The New York Times išspausdino labai neblogą straipsnį apie CIA (CŽV) bendradarbiavimą su Ukrainos karine žvalgyba HUR. Nuvalius nuo įprastinių žurnalistinių kvailysčių, pamatome, kaip, pavyzdžiui, Baracko Obamos administracija kaišiojo pagalius į ratus ukrainiečiams, kad tik šie nenuskriaustų rusų, kuriems Obama buvo skolingas pagalbą perrenkant antrajai kadencijai:
„Iš Kijevo CIA direktorius Brennanas grįžo į Vašingtoną, kur tuometinio prezidento Baracko Obamos patarėjai buvo labai susirūpinę dėl galimybės bendradarbiavimu su ukrainiečiais išprovokuoti Maskvą.
Baltieji rūmai parengė slaptas taisykles, kurios įsiutino ukrainiečius ir kurias kai kurie CIA darbuotojai laikė pančiais. Taisyklėmis žvalgybos agentūroms buvo uždrausta teikti Ukrainai bet kokią paramą, kuri, kaip galima „pagrįstai tikėtis“, galėtų turėti mirtinų padarinių.
Pasekoje buvo labai subtilus balansavimas. CIA turėjo sustiprinti Ukrainos žvalgybos agentūras neprovokuodama rusų. Raudonosios linijos niekada nebuvo tiksliai apibrėžtos, todėl partnerystėje nuolat tvyrojo įtampa.
Po 2016 m. partnerystei gilėjant, ukrainiečiai ėmė nekantrauti dėl, jų manymu, pernelyg didelio Vašingtono atsargumo ir pradėjo rengti pasikėsinimus bei kitas mirtinas operacijas, kurios pažeidė sąlygas, su kuriomis, Baltųjų rūmų manymu, ukrainiečiai sutiko. Įsiutę Vašingtono pareigūnai grasino nutraukti paramą, tačiau to niekada nepadarė.
„Santykiai tik stiprėjo ir stiprėjo, nes abi pusės matė tame vertę, o JAV ambasada Kijeve – mūsų stotis ten, operacijos iš Ukrainos – tapo geriausiu informacijos, radijo signalų ir viso kito šaltiniu apie Rusiją“, – sakė buvęs aukštas JAV pareigūnas. „Mums niekados nebuvo gana“.
CIA turėjo raudonų linijų. Ji nepadėdavo ukrainiečiams vykdyti puolamųjų mirtinų operacijų.
„Mes skyrėme žvalgybos duomenų rinkimo operacijas nuo to, kas sprogsta“, – sakė buvęs aukšto rango JAV pareigūnas.
Tai buvo skirtumas, kuris nepatiko ukrainiečiams.
Pirmiausia Ukrainos Karinės žvalgybos HUR vadovą generolą Kondratiuką supykdė amerikiečių atsisakymas pateikti palydovines Rusijos teritorijos gilumos nuotraukas. Netrukus jis paprašė CIA pagalbos planuojant slaptą misiją, kurios tikslas buvo nusiųsti HUR komandosus į Rusiją, kad šie padėtų sprogstamuosius užtaisus Rusijos kariuomenės naudojamuose traukinių depuose. Jei Rusijos kariuomenė siektų užimti daugiau Ukrainos teritorijos, ukrainiečiai galėtų susprogdinti sprogmenis ir taip sulėtinti rusų puolimą.
Kai Kijevo stoties viršininkas informavo savo viršininkus, šie, kaip sakė vienas buvęs pareigūnas, „išsikraustė iš proto“. CIA direktorius Brennanas paskambino Kondratiukui, kad įsitikintų, jog misija atšaukta ir Ukraina laikosi raudonųjų linijų, draudžiančių mirtinas operacijas.
Kondratiukas atšaukė misiją, tačiau gavo sau pamoką. „Toliau dirbome taip, kad su jūsų vaikinais apie šiuos dalykus nediskutuotume“, – sakė jis.
Ukrainiečių šnipai išsiaiškino, kad Rusijos pajėgos Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje esančiame aerodrome dislokavo atakos sraigtasparnius, galbūt siekdamos surengti netikėtą antpuolį.
Kondratiukas nusprendė nusiųsti komandą į Krymą, kad ji aerodrome padėtų sprogmenis, kuriuos būtų galima susprogdinti, jei Rusija ryžtųsi puolimui.
