Vasario 23–24 d. Rygoje vyko tarptautinė konferencija „Žmogaus ir šeimos tapatybė dabar ir visados“, kurią organizavo Latvijos krikščionių medikų asociacija. Joje dalyvavo platus ratas Latvijos krikščioniškų organizacijų, taip pat atstovai iš Lietuvos.
Įspūdžių daug, visų neaprašysi. Pateikiu vieno, labiausiai įstrigusio pranešėjo Jeffrey Barrows keletą minčių:
Jeffrey Barrows yra akušeris ginekologas, JAV ir Kanados krikščionių medikų ir odontologų asociacijos viceprezidentas. Jis kalbėjo apie žmogaus gyvybės vertę.
Jis pradėjo nuo to, kad yra trys mąstymo lygiai: buitinis mąstymas, mąstymas principų lygmenyje, ir pamatinis mąstymas.
Mes dažniausiai mąstome principų lygmenyje, tačiau nesuvokiame, jog principai, kuriais operuojame, priklauso nuo mūsų pasaulėžiūros.
Krikščionio atitrūkimas nuo savo pasaulėžiūros gyvenime vyksta dėl to, kad jis mąstymą principų lygmenyje atkerta nuo pamatinių vertybių, kurios sudaro jo pasaulėžiūrą. Todėl krikščionis gali pateisinti ir abortą, ir eutanaziją.
Tada teigė, jog nėra įmanoma įrodyti žmogaus gyvybės vertės, jei apie žmogaus gyvybę kalbame tik principų lygmenyje. Diskusija šiame lygmenyje iš esmės baigiasi apsikeitimu nuomonėmis.
Tik gerai suvokdami savo pasaulėžiūrą ir savo kalbėjimą grįsdami ja, mes galime įtikinamai kalbėti apie žmogaus gyvybės vertę.
Jis kalbėjo, jog iš esmės egzistuoja dvi pasaulėžiūros. Viena sako, kad tikrovė yra sukurta, kita – kad ji yra atsitiktinė. Iš to kyla visa eilė implikacijų (skaidrėje). Viena iš jų: jei žmogus yra tik biologinė medžiaga sudaryta iš atomų ir molekulių. O jeigu jis yra tik biologinė medžiaga, ji a) gali būti formuojama ir performuojama, ir b) jos vertė yra reliatyvi, nes priklauso nuo konteksto, galimybės ją formuoti ir performuoti. Ypatingą reikšmę tai įgauna medicinos srityje, kurioje dominuoja kontekstinis aborto ir eutanazijos vertinimas, taip pat manipuliacinis požiūris į transseksualumo problemą.
Jo pranešimas man buvo pačiu laiku. Po dviejų savaičių skaitysiu paskaitą LSMU studentams apie žmogaus gyvybės pradžią. Todėl ši paskaita buvo geras įkvėpimas nebijoti kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu.
