Jonas Grigas. Mokslininkai siūlo į kosmosą iškelti skėtį nuo Saulės

Ekspertai sako, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai istorijoje. Tarptautinis Paryžiaus susitarimas siekė, kad bent jau šį dešimtmetį vidutinė Žemės temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 °C. Tačiau vasario pradžioje moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtose išvadose teigiama, kad Žemė jau įšilo maždaug 1,7 °C. Padaugėjo ekstremalių oro sąlygų, kyla jūros lygis, daugėja gaisrų ir tirpsta ledo kepurės.

„Norint išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, pasaulis turėtų greitai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, pašalinti iš atmosferos gigatonas anglies ir apriboti patenkančią Saulės spinduliuotę“, – Space.com sakė „Planetary Sunshade Foundation“ direktorius Morganas Goodwinas. Tačiau per šimtmečius ir tūkstantmečius gaunamas Saulės šilumos kiekis kinta dėl Žemės orbitinių parametrų svyravimo ciklų, vadinamų Milankovičiaus ciklais.

Žemė aplink Saulę sukasi elipsine orbita – tai priartėdama, tai nutoldama. Orbitos forma kinta maždaug 100 000 metų ciklais – tai pailgėja, tai suapvalėja. Antrasis ciklas susijęs su Žemės ašies polinkio kampo kitimu. Jis maždaug per 40 000 metų laikotarpį gali kisti nuo 22,1 ii 24,5 laipsnių. Kuo didesnis kampas, tuo ekstremalesnės klimato sąlygos Žemėje. Be to, besisukdama Žemė erdvėje precesuoja 26 000 metų ciklu. Kiek Saulės energijos pasiekia Žemę, priklauso nuo Žemės padėties šiuose trijuose cikluose. Žinoma, Žemės klimatas priklauso nuo vandenynų srovių cirkuliacijos ir atmosferos sudėties.

Tikslu apriboti Saulės spinduliuotės kiekį mokslininkų grupė siūlo kosminį Saulės skėtį nuo pasaulinės klimato kaitos. Idėją pasiūlė Izraelio „Technion“ mokslininkai, kurie mano, kad vieno milijono kvadratinių mylių skėtis daugiau nei devynių milijonų mylių atstumu nuo Žemės, judėdamas erdvėje ir atidarydamas bei uždarydamas šešėlinį sluoksnį, per dvejus metus sumažintų Žemės temperatūrą 2,7 laipsnio pagal Farenheitą.

Komanda Izraelyje tikisi per ateinančius trejus metus suprojektuoti prototipą ir raketą, kuri iškeltų skėtį į kosmoso Lagranžo tašką, kuriame skėtis gali neribotą laiką išbūti nenaudojant jokių papildomų jėgų jo padėčiai stabilizuoti ir atspindėtų Saulės šviesą atgal į kosmosą.

Idėja buvo svarstoma daugelį metų ir „Planetary Sunshade Foundation“ rengia dokumentus, kurie palaiko idėją. Šis fondas pataria, kad skėtis nuo Saulės galėtų būti geriausias Saulės spinduliuotės valdymo sprendimas ir turėtų būti laikomas pagrindine pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita Žemėje dalimi. Tačiau yra tokių, kurie sako: „Nekvailiokime su motina gamta!“

2023 metų birželį JAV Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų politikos biuras paskelbė Kongreso ataskaitą apie Saulės spinduliuotės modifikavimą. Joje pabrėžiamos kelios pagrindinės prioritetinės sritys Saulės spinduliuotės modifikacijų tyrimams, įskaitant Saulės spinduliuotės modifikacijų diegimo poveikio klimatui ir aplinkai nustatymą; įvertinti galimus visuomeninius rezultatus ir ekologines pasekmes; ir būtinybę ištirti, kaip moksliniai tyrimai galėtų būti atliekami bendradarbiaujant tarptautiniams partneriams.

Pernai Pasaulinė klimato viršijimo rizikos valdymo komisija („Climate Overshoot Commission“) taip pat paskelbė savo ataskaitą. Joje ji paminėjo tokius Saulės spinduliuotės modifikavimo metodus: kosminius atšvaitus; aerozolio purškimą stratosferoje, plunksninių debesų retinimą ir jūrinių debesų šviesinimą –

Dar nenuspręsta, ar Saulės skėtis tebėra puiki perspektyva ant diskusijų stalo. Kol mokslininkai stumia pasiūlymą, kritikai teigia, kad skėčio kaina siektų trilijonus. Kai kurie ekspertai mano, kad ši išmonė yra tik laiko švaistymas. Saulės audros ar asteroidai gali pažeisti skėtį – rašo „Daily Mail“. Tai beprotiška idėja, ber skrydžiai į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas ar net asteroidą Benu taip pat atrodė beprotiški.

J.Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių moklsų daktaras, tikrasis LMA narys