Šį kartą jis neprašė CIA leidimo. Jis kreipėsi į 10-ąją Atskirąją Specialiosios Paskirties Rinktinę – karinį dalinį Nr. A2245 – komandosų būrį, kuriam specializuotą karinį apmokymą suteikė elitinė CIA sukarinta grupė, vadinama Sausumos Tarnyba. Mokymų tikslas buvo išmokyti gynybos taktikos, tačiau CIA pareigūnai suprato, kad be jų žinios ukrainiečiai gali panaudoti tą pačią techniką puolamosiose mirtinose operacijose.
Tuo metu būsimasis Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas Budanovas buvo kylanti 10-osios rinktinės žvaigždė. Jis garsėjo drąsiomis operacijomis priešo užnugaryje ir palaikė glaudžius ryšius su CIA. Agentūra buvo jį apmokiusi, taip pat ėmėsi neįprasto žingsnio – išsiuntė jį reabilitacijai į Walterio Reedo nacionalinį karo medicinos centrą Merilande po to, kai per mūšius Donbase jis buvo sužeistas į dešinę ranką.
Persirengę rusiškomis uniformomis, tuomet dar pulkininko leitenanto Budanovo vadovaujami komandosai perplaukė siaurą įlanką pripučiamomis greitaeigėmis valtimis ir naktį išsilaipino Kryme.
Tačiau jų laukė elitinis Rusijos desantininkų dalinys. Ukrainiečiai stojo į kovą, nukovė kelis rusų karius, tarp jų ir generolo sūnų, o paskui pasitraukė į pakrantę, pasinėrė į jūrą ir kelias valandas plaukė į ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją.
Tai buvo katastrofa. Viešoje kalboje V. Putinas apkaltino ukrainiečius rengus teroristinį išpuolį ir pažadėjo atkeršyti už rusų kovotojų žūtį.
„Nėra jokių abejonių, kad mes neleisime tokiems dalykams praeiti nebaudžiamais“, – sakė jis.
Vašingtone Obamos Baltieji rūmai buvo įsiutę. Džo Baidenas (Joe Biden), tuometinis viceprezidentas ir pagalbos Ukrainai šalininkas, paskambino Ukrainos prezidentui ir piktai papriekaištavo.
„Tai sukelia milžinišką problemą“, – sakė J. Baidenas skambučio, kurio įrašas buvo nutekintas ir paskelbtas internete, metu. „Kaip draugas sakau tik tiek, kad dabar man čia pateikti argumentus yra velniškai sunku“.
Kai kurie Obamos patarėjai norėjo uždaryti CIA programą, tačiau J. Brennanas juos įtikino, kad taip elgtis būtų nenaudinga patiems sau, atsižvelgiant į tai, kad santykiai pradėjo duoti žvalgybinės informacijos apie rusus, kai CIA tyrė Rusijos kišimąsi į rinkimus.
Brennanas susiskambino su Kondratiuku ir dar kartą priminė raudonąsias linijas.
Generolas supyko. „Tai mūsų šalis“, – pasak kolegos, atsakė jis. „Tai mūsų karas, ir mes turime kovoti“.
Vašingtono reakcija kainavo Kondratiukui tarnybą. Tačiau Ukraina nenusileido.
Praėjus dienai po to, kai Kondratiukas buvo atstatydintas, Rusijos okupuotame Donecko mieste Rytų Ukrainoje paslaptingas sprogimas nugriaudėjo lifte, kuriame buvo aukštas Rusijos separatistų vadas Arsenas Pavlovas, žinomas Motorolos slapyvardžiu.
CAI netrukus sužinojo, kad žudikai buvo CIA apmokytos šnipų grupės „Penktoji valdyba“ nariai. Ukrainos vidaus žvalgybos agentūra net išdalijo žudikams atminimo antsiuvus, ant kurių buvo išsiuvinėtas žodis „Liftas“.
Kai kurie Obamos patarėjai ir vėl buvo įsiutę, tačiau jie buvo bejėgiai – iki prezidento rinkimų, kuriuose Donaldas Trampas (Donald Trump) stojo prieš Hilari Klinton (Hillary Clinton), buvo likusios trys savaitės – ir žudynės tęsėsi“.
Šaltinis The New York Times
