Savo ruožtu „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas atkreipia dėmesį, kad administracinio resurso naudojimas rinkimuose taip pat yra tiek prezidento, tiek ir premjerės problema.
„Administracinio resurso naudojimas rinkimuose, kada žmonės eina atitinkamas pareigas, visada yra problema. Tai nėra vien tik prezidento G. Nausėdos, bet ir premjerės problema. Ji tiesiogiai, aišku, neagituoja, bet turbūt sutikime, kad neatsitiktinai atsiranda tam tikros diskusijos dėl gynybos dramatiškos būtent šiuo laikotarpiu, o ne per iki tol buvusius metus“, – Eltai teigė D. Žalimas.
Politikas akcentuoja, kad norint išvengti interesų supainiojimo, prezidentas turėtų labai aiškiai informuoti, kai vyksta į regionus susitikti su rinkėjais kaip kandidatas.
„Riba labai plona ir kandidatai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad nebūtų sudaromas įspūdis, kad jie savo administracinį resursą naudoja rinkiminei agitacijai, kai eina tas pareigas. Jeigu iš tiesų toks įspūdis susidaro, aš galvoju, kad būtų garbinga ir sąžininga, kad tokios kelionės būtų apmokamos iš rinkimų sąskaitos“, – sakė D. Žalimas.
„Prezidentas turi bendrauti su žmonėmis, bet nesu tikras, ar visi tie susitikimai tiesiogiai yra susiję su prezidento funkcijų vykdymu“, – taip pat pažymėjo kandidatas į prezidento postą.
ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto paskelbė 12 pretendentų.
Papildomas I.Vėgėlės teisinis komentaras:
Kandidato į Respublikos Prezidentus pareiškiniai dokumentai priduoti VRK. Netrukus prasidės parašų rinkimų startas! O tuo tarpu… ar žinote, kad šiais metais balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės. Politikai stengiasi įtikti mūsų tautiečiams užsienyje, tikėdamiesi jų balsų, bet:
1. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nesudaryta galimybė el.būdu pasirašyti už jų norimą kandidatą į Prezidentus, nes pasirašyti gali tik tie, kurie turi elektroninį parašą, o tokį turi retas užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis. Na nebent toks asmuo pasirašytų fiziškai jam iš Lietuvos nusiųstame parašų rinkimų lape. Akivaizdu, kad ši galimybė itin brangi ir visiškai nepraktiška. Įdomu tai, kad balsuoti toks Lietuvos pilietis visgi galės – jokių elektroninių parašų jam nereikės, net ir paso galiojimas gali būti pasibaigęs.
2. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie negauna pajamų iš Lietuvos, nesudaryta galimybė paremti kandidato didesne nei 50 eurų suma. Tam, kad paremti didesne suma, reikia būti deklaravus pajamas, o tokios galimybės asmenims, kurie negauna pajamų iš Lietuvos, paprasčiausiai nėra.
Naujasis Rinkimų kodeksas (konstitucinis įstatymas!) ir jį įgyvendinantys teisės aktai nesuderinti su jau galiojančiais, jame nemažai spragų bei nepriklausomų kandidatų diskriminacijos:
1. Rinkimų kampanijos dalyvis privalo iki dokumentų pateikimo – t.y. vasario 18 dienos – deklaruoti pajamas už 2023 metus, o mokesčių inspekcija preliminarias deklaracijas suformuos anksčiausiai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Kaip prieš nepilną dešimtmetį informacijos apie pajamas reikia prašyti pažymomis;
2. Nepriklausomas kandidatas, priešingai nei politinės partijos iškeltas, neturi jokios galimybės teikti kandidatų į jokias rinkimų komisijas. Nors nepriklausomam kandidatui suteikiama teisė siūlyti stebėtojus, tačiau stebėtojo ir komisijos nario teisės stipriai skiriasi;
3. Nepriklausomam kandidatui yra nustatytas aukos savo rinkimų kampanijai limitas – beveik 36 tūkst. eurų, tuo tarpu partija savo keliamam kandidatui gali aukoti tiek, kiek turi sąskaitoje pinigų. Beje, partijos kandidatui partijos pervedami pinigai didžiąja dalimi yra valstybės biudžeto dotacija. Taigi įstatymas savo pinigų naudojimą rinkimų kampanijai stipriai apriboja, bet va valstybės biudžeto pinigams – laisvė.
Galėčiau tęsti. Nors įstatymas deklaruoja kandidatų lygiateisiškumą, tačiau vien šie pavyzdžiai apie tokį leidžia tik svajoti. Ką jau bekalbėti apie valstybines pareigas einančių kandidatų finansinio ir organizacinio resurso naudojimą. Paprastai tariant – biudžeto pinigų naudojimą savo rinkiminei kampanijai.
Bet rankų nenuleidžiame. Nelygioje kovoje dar didesnis užsidegimas laimėti!
Kartu mes galime daug !
Politinė reklama.